Rugsėjo 21–22 dienomis vyks Tarptautinė mokslinė konferencija. Stebėti konferenciją ir pateikti klausimus bus galima nuotoliniu būdu.
Ją rengia Lietuvos vyriausiojo archyvaro tarnyba kartu su Vilniaus universiteto Komunikacijos fakultetu ir Baltijos audiovizualinių archyvų (BAAC) taryba, sudarydami galimybę tyrėjams ir praktikams drauge aptarti svetur saugomo su Lietuva susijusio dokumentinio paveldo atpažinimo, prieigos, susigrąžinimo fiziniu ar skaitmeniniu pavidalu klausimus.
Iki šiol nėra sukurta vieninga užsienyje esančio su Lietuva susijusio dokumentinio paveldo, neretai dar vadinamo išblaškytuoju paveldu, saugojimo sistema.
Ką mes žinome apie už Lietuvos ribų esantį mūsų valstybės dokumentinį paveldą? Kaip dažnai tokių archyvų paieškas vainikuoja sėkmė?
Šiuos ir dar daug kitų klausimų numatoma aptarti tarptautinėje mokslinėje konferencijoje „Išblaškytas dokumentinis paveldas – identifikavimas, prieinamumas, tyrimai, sklaida“.
Lietuvos vyriausioji archyvarė Kristina Ramonienė džiaugiasi, kad Lietuvos vyriausiojo archyvaro tarnyba imasi lyderystės dėl užsienyje išblaškyto dokumentinio paveldo, ypač archyvinių dokumentų, paieškos ir išsaugojimo, ir viliasi, kad pasidalijimas patirtimis ir tyrimų rezultatais atskleis Lietuvos diasporos sukaupto archyvinio paveldo esamą padėtį bei prisidės prie galimų atminties institucijų veiklos krypčių išgryninimo, vieningos sistemos sukūrimo.
Lietuvos vyriausiojo archyvaro tarnybos Dokumentų ir archyvų valdymo ir naudojimo skyriaus vedėja dr. Daiva Lukšaitė tikisi, kad konferencijoje pavyks išplėtoti diskusijas ir dėl Lietuvai svarbaus paveldo panaudojimo galimybių istorijos ir kultūros, socialinės plėtros tyrimuose, skaitmeniniuose atnaujinimuose ir kūrybinėse industrijose, kad tyrėjai ne tik pasidalins tyrimų rezultatais, iš Lietuvos dėl įvairių priežasčių išgabento dokumentinio paveldo paieškos aplinkybėmis, bet ir konceptualiai aptars užsienyje esančių archyvų išsaugojimo ir sklaidos klausimus.
Archyvų institucijos siekia sistemingai kaupti dokumentus, atspindėti įvairius istorijos laikotarpius, reiškinius.
Lietuvai svarbu žinoti, kur saugomi iš jos atminties institucijų dėl įvairių aplinkybių išvežti dokumentai ir Lietuvos diasporos saugomas ir kuriamas dokumentinis paveldas, kokias turime galimybes prieiti prie kitose šalyse saugomų dokumentų, taip pat ieškoti būdų susigrąžinti šį dokumentinį paveldą ar bet jau įsigyti šių dokumentų kopijas.
Baltijos audiovizualinių archyvų tarybos prezidentas Juozas Markauskas pastebi, kad nemažai dokumentų rinkinių, kuriuos saugo atminties institucijos, tyrėjai žino ar bent gali įvertinti tokio turinio žanrą, apimtis, vertes.
Tačiau skirtingų organizacijų bei privačių asmenų Lietuvoje ir svetur saugomi dokumentai ne visuomet yra lengvai nustatomi ir prieinami, nors jie gali tapti vertingais tyrimų, studijų ar kito paveldo pakartotinio naudojimo šaltiniais.
Tai ypač svarbu, kai kalbame apie vaizdo ir garso dokumentinį paveldą.
„Dėl vaizdo ir garso įrašams būdingų specifinių savybių bei susiformavusios audiovizualinio paveldo apsaugos praktikos Lietuvoje didžioji šio paveldo dalis yra plačiai pasklidusi – nuo sunkiai prieinamų įrašų, saugomų privačiuose rinkiniuose, teatruose, kultūros organizacijose iki nacionalinių institucijų saugyklų.
Nors šių dokumentų tyrimus riboja intelektinės nuosavybės teisės, šie vaizdo ir garso įrašai, dokumentuojantys pastarųjų dešimtmečių istoriją, yra patrauklus, į plačiąją visuomenę nukreiptas šaltinis, kurio pagrindu kuriamos kultūros paveldo žinių sistemos ir atitinkamos elektroninės paslaugos“, – priduria J. Markauskas.
Registracija į konferenciją čia.
Įdomu kad, pvz., arabų mokslininkai žino, kuriame kitų valstybių archyve, muziejuje ieškoti vieno ar kito jį dominančio dokumento, eksponato, iškasenos, susijusių su baltais ar Lietuvos istorija.