Ar randate laiko pasakoms?

Pasakos – smagi vakaro apeiga bei galimybė vaikui įsijausti į vaizduotės pasaulį. Pasakų skaitymas ugdo kalbą, skatina smalsumą, kūrybiškumą. Vilniuje ir Kaune veikiančios ankstyvojo ugdymo mokyklos „Eureka“ psichologė Agnė Gurkšnė pristato ir dar vieną pasakų naudą, apie kurią ne daugelis iš mūsų esame girdėję.

„Knygų skaitymą, istorijų pasakojimą galima naudoti ir tada, kai vaiko gyvenime vyksta dideli pokyčiai tokie kaip naujo šeimos nario atsiradimas ar prisitaikymas ugdymo įstaigoje. Tai – puiki terapinė priemonė vaikui, patiriančiam daug nerimo, pokyčių, susiduriančiam su iššūkiais“, – sako A. Gurkšnė.

A. Gurkšnės teigimu, istorijų kūrimas arba pasakų skaitymas vaikui gali padėti lengviau priimti naujus pokyčius.

„Jei tėveliai pastebi, kad, pavyzdžiui, ėjimas į mokyklą ar darželį, mažajam yra itin sunkus, patariama vaikui skaityti pasaką apie vaiko mylimą veikėją, kuris susiduria su sunkumais ir juos sėkmingai įveikia. Pasaką reikėtų rinktis tokią, kuri su patiriamais sunkumais nebūtų tiesiogiai susijusi“, – atkreipia dėmesį A. Gurkšnė.

Psichologė patikslina, kad toje pasakoje tokių žodžių kaip mokykla, mokytojas neturėtų būti. O jeigu tėveliai pastebi, kad vaikas kalbėtis apie savo sunkumus nenori, jo nederėtų spausti ir skubinti.

Nagrinėdama mokslininkų įžvalgas A. Gurkšnė pastebi, kad pasakų teikiamą naudą įžvelgia dauguma mokslininkų.

Žymaus Lenkijos mokslininko Mareko Jano Kuciapinskio teigimu, klausydamas skirtingų istorijų, vaikas su įvairiais iššūkiais susiduria pasamoniniame lygmenyje bei gali šių sunkumų sprendimo būdus vėliau pritaikyti ir kasdieniame gyvevime.

J. G. Robinson teigimu, vaikas, kuris klausosi pasakų dažnai, tikrame gyvenime lengviau išgyvena nerimo būseną bei randa tinkamus sunkumų sprendimo būdus. Klausydamas pasakų vaikas mokosi gyvenimiškų vertybių, įgauna pasitikėjimo, vilties.

A. Gurkšnė pastebi, kad pagal E. Eriksono asmenybės raidos teoriją, geriausias laikas pasakų terapijai yra nuo 4 metų. Iki ketverių vaiko vadinamasis „aš“ dar ne iki galo susidaręs, taigi mažyliui dar gali būti sunku paaiškinti ir suprasti savo jausmus. „Tačiau pabandyti pasakų terapiją tikrai verta jau ir po trečiojo gimtadienio“, – priduria psichologė A. Gurkšnė.

Psichologės teigimu, galima rasti nemažai tinkamų darbų, kuriuose įžvelgiama ir daugiau pasakų terapijos panaudojimo tikslų. Pavyzdžiui M. J. Kuciapinski išskiria, tris pasakų terapijos paskirtis.

Pirmiausia ji skirta nusiraminti, pailsėti nuo gyvenimiškos kasdienybės, tikrovės.

Psichologė A. Gurkšnė mano, kad esant tokiam tikslui, geriausia rinktis pasakas, kurios vaikams labiausiai patinka. Naudinga, kai tai būna savotiška vakaro apeiga, kuri padeda kurti artimesnį santykį su mama ar tėčiu ir nusiraminti po dienos įvykių.

Antra pasakų terapijos paskirtis – išmokti naujų vertybių, taisyklių ir kitų dalykų.

„Turint tikslą, vaiką kažko išmokyti, knygelę reikia rinktis pagal vaiko amžių bei tai, ko norime išmokyti. Pavyzdžiui, jei mūsų tikslas yra išmokyti mažylį noriai sėstis ant puoduko, mes dar prieš pradėdami vaiką pratinti šio įgūdžio, kelis kartus per savaitę galime jam paskaityti knygelę, kurioje pagrindinis veikėjas yra pratinamas prie puoduko, susiduria su sunkumais ir sėkmingai juos įveikia. Tai galėtų būti tokia knygelė, kaip autorės T. Ros „Mažoji princesė. Kur mano puodukas?“, – pataria A. Gurkšnė.

Trečia pasakų terapijos paskirtis – pokyčiai. Šis tikslas stipriai susijęs su anksčiau įvardintu – mokomuoju.

Psichologė A. Gurkšnė pataria pasakas skaityti ir nagrinėti tol, kol atsiras naujas įgūdis. Tikslui pasiekti gali padėti vaiko paskatinimas. Paskatinimas vaikui gali būti daug naudingesnis, jei mes jį palyginsime su jo mylimu veikėju.

„Vaikui galima papasakoti, kad knygos veikėjas taip pat susidūrė su nesėkmėmis. Jam taip pat reikėjo laiko, kol jis išmoko, pavyzdžiui, važiuoti paspirtuku. Nagrinėjant tokią istoriją vaikas supras, kad galiausiai pavyks ir jam. Svarbu vaiką palaikyti, paguosti, kai reikia, paskatinti pokyčių kelyje ir neleisti pasiduoti“, – mintimis dalinasi ankstyvojo ugdymo mokyklos „Eureka“ psichologė.