Rugsėjo 10 dieną prasidėsiančiai Seimo rudens sesijai Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) frakcija pateikė įstatymų projektų, tarp kurių – siūlymas, jog žmonėms, kurie patyrė sunkų skiepų šalutinį poveikį, būtų atlyginta žala.
Šio projekto tikslas – sukurti teisines prielaidas, kurių iki šiol Lietuvoje nebuvo, ir atlyginti žalą, kurią lemia sunkius padarinius sukėlusios nepageidaujamos reakcijos į skiepus.
Jei įstatymas bus priimtas Seime, žalos atlyginimo dydis priklausys nuo atvejo sudėtingumo ir bus nustatinėjamas individualiai, kaip kad yra ir kitais žalos, patirtos gydymo metu, atlyginimo atvejais.
Ši Vyriausybė nesidomi, kodėl iki šiol Lietuvoje galiojantys įstatymai nenumato tokios galimybės, kai tuo tarpu daugelis Europos valstybių, rekomenduodamos skiepus, yra numačiusios ir kompensacijas, jei asmuo dėl privalomų ar rekomenduojamų skiepų patiria neigiamas pasekmes.
„Norėtųsi, kad tam, jog būtų išgirsti žmonės ir atsižvelgta į jų poreikius, nereikėtų laukti kitų rinkimų, kaip siūlo Premjerė ir kai kurie ministrai.
Apmaudu, kai Vyriausybė ir jos ministrai tokiu būdu viešai parodo, kad neplanuoja keisti savo požiūrio į daugelį žmonėms rūpimų dalykų.
Vyriausybė nesirūpina, kokios pozityvios paskatos galėtų skatinti skiepijimą. O jis skatinamas tik prievarta ir grasinimais.
Žalos atlyginimas būtų pozityvus motyvatorius, nes daugelis nenorinčių skiepytis nuogąstauja dėl galimo šalutinio poveikio. Be to, žalą atlyginti tuo atveju, kai valstybė ypač skatina skiepytis, būtų teisinga ir sąžininga – taip valstybė kartu su žmogumi pasidalintų atsakomybę“, – sako LVŽS frakcijos seniūnė Aušrinė Norkienė.
Žalos atlyginimo mechanizmus taiko Latvija, Danija, Suomija, Italija, Jungtinė Karalystė, Prancūzija, Vokietija, Norvegija, Šveicarija, JAV, Kanada. Antai, mūsų kaimynai latviai turi teisinį reguliavimą, kuris užtikrina žalos atlyginimą.
Maksimali tokios kompensacijos suma siekia 142 290 eurų. Danijoje galimybe prašyti kompensacijos nuo 2011 m. sausio iki 2021 balandžio mėnesio 13 d. buvo pasinaudota 159 kartus, patenkintos 33 pretenzijos.
Bendra išmokų suma už šį laikotarpį sudarė 8 mln. Danijos kronų. Vidutinė išmoka – 266 706 Danijos kronų (36 000 eurų).
taip pat sudariusi galimybes reikšti pretenzijas dėl visų vakcinų, esančių valstybės rekomenduojamų vakcinų sąraše, bet tik tuomet, kai sukeltų negalavimų trukmė tęsiasi ne mažiau nei 14 dienų.
Prancūzija, Vokietija, Norvegija ir kitos šalys taip pat atlygina bet kokią žalą, kuri tiesiogiai susijusi su būtinomis arba privalomos vakcinoms.
Žalos kompensacijos dydžiai valstybėse skiriasi ir siekia nuo keliolikos iki daugiau kaip šimto tūkstančių eurų sumas. Kiekviena šalis yra pasirinkusi atitinkamus modelius, bet esmė ta pati – žala turi būti kompensuojama.
Anot LVŽS frakcijos, kai visos valstybės įvairiais būdais siekia, kad kuo daugiau žmonių pasiskiepytų nuo COVID-19, žalos sveikatai atlyginimas yra būtinas, nes jis ne tik parodo valdžios požiūrį į žmogų, bet ir formuoja abipusį pasitikėjimą.
O pasitikėjimą šiai valdžiai sukurti sunkiai sekasi, nes ji kuria prievartos ir šantažo atmosferą.
Kartu LVŽS frakcija atsargiai ir su nerimu stebi valdančiųjų siekį rudens sesijoje vėl pažerti visuomenei nepriimtinų ir ją erzinančių radikalių projektų, kuriuos teikia valdantieji. Visuomenė nepritaria ne tik su buldozeriu stumiamam valdančiųjų parengtam Partnerystės įstatymui, Stambulo konvencijos ratifikavimui, bet ir ligos išmokų atėmimui iš nepasiskiepijusių asmenų, priverstinių skiepų politikai, grubiam žmonių skirstymui į skiepytus ir neskiepytus.
Globalistai vieningai sutarė, jog , nei farma koncernai, nei politikai, kad ir kiek žmonių mirtų, už nieką neatsakingi. O čia žala kieno pinigais būtų atlyginta ? Mokesčių mokėtojų ? Tokia atsakomybė įmanoma.