Trečiadienis, 31 gruodžio, 2025
  • Saulės arkliukai
    • Diskusijos
    • Gyvoji tradicija
    • Etninės kultūros paveldas
    • Kultūros teorijų labirintai
    • Iš mokslo tyrimų
    • Ugdytojai ir ugdytiniai
    • Profesijos
    • Subkultūros
    • Kitos kultūros
    • Kūryba
    • Mes skaitome knygas
    • Margos pievos: renginiai
    • Keliauk lėtai: tėvynės pažinimas
    • Praktiniai patarimai
    • Iš mados istorijos
    • Mados tinklarastininkas
    • Fotogalerijos
    • Redakcija
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
Alkas.lt
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
    • Pareiškimai
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Žinyčia
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
    • Pareiškimai
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Žinyčia
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
Alkas.lt
No Result
View All Result
Pradžia Naujienos Lietuvoje

P.Cvirkos vietoje – paminklas J.Lukšai-Daumantui?

www.alkas.lt
2021-08-25 14:06:21
281
PERŽIŪROS
8
Kas dedasi su Vilniaus viešosiomis erdvėmis?

Petro Cvirkos paminklas | Lietuvos rašytojų sąjungos nuotr.

Pasirodžius žiniai apie nekilnojamojo kultūros paveldo ekspertų tarybos sprendimą išbraukti rašytojo ir sovietmečio politinio veikėjo Petro Cvirkos paminklą iš kultūros vertybių registro bei Vilniaus miesto tarybos siekį demontuoti paminklą šių metų rugsėjo viduryje, jaunimo sambūris „Pro Patria“ siūlo jo vietoje statyti paminklą partizanui Juozui Lukšai-Daumantui.

Jaunimo organizacijos teigimu, labai svarbu, jog viešos erdvė desovietizavimas netaptų pretekstu jos komerciniam užstatymui ar postmoderniam išdarkymui apskritai panaikinant esamą skverą. Siūloma išsaugoti esamą parką, kaip viešąją erdvę, prieinamą visiems vilniečiams bei miesto svečiams. Pasak „Pro Patria“ šio paminklo iškėlimas yra puiki proga pradėti Vilniuje rūpintis provalstybiška viešąją atmintimi, kurios pagrindas yra laisvės kovotojų pagerbimas ir kurios iki šiol nedrįstama įsileisti į sostinę.

„Šiemet švenčiamas žymaus partizano Juozo Lukšos – Daumanto gimimo šimtmetis ir ta proga Seimo paskelbti jo vardo atmintini metai yra ideali proga išreikšti pagarbą šiam už Lietuvos laisvę žuvusiam kovotojui, o per jo asmenį ir visoms partizanų kovoms ir rezistencijos istorijai.

Siūlome Vilniaus miesto savivaldybės tarybai šiuos metus pažymėti suteikiant buvusiam P. Cvirkos skverui Juozo Lukšos – Daumanto vardą bei inicijuojant naujo paminklo, skirto šiam partizanui atminti, statybas šioje vietoje.

Juozas Lukša-Daumantas | LGGRTC Okupacijų ir laisvės kovų muziejaus rinkinių nuotr.

Ne paslaptis, kad visuomenės dalis bet kokius paminklus partizanams ar kolaborantams laiko sovietine atgyvena ir pasisako už miestą be paminklų. Toks požiūris, deja, prasilenkia su tikrove – visos brandžios demokratijos Vakarų šalys, kaip ir likęs pasaulis, puošia savo sostines iškiliausių tautos atstovų paminklais. Vilnius šiuo požiūriu kol kas yra gėdinga išimtis. Šiandien puikus laikas pradėti tai keisti“, – savo siūlymą komentuoja „Pro Patria“ sambūris.

Sambūris atkreipia dėmesį, jog dedikavus dabartinį P. Cvirkos skverą J. Lukšai-Daumantui, kartu išsispręstų ir jau ne vienerius metus Vilniaus miesto savivaldybės taryboje konfliktus su Naujamiesčio vietos bendruomene ir meno kūrėjais keliantis klausimas, dėl J. Lukšos-Daumanto vardo suteikimo skverui adresu Savanorių pr. 1. Pastaruoju metu savivaldybė buvo įsipareigojusi rasti J. Lukšos-Daumanto vardo skverui kitą vietą mieste, tačiau mieste trūksta tinkamų vietų tokios svarbos asmenybės įamžinimui. „Pro Patria“ įsitikinimu, dabartinis P. Cvirkos skveras tam būtų ideali vieta.  

Juozas Lukša-Daumantas buvo antinacinės rezistencijos dalyvis ir vienas 1944-1953 metais vykusios ginkluotos antisovietinės rezistencijos vadų, atstovavo Lietuvos laisvės kovos sąjūdžiui užsienyje, mezgė ryšius su Nepriklausomos Lietuvos atstovais ir šalininkais, skleidė žinią apie Lietuvos kovą prieš sovietinę okupaciją kitose šalyse.

1951 metais žuvo miške, dabartiniame Kauno rajone, išduotas dvigubo agento. 2021-uosius metus skelbiant J. Lukšos-Daumanto atminimo metais, žiniasklaidoje pasirodė išgalvotų kaltinimų, neva J. Lukša-Daumantas dalyvavo 1941 m. žydų žudynėse „Lietūkio“ garažo teritorijoje Kaune. Kaltinimai nebuvo įrodyti ir atitiko Rusijos informacinio karo naratyvą apie partizanus ir Birželio sukilimo dalyvius kaip tariamus nacių kolaborantus.

Spausdinti 🖨

Susiję straipsniai:

  1. Laisvės kovų ir istorinės atminties komisijos pirmininkė pritaria P. Cvirkos paminklo nukėlimui
  2. Pristatomas naujas įspūdingas paminklas A. Ramanauskui-Vanagui (video)
  3. Pašventintas Antanui Kraujeliui-Siaubūnui skirtas paminklas (nuotraukos)
  4. Čikagoje pagerbtas R. Kalantos ir visų kovotojų už Lietuvos laisvę atminimas (nuotraukos)
  5. S. Kairys: Pasirinkome laisvos valstybės vertybes

Siūlomi vaizdo įrašai:

ALKO TURINYS

Pastabos 8

  1. Reiktų padirbėti says:
    4 metai ago

    Pasibaisėtini komentarai, pila ant visų viską – reiktų atsvaros:
    – respublika.lt/lt/naujienos/kultura/kulturos_naujienos/pro_patria_siulo_p_cvirkos_vietoje_statyti_paminkla_j_luksai__daumantui/,coments.1#komentarai

    1) Be jokios abejonės, paminklą J. Lukšai esame skolingi. Ir ne tik jam. Gal esame skolingi netgi Laisvės kovų parką-muziejų su J. Lukšos ir kitų kovotojų skulptūromis, su įvairiomis technologijomis pateikta Laisvės kovų istorija bei kovotojų trumpomis biografijomis
    2) Labai nenorėčiau, kad leistume sau Cvirką nuversti, o juolab tam, kad kitas jo vietą užimtų. Negaliu to išaiškinti, bet abi mintys (a) nuversti Cvirką; b) versti, kad vietą kitam palaisvintum) kelia negerą jausmą.
    Be to, šiame viename paminkle turime 2 meistrus – neprilygstamą žodžio meistrą ir puikų skulptorių. Nesišvaistykime talentais, netrinkime jų pėdsakų iš tragiškos Lietuvos istorijos.

    Atsakyti
  2. Bartas says:
    4 metai ago

    Ta vieta, kur stovi P.C. “balvonas”, po nuvertimo, turi būti užpilta chlorkalkėmis porai metų. Po to pasėta dilgėlių – porai metų. Po to pastatyti katolikų kryžių žuvusiems į Rusijos išvežtiems vergams.
    O “balvoną” prie trobos Klangiuose.

    Atsakyti
    • Rytoj 09.05 ,,LRT Radijo ringas" says:
      4 metai ago

      Rytoj LRT laidoje ,,Radijo ringas” po 09 val. žinių kalbės apie paminklą.
      Įrašą pagal datą 2021.08.27 rasite
      – lrt.lt/mediateka/audio/lrt-radijo-ringas

      Atsakyti
  3. Kažin says:
    4 metai ago

    O kodėl gi Lietuvos komunistinė valdžia paminklą statė ne kuriam kitam iš rašytojų, o, būtent, P, Cvirkai? Tas klausimas kyla, kadangi sako, kad tarp kūrybinių darbuotojų, eilinių komunistų, žmonių sklido kalbos, kad jis mirė ne savo mirtimi, o su juo buvo susidorota kaip tapusiu nepatikimu, tačiau žinojusiu daug su komunistų valdymu susijusių slaptų dalykų. Tad, ar tuo paminklo pastatymu negalėjo būti Komunistinės valdžios nuspręsta padėti tašką toms kalboms, užtušuoti jas paminklu jam… Toks principas komunistų valdymui buvo būdingas.
    Tad gal derėtų paskelbti tuos slaptus komunistų valdžios svarstymus, dokumentus, susijusius su paminklo P. Cvirkai statymo klausimu, kas buvo paminklo statymo iniciatorius.

    Atsakyti
    • Žemyna says:
      4 metai ago

      O Salomėjos paskutinio kūrybos sąsiuvinio paslaptingas dingimas, kur jos kūriniai, kuriuos ji rašė jau neaiškios ligos žiauriai kankinama, t.y.,
      rašyti tada, kai ji jau suvokė siaubą, prie kurio ir ji savo rankas pridėjo.
      Sąsiuvinis išdavė, jog товарищ Нэрис не то написала, неправильно поняла линию партии?
      Ar dora, žmoniška dar kartą bausti tuos, kas jau nubaustas baisiausiomis bausmėmis – jie ne tik patys staiga suvokė, kokį nepataisomą nusikaltimą padarė, kai nuo „pažangios” svetimos ideologijos pritemusiais protais, tikėdami, jog daro gera, atvėrė vartus tam, kas kraujo upes per Lietuvą paleido. Lyg to maža, juos „savi” kankinamai mirčiai pasmerkė, kankino, kol klastingai nužudė.
      Apie Salomėjos bei Petro likimus galvodama, prisiminiau triukšmą, kilusį, kai buvo paskelbta, kad Genocido muziejaus sienoje viena plyta skirta ten kalėjusiam stribui (ar KGBistui?) – jį irgi savi užkankino taip, kaip kankindavo čia įkalintus „litofcus”. Ar tai ne tas atvejis, kai kilnumas turi nuslopinti net nukentėjusio nuo jų keršto troškimą? Jie jau atsiėmė savo. Su kaupu.

      Atsakyti
  4. Autorė kviečia: says:
    4 metai ago

    Lietuvos Aidas – Valstybės laikraštis
    „Polemika dėl atminties kultūros Vokietijoje,”
    – aidas.lt/lt/istorija/article/26034-08-09-polemika-del-atminties-kulturos-vokietijoje

    Gal galima kažko pasimokyti?

    Atsakyti
  5. M.Laurinkaus nuomonė says:
    4 metai ago

    Mečys Laurinkus. Kas buvo Petras Cvirka?
    – lrytas.lt/lietuvosdiena/aktualijos/2021/08/29/news/mecys-laurinkus-kas-buvo-petras-cvirka–20568342/

    Atsakyti
  6. Pamąstykime says:
    4 metai ago

    Vytautas Rubavičius. Paslaptingas okupacinių Vilniaus paminklų „trikampis“
    – tiesos.lt/index.php/tinklarastis/straipsnis/vytautas-rubavicius.-paslaptingas-okupaciniu-vilniaus-paminklu-trikampis

    Atsakyti

Parašykite komentarą Atšaukti atsakymą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Naujienos

Taupyklė
Lietuvoje

3 žingsniai, kaip išsikelti piniginius Naujųjų metų tikslus

2025 12 31
Būstas
Lietuvoje

Ką žada 2026-ieji NT rinkai?

2025 12 31
Eismo stebėsenos įrenginys
Lietuvoje

„Via Lietuva“ pristato naują įrenginį

2025 12 31
Šauktiniai
Lietuvoje

Norintiems atlikti karo tarnybą – prašymams pateikti liko kiek daugiau nei savaitė

2025 12 31
Fejerverkai
Gamta ir žmogus

Neringa primena apie fejerverkų naudojimo draudimą

2025 12 31
Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr.
Lietuvoje

Kokie pokyčiai pasitiks pensijų gavėjus?

2025 12 31
Telefonas
Gamta ir žmogus

Sukčių aktyvumas metų pabaigoje šoktelėjo beveik 4 kartus

2025 12 31
Klaipėdos uostas
Lietuvoje

Klaipėdos uostas pradėjo smėliu pildyti paplūdimius

2025 12 31

SKAITYTOJŲ PASTABOS

  • Kęstutis K.Urba apie K. K. Urba. Lietuvos ateities disputas
  • Budweiser apie „Axios“: V. Zelenskis pareiškė, kad yra pasirengęs pateikti taikos planą referendumui, jei būtų paskelbtos 60 dienų paliaubos
  • Tomas Jakutis apie S. Buškevičius. Kodėl Osamą buvo galima nudėti, o Putino – ne
  • Papa Borgia apie S. Buškevičius. Kodėl Osamą buvo galima nudėti, o Putino – ne

NAUJAUSI STRAIPSNIAI

  • 3 žingsniai, kaip išsikelti piniginius Naujųjų metų tikslus
  • Kada verta rinktis benzininį generatorių?
  • Kokius šviestuvus rinktis vonios kambariui?
  • Kur dažniausiai naudojami sraigtiniai kompresoriai?

Kiti Straipsniai

Būstas

Ką žada 2026-ieji NT rinkai?

2025 12 31
Lietuva pradės sistemingai vertinti kritinių žaliavų galimybes savo žemės gelmėse: patvirtintas 2026–2030 m. veiksmų planas

Lietuva pradės sistemingai vertinti kritinių žaliavų galimybes savo žemės gelmėse: patvirtintas 2026–2030 m. veiksmų planas

2025 12 31
Šventinis sveikinimas

Pristatomas Valstybinės kultūros paveldo komisijos 30-mečiui skirtas leidinys „Kai kalba įvykiai“

2025 12 31
Nacionalinė žemės tarnyba

Įsigalioja nauji žemės verčių žemėlapiai. Galima peržiūrėti jau dabar

2025 12 31
JK lietuvių bendruomenės Švietimo tarybos pirmininkė Virginija Stukaitė

Virginijai Stukaitei, lituanistinės mokyklos steigėjai ir vadovei įteikta Lituanistinio švietimo mokytojo premija

2025 12 31
Vynuogės

Ką valgo kitose pasaulio šalyse, kad ateinantys metai būtų sėkmingi?

2025 12 30
Nacionalinį dokumentų fondą papildė rašytojo Viktoro Katiliaus archyviniai dokumentai

Nacionalinį dokumentų fondą papildė rašytojo Viktoro Katiliaus archyviniai dokumentai

2025 12 30
Ispanų naikintuvas

Ispanija stiprina Lietuvos oro gynybą: dislokuotos antidroninės sistemos „Crow“

2025 12 30
Sustiprinta kurtinių tuokviečių apsauga

Sustiprinta kurtinių tuokviečių apsauga

2025 12 30
dr. Kazys Napaleonas Kitkauskas

Valdovų rūmų muziejuje – prisiminimų vakaras su dr. Napaleonu Kitkausku 95 metų sukakties proga

2025 12 30

Skaitytojų nuomonės:

  • Kęstutis K.Urba apie K. K. Urba. Lietuvos ateities disputas
  • Budweiser apie „Axios“: V. Zelenskis pareiškė, kad yra pasirengęs pateikti taikos planą referendumui, jei būtų paskelbtos 60 dienų paliaubos
  • Tomas Jakutis apie S. Buškevičius. Kodėl Osamą buvo galima nudėti, o Putino – ne
  • Papa Borgia apie S. Buškevičius. Kodėl Osamą buvo galima nudėti, o Putino – ne
  • Papa Borgia apie S. Buškevičius. Kodėl Osamą buvo galima nudėti, o Putino – ne
 
 
 
 
 
Kitas straipsnis
Sugrįžtantys paukščiai: Edmundo Frėjaus skulptūrų ir piešinių paroda Klaipėdoje

Sugrįžtantys paukščiai: Edmundo Frėjaus skulptūrų ir piešinių paroda Klaipėdoje

Sekite mus Feisbuke

Naujienos | Nuomonių ratas | Kultūra
Visuomenė | Gamta ir žmogus | Mokslas
Skaitiniai | VideoAlkas | Visi rašiniai | Paremkite Alką
 Pradžia

Alkas.lt su Jūsų parama – už lietuvišką Lietuvą!

Furnitūra | ket testai | fs25 mods | Refinansavimas | iPhone 16 Pro Max | Daigyklos | gta 5 mods | Paskolos iš SAVY

 

© 2011 Alkas.lt - Visos teisės saugomos. | Svetainę kūrė - Studija 4D

  • Saulės arkliukai
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
    • Pareiškimai
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Žinyčia
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai