Žuvinto biosferos rezervato direkcija pranešė, kad iš Žuvinto ežero dugno ištraukė agaro raguotus riešutus. Sprendžiant pagal paieškos sėkmingumą, jų seklaus ežero dumble ne tiek jau mažai.
Iš ežero ištraukti tik šio augalo kevalai, vidus tuščias. Jie surinkti tyrimams. Anglies izotopų analizė parodė, jog anksčiau rasti agaro riešutai į Žuvinto ežero dugną nusėdo 1160 – 1300 mūsų eros metais. Bedeguonė dumblo aplinka ežero dugne leido išlikti seniems riešutams.
Ši termofilinė vandens augalų rūšis Lietuvoje jau kadaise išnykusi. Gretimose šalyse – Baltarusijoje, Lenkijoje, Latvijoje yra pavienių radaviečių, bet jos gali būti introdukuotos.
Plūduriuojantysis agaras (lot. Trapa natans) – Europoje beveik visur retas, Įrašytas į Lietuvos raudonąją knygą.
Vaisius turi keturis ragelius. Dauginasi riešuto pavidalo kaulavaisiais, kurie dumble išlieka daigūs iki 50-ties metų. Auga nekalkinguose, gerai įšylančiuose dumblinuose ežeruose.
Manoma, kad mūsų krašte išnykusi rūšis. XIX a. savaime augo Kilučių ir Veprių ežeruose ir buvo auginamas Širvenos ežere prie Biržų. Vaisių liekanų rasta kelete Lietuvos ežerų bei pelkių poledynmečio nuogulose.
„Ši termofilinė vandens augalų rūšis… ”
Taigi, šie riešutėliai liudija, jog Lietuva jau patyrė klimato atšilimą, ar gal net perkaitimą? O mums mokykloje ir viešumoje vien apie ledynmetį pasakojo, ir kaip jis žmones iš čia į Afriką varė…
Tik p. Zubinas mums be galo kartoja apie atšilimus.