Kodėl kyla degalų kainos ir kodėl itin brangi višta?

Jau daug kartų girdėjome, kad mažmeninę degalų kainą lemia daug įvairių veiksnių: svyruojanti naftos kaina rinkoje, naftos perdirbėjo marža, valstybės taikomi mokesčiai, degalinių tinklų konkurencija ir taip toliau ir panašiai. O didžiausią degalų kainos dalį sudaro mokesčiai – akcizas ir pridėtinės vertės mokestis, taikomas galutinei degalų kainai.Ar žinojote, kad jei degalinėje litras degalų kainuoja 1 eurą, tai vien mokesčių dalis gali sudaryti daugiau nei pusę visos bendros kainos.?

Tačiau mokesčiai degalams pastaruoju metu nesikeitė ir degalų kainos kilimui įtakos turėti negalėjo. Tai kodėl kyla degalų kainos?

O gi todėl, kad žaliavinės naftos kaina tarptautinėse rinkose pradėjo sparčiai stiebtis į viršų jau nuo 2020-ųjų metų pabaigos.

Pavyzdžiui, 2020 metų lapkričio pabaigoje „Brent“ rūšies naftos kaina siekė 37,46 JAV dolerio už barelį, kai šių metų rugsėjo viduryje barelis kainavo daugiau nei dvigubai – virš 75 dolerių.

Kadangi mažmeninės degalų kainos sudėtyje naftos žaliava sudaro apie 25 nuošimčius, tai lėmė dyzelino bei benzino kainų ūgtelėjimą degalinėse.

O kas paskatino tokį reikšmingą naftos brangimą?

Pasak Biodegalų asociacijos prezidento Mindaugo Palijansko, dėl pandemijos sumažėjus transporto srautams ir ekonominiam aktyvumui, naftos paklausa smarkiai krito, o dėl to smuko ir degalų kainos. Tačiau dabar padėtis sparčiai keičiasi – pasaulio ekonomika po pandemijos šoko vėl įgauna pagreitį, tad pagrindinių energijos išteklių, tarp jų ir žaliavinės naftos, paklausa sparčiai auga.

Pastaruoju metu dėl brangstančių degalų bandoma apkaltinti biodegalus, kurių kaina rinkose taip pat augo. Tačiau Biodegalų asociacijos prezidento teigimu, biodegalų įtaka galutinės degalų kainos struktūroje siekia vos 5 nuoš.

„Akivaizdu, kad biodegalų kainos svyravimai galutinei degalų kainai turi vos kelių centų įtaką, todėl biodegalus laikyti svarbia kainų kilimo priežastimi būtų nekorektiška. Beje, palyginimui, to paties tinklo degalinėse litro benzino ar dyzelino kaina gali skirti net keliomis dešimtimis centų“, – pažymėjo M. Palijanskas.

Pasak Biodegalų asociacijos prezidento, biodegalų kainos taip pat skiriasi – pavyzdžiui, Lietuvoje iš rapsų metilo esterio pagaminto biodyzelino tonos kaina siekia 1500 eurų už toną, kai iš palmių aliejaus ar jo produktų pagaminto HVO biodyzelino tonos kaina rinkoje 2200 tūkst. eurų už toną.

„Biodegalų įmaišymas į degalus Lietuvoje yra privalomas pagal teisės aktų reikalavimus (dyzeline – 7 nuoš. benzine – 10 nuoš.), tad verčiau rinktis vietoje pagamintus biodegalus, kurie yra ne tik pigesni, bet juos renkantis palaikome Lietuvos ūkį, o ne aplinkosaugos pažeidimais nuolat kritikuojamą Indonezijos ar Malaizijos palmių aliejaus pramonę“, – pabrėžė M. Palijanskas.

Ir vis tik kalbant apie didėjančias degalų, o gal ir ne vien degalų, kainas vis dažniau iš atminties iškyla anekdotas apie itin brangią vištą:

„Turgus. Diedukas pardavinėja vištą. Žmonės eina ir stebisi – kodėl tokia didelė kaina? Klausia jo:

– Gal višta veislinė kokia?
– Paprasta.
– Tai gal deda itin daug kiaušinių?
– Kaip visos.
– Tai gal tie kiaušiniai auksiniai?
– Paprasti kiaušiniai.
– Tai kodėl tokia brangi višta?
– Labai reikia pinigų…

Spausdinti