Aiškėjant faktams, kad įmonė AB „Lietuvos geležinkeliai“ vis dažniau susiduria su keleivinių traukinių gedimais, jų nuolatiniais vėlavimais ir prastėjančia vežimo paslaugų kokybe, Seimo narys socialdemokratas Eugenijus Sabutis kreipėsi į susisiekimo ministrą Marių Skuodį ir valstybės kontrolierių Mindaugą Macijauską, ragindamas nedelsiant atlikti valstybinį auditą dėl Lietuvos geležinkelių infrastruktūros būklės ir eksploatuojamų traukinių saugumo.
„Tiek susiekimo ministras, tiek Lietuvos geležinkeliai nuolat deklaruoja siekį persodinti gyventojus iš automobilių į traukinius, kaip tvarų, ekologišką ir patogų transportą. Bet šiandieninė situacija rodo ką kitą – gendantys dyzeliniai traukiniai tapo vos ne kasdienybe.
Susidaro įspūdis, kad labiau viešaisiais ryšiais besirūpinanti bendrovė susidūrė su realia krize – tokia pat, kokia buvo prieš 30 metų. Anuomet kelyje sugedusius keleivinius traukinius tampė manevriniai šilumvežiai, tą pačią situaciją matome ir šiandien“, – pabrėžė E. Sabutis.
Pasak Seimo nario, viešojoje erdvėje vis dažniau pasirodo pranešimas apie gendančius ir vėluojančius traukinius. Dėl nuolatinių keleivinių traukinių techninių gedimų, jo teigimu, keleiviai patiria didžiulių nepatogumų ir nuostolių – keliautojai yra sunerimę ir atvirai kelia klausimą, ar tikrai saugu važinėti traukiniais.
„Žiniasklaidoje iškylantys atvejai rodo, kad gana naujus keleivinius traukinius turi traukti atskirai užsakyti senesni, bet dar važiuojantys šilumvežiai.
Vienas iš tokių atvejų fiksuotas visai neseniai Kirtimuose, kitas – rugpjūčio antroje pusėje Klaipėdos geležinkelių stotyje, kai 2016 m. pagamintas dyzelinis traukinys patyrė gedimą. Įmonė tuomet buvo priversta organizuoti kitą lokomotyvą – seną manevrinį šilumvežį, tačiau ir tai nepadėjo. Atskirai užsakytas šilumvežis po keliasdešimties kilometrų kelionės tęsti taip pat nebegalėjo“, – sako Seimo narys.
E. Sabučio manymu, susidaro įspūdis, kad „Lietuvos geležinkelių“ keleiviniai traukiniai tvarkomi tik kosmetiniu perdažymu ir ženklo „Vytis“ užklijavimu.
„Į viešumą kylantys faktai leidžia manyti, kad Lietuvos geležinkelių vadovybė bet kokiomis priemonėmis labiau rūpinasi pelnu ir pervedamais kuo didesniais dividendais į valstybės biudžetą, bet galimai nekompetentingi jų sprendimai kelia pavojų geležinkelių eismo ir keleivių saugumui“, – teigia socialdemokratas.
Pasak Seimo nario, „Lietuvos geležinkelių“ vadovai turėtų galvoti ne tik apie pelnus, bet ir rūpintis, kad jų traukinių parkas būtų atnaujinamas ir laiku prižiūrimas taip, kaip reikalauja paprasčiausios techninės sąlygos.
Seimo narys mato, kad įmonė susiduria ir su kitomis problemomis – paskutinę minutę be perspėjimo keičiami traukinių sąstatai, kai vietoje žemagrindžio traukinio atvažiuoja ne pirmos jaunystės, bet vis dar važiuojantis keleivinis traukinys, elektroninio bilieto pardavimų sistemos gedimai, sveikatai kenkiančios keliavimo sąlygos tiek keleiviams, tiek darbuotojams.
„Kitą vertus, tokia padėtis neturėtų stebinti. Beveik prie tris metus atliktas auditas nustatė, kad Lietuvos geležinkeliuose yra rimtų bėdų. Svarbiausia to tyrimo išvada yra ta, kad kaupiasi remonto, kapitalinio remonto darbai – per daugiau nei 10 metų poreikis remonto darbams išaugo 55 procentais.
Dabar jau matoma, kad „Lietuvos geležinkeliai“ po šio audito nepadarė reikiamų žingsnių, o lėšos ir investicijos nuėjo kita linkme – tikrai ne į keleivių saugumo didesnį užtikrinimą, nors bilietų kainos tuo laikotarpiu sparčiai augo“, – pabrėžė E. Sabutis.
Pasak Seimo nario, natūraliai kyla klausimas, ar „Lietuvos geležinkelių“ turto valdymui skiriamas pakankamas dėmesys ir ar nesimato galimo neskaidraus tokio turto panaudojimo apraiškų.
Susiklosčiusi padėtis, jo teigimu, reikalauja aiškių ir nedviprasmiškų atsakingų institucijų atsakymų, nes išsamių paaiškinimų dabar trūksta.
Geležinkelyje turi dirbti tik geležinkelių transporto specialistai,o ne agronomai , buhalteriai ir kitokie kitur nepritapę
specai . Ateis tokia diena,kai bus pasakyta,kad geležinkeliais vežti keleivių neturi kuo ir neapsimoka. Juk jau buvo kažkaip panašiai ,kai buvo išardyti net geležinkelių ruožai . Ardyti apsimoka,nes atsiranda perteklinio metalo,a ne ,
ponai geležinkelių vadai??? R-65 – 65 kg metalo,o tuo pačiu ir gražaus pinigėlio privačioje kišenėje . Plėšikai įsisiurbę į valstybės kūną ,jų taip lengvai replėmis neištrauksi .
„Dingusių 20-ies vagonų“ byla: tyrimas klampus, įtarimai dar niekam nepareikšti
− vz.lt/verslo-aplinka/2021/08/24/dingusiu-20-ies-vagonu-byla-tyrimas-klampus-itarimaidar-niekam-nepareiksti#ixzz74eeZA4Kc
Esu rašęs apie savivaliavimą,kuomet turėdamas bilietą nebuvau įleistas į traukinį ,važiavusį maršrutu N.Vilnia Kaunas. Geležinkelio ponai atsirašinėjo meluodami,kad tai daro ekonominiais sumetimais,nors traukinys ir toliau važinėjo tuo laiku nesustodamas stotyje ir neimdamas keleivių. Aš turėjau galiojantį nuolatinį bilietą. Jie,ponai, manęs neatsiprašė,negrąžino pinigų už bilietą ir nepadėjo visa tai aprašius L.ryto laikraštyje. Patyriau ir daugiau nemalonių akimirkų per 12 metų važinėjant traukiniais. Matomai, gaudami nepelnytai gerus atlyginimus vyrukai “suponėjo”.
Jei kada turėsite laisvo laiko, nuvykite į Japoniją ir pakeliaukite po ją traukiniais. Neįtikėtinas tikslumas, greitis, švara, paslaugumas. Kodėl pas juos visiškai kitaip? Pirmiausia todėl, kad bolševikai Japonijos nebuvo okupavę. Tiesa, jie užgrobė Kurilų salas. Be to, japonų galvosena kita…
Valstybinis auditas reikalingas ir dėl to, kad būtų atsakyta į klausimą, kaip galėjo atsitikti, kad “Rail Baltica” maršrutas turėjęs eiti per sostinę tapo tylių tyliausiai nuvestas per Kauną, tuo padarant žalą ne tik valstybės prestižui (tarsi valstybė neturėtų sostinės), bet ir ekonominė žala valstybei. Juk, akivaizdu, kad didžiausią keleivių srautą šiam greitajam traukiniui Lietuvoje duotų Vilnius tiek kaip kelis kartus didesnis už kitus miestus šalyje, tiek kaip sostinė, be to, juo dėl geografinės padėties naudotųsi ir kaimynė Baltarusija.
Taigi būtina, kad Seimo narys keltų ir šį netgi svarbesnio audito klausimą.