Rugpjūčio 23 d., Dzūkijoje, renginių programą pradėjo Nacionalinės kultūrinės tapatybės formavimo ir puoselėjimo programos „Tėvynės ieškojimas“ projektas Lietuvos muziejų kelias.
Šių metų tema „Kultūriniai kraštovaizdžiai: parkų ir sodų menas“ šiame regione lankytojus pakvies į devynis renginius, kuriuos rengia tiek didieji šalies muziejai tiek ir privatūs istorinio paveldo puoselėtojai.
Dzūkijoje, Lazdijų rajone, Aštriosios Kirsnos kaime esančiame dvare, Lietuvos muziejų kelio pradžios renginyje „Aštriosios Kirsnos dvaro paveikslas“ lankytojai susipažino su vienu didžiausių Užnemunės dvarų, įspūdinga tvenkinių sistema ir daugiau nei šimtmečio senumo parku.
Aštriosios Kirsnos dvaras minimas jau XVI a.. Laikui bėgant, dvaras ėjo iš rankų į rankas, šiuo metu tai privati nuosavybė.
Istorinio pasakojimo metu, remiantis ne vienerius metus rinkta archyvine medžiaga, buvo dėliojamas „gyvasis“ Aštriosios Kirsnos dvaro paveikslas: įvairūs dvaro raidos laikotarpiai, pakilimai ir nuosmukiai, glaudžiai susiję su savininkų asmenybėmis ir jų biografijos posūkiais.
Lazdijų krašto muziejaus Veisiejų padalinys rugpjūčio 24 d. kviečia susitikti po Veisiejų uosiu, kuriam jau daugiau nei 200 metų, pasigrožėti 22 liepų ratu, pasivaikščioti atkurta Meilės alėja.
Ekskursija „Veisiejų dvaro parko istorijos takais“ pasakos miesto dvaro parko, XVIII a. pirmoje pusėje Mykolo Masalskio pasodinto Veisiejuose greta tuo metu pastatytų dvaro rūmų, istoriją.
Ekskursijos dalyviai galės pamatyti „atgijusį“ Veisiejų dvaro ponų gyvenimą, pasiklausyti koncerto.
Iš Veisiejų Lietuvos muziejų kelias suks link Leipalingio. Rugpjūčio 25 d. keliautojų čia lauks ekskursija-paskaita „Leipalingio parkas: legendas kuriantis paprastas, bet neprastas grožis“.
Renginį rengia Leipalingio progimnazijos Algirdo Volungevičiaus kraštotyros muziejus.
Rugpjūčio 26 d. Druskininkų miesto muziejus kviečia atvykti į visą dieną truksiantį renginį „Šimtmečių tradicijos Druskininkų parke“. Renginyje bus pristatyta paroda „Druskininkų gydyklų parkas“, vyks ekskursija ir koncertas.
Šeštadienį, rugpjūčio 28 d. viešą paskaitą-ekskursiją „Merkinės miesto istoriniai sodai: tarp dvaro ir vienuolijų“ rengs Merkinės krašto muziejus.
Ekskursijoje bus galima aplankyti buvusio Merkinės dvaro teritoriją, Merkinės jėzuitų kvartalą ir buvusio Dominikonų vienuolyno teritoriją, bus pristatomas Merkinės jėzuitų sodo atkūrimo sumanymas.
Iš Merkinės Lietuvos muziejų kelio maršrutas drieksis į Dzūkijos sostinę Alytų. Čia rugpjūčio 29 d. (sekmadienį) bus atidaryta kilnojamoji paroda „Miesto sodas – Alytaus laisvės dvasia“.
Alytaus miesto sodas buvo įkurtas 1931 metais šalia Turgaus aikštės. Pagal Stasio Taškūno ir Zigmo Jakulio projektą natūralaus pušyno sklypas buvo aptvertas, atsirado lapuočių medžių alėjos, poilsio aikštelės su dekoratyviniais želdiniais.
Centrinę aikštę papuošė sodininko Jono Faitušo gėlynas, vėliau buvo įrengtas Vytauto Trečioko fontanas. Parodą apžiūrėję lankytojai 18 val. kviečiami į ekskursiją po šiandieninį parką – „Alytaus miesto sodo istorija ir tradicijos“. Parodą ir ekskursiją rengia Alytaus kraštotyros muziejus.
Birštonas. Vytauto parkas
Dar vienas Dzūkijos regiono pasididžiavimas – Vytauto parkas Birštone. Birštono muziejus rugsėjo 2 d. lankytojų lauks renginyje „Kiek matyta, kiek regėta“.
Paskaitoje „Vytauto parko praeitis, dabartis ir ateitis“ bus pasakojama parko istorija, apžvelgiama šiandiena ir ateities galimybės.
Po paskaitos – Stakliškių kultūros ir laisvalaikio centro mėgėjų teatro spektaklis „Tarpukario meilė“ (rež. Vaidas Lengvinas).
Kelionę po Dzūkijos istorinius parkus rugsėjo 3 d. užbaigs du renginiai: tai Elektrėnų literatūros ir meno muziejaus paroda „Abromiškių dvaro parkas“, eksponuojama Abromiškių svirne, supažindinanti su Abromiškių dvaro istorija ir Trakų istorijos muziejaus žemės meno instaliacijų, tūrinių kompozicijų parodos „Trakų miesto genomas“ atidarymas.
Visi renginiai Dzūkijoje nemokami. Tad paskutines vasaros dienas turiningai ir atraktyviai galite praleisti istorijos, gamtos, architektūros, muzikos ir teatro glėbyje.
Lietuvos muziejų kelio 2021 m. programos rengėjai ir vykdytojai tikisi, kad šių metų programa „Kultūriniai kraštovaizdžiai: parkų ir sodų menas“ lankytojams įkvėps noro domėtis savo krašto žaliuoju paveldu, mylėti ir puoselėti parkus ir sodus, mėgautis jų kuriama ramybe ir grožiu.
Rugsėjo 6 d. nacionalinės kultūrinės tapatybės formavimo ir puoselėjimo programos „Tėvynės ieškojimas“ projekto Lietuvos muziejų kelias 2021 m. programa pradės baigiamąjį šių metų etapą Aukštaitijoje.
Išsami „Lietuvos muziejų kelio“ programa www.muziejukelias.lt.
Renginiai Dzūkijoje rugpjūčio 23 d. – rugsėjo 5 d.:
Rugpjūčio 23 d. (pirmadienis):
17.00. Istorinis pasakojimas ir paroda „Aštriosios Kirsnos dvaro paveikslas“.
„Aštriosios Kirsnos dvaro paveikslas“ – tai istorinis pasakojimas ir paroda apie vieną didžiausių Užnemunės dvarų, iki šių dienų išlikusių 19 dvaro statinių istoriją, įspūdingą tvenkinių sistemą ir daugiau nei šimtmečio senumo parką.
Istorinio pasakojimo metu, remiantis ne vienerius metus rinkta archyvine medžiaga ir natūros tyrimais, bus dėliojamas „gyvasis“ Aštriosios Kirsnos dvaro paveikslas: įvairūs dvaro raidos laikotarpiai, pakilimai ir nuosmukiai, glaudžiai susiję su savininkų asmenybėmis ir jų biografijos posūkiais.
Parodoje atkuriamas anuomečio ansamblio architektūrinis rūbas (struktūra, interjerai ir eksterjerai).
Atliepiant šių metų „Muziejų kelio“ programos temą ir remiantis Aštriosios Kirsnos pavyzdžiu pabrėžiamas dvaro parko vaidmuo dvarininkų kasdienybėje, pasakojama apie istoriniuose parkuose vykusias pramogas.
Renginys nemokamas.
Rengėjas: Aštriosios Kirsnos dvaras, Aštrioji Kirsna, Lazdijų r., mob. tel. 8 687 95 112.
Susitikime Aštriosios Kirsnos dvare, Aštriojoje Kirsnoje, Lazdijų r. Koordinatės 54°18’14.9″ š. pl., 23°23’30.5″ r. ilg.
Rugpjūčio 24 d. (antradienis):
16.00. Ekskursija „Veisiejų dvaro parko istorijos takais“.
Ekskursijoje bus pasakojama apie Veisiejų miesto dvaro parką – vieną seniausių parkų Lietuvoje, įsikūrusį miestelio centre, šiaurinėje Ančios ežero pakrantėje.
XVIII a. pirmoje pusėje Mykolas Masalskis Veisiejuose pastatydino dvaro rūmus, šalia jų buvo įkurtas parkas. Per Pirmąjį ir Antrąjį pasaulinius karus, taip pat sovietmečiu, parkas buvo smarkiai suniokotas.
Veisiejų dvaro parkas. Atkurta Meilės alėja
Šiandien 9,53 ha dydžio parke dar galime pasigrožėti senuoju Veisiejų uosiu, kuriam jau daugiau nei 200 metų, 22 liepų ratu, pasivaikščioti atkurta Meilės alėja.
Šalia parko yra išlikęs dešinysis dvaro rūmų flygelis, kuriame yra įsikūrusi Veisiejų regioninio parko direkcija. Šiltuoju metų laiku Ančios ežere veikia garso ir šviesos kūrinys – muzikinis fontanas.
Ekskursijos dalyviai turės galimybę pamatyti „atgijusį“ Veisiejų dvaro ponų gyvenimą, susipažinti su Veisiejų dvaro istorija, pasigrožėti žymiuoju parko uosiu ir liepų ratu, aplankyti esperanto kalbos kūrėjo Liudviko Lazario Zamenhofo paminklą, pereiti romantiškuoju meilės tilteliu ir pasiklausyti koncerto.
Renginys nemokamas.
Rengėjas: Lazdijų krašto muziejaus padalinys Veisiejų krašto muziejus, Vytauto g. 47, Veisiejai, Lazdijų r., tel. (8 318) 56 535.
Partneris: Veisiejų regioninio parko direkcija.
Susitikime Veisiejų miesto dvaro parke, Veisiejuose. Koordinatės 54°05’57.9″ š. pl., 23°41’21.7″ r. ilg.
Rugpjūčio 25 d. (trečiadienis):
17.00. Ekskursija-paskaita „Leipalingio parkas: legendas kuriantis paprastas, bet neprastas grožis“.
Leipalingio parkas per šimtmečius keitė savo veidą, tačiau net ir istoriniai sukrėtimai nesunaikino jo grožio, apipinto legendomis.
Leipalingio parkas išsidėstęs šalia dvaro ir kiek tolėliau nuo jo į vakarus mišriame lapuočių ir spygliuočių miške su iki mūsų dienų išlikusiais takeliais ir trumpute akmenų grindinio atkarpėle.
Šie brožai tarsi patvirtina leipalingiečių liudijimus apie poilsiui skirtus romantiškus žibintus ir gražius suoliukus, puošusius parką. Parkas nestokojo ir retų augalų, tačiau jie Antrojo pasaulinio karo metais buvo išnaikinti.
Leipalingio dvaras ir parkas
Šalia dvaro įkurtas parkas buvo priešpaskutinio savininko, inžinieriaus Petro Balinskio landšafto kūrinys. Čia buvę tvenkinių, tiltelių ir vingiuotais takeliais apraizgytų kalvelių, išpuoštų gėlynais.
Visa tai kitų Lietuvos parkų istorijos ir dizaino kontekste kūrė išskirtinį Leipalingio parko paveikslą.
Renginys nemokamas.
Rengėjas: Leipalingio progimnazijos Algirdo Volungevičiaus kraštotyros muziejus, Alėjos g. 63, Leipalingis, Druskininkų sav., mob. tel. 8 612 23 212.
Susitikime Leipalingio dvaro parke, Alėjos g. 30, Leipalingyje, Druskininkų sav. Koordinatės 54.09848558707458, 23.86268618693177.
Rugpjūčio 26 d. (ketvirtadienis:
10.00 – 18.00. Renginys „Šimtmečių tradicijos Druskininkų parke“: parodos „Druskininkų gydyklų parkas“ pristatymas, ekskursija parke ir koncertas.
Druskininkų gydyklų parkas, įkurtas prie mineralinio vandens šaltinių, yra miesto širdis. Nuo jo pradėtas kurti seniausias Lietuvos kurortas, o šiandien jis svarbus kaip pirmasis Lietuvoje kurorto parkas.
XIX a. pastatyti svarbiausi pastatai: vonių pastatas, teatras, kurhauzas, lynų keltuvas per Nemuną. Čia vyko visas atvykusiųjų gyvenimas: gydymasis, pramogos, prekyba, bendravimas.
Druskininkai
Sodas suplanuotas simetriškai, o jo dalys įrengtos angliškuoju stiliumi su vingiuotais takeliais. Iki šių dienų yra išlikęs senasis XIX a. Gydyklų pastatas, tarpukariu pastatyta kolonada, išlikęs nepakitęs takų išdėstymas, nesunkiai atsekamos ir kitos senojo kurorto infrastruktūros liekanos: buvusių šaltinių, kelto, prieplaukos vietos.
2011 m. parkas atnaujintas: papuoštas naujomis skulptūromis, įrengti takai, suoliukai, apšvietimas, pasodinta naujų želdinių, pertvarkyta Grožio šaltinio aplinka. Gydyklų parkas ir šiuo metu yra pagrindinis miesto traukos centras.
Renginys nemokamas.
Rengėjas: Druskininkų miesto muziejus, Mikalojaus Konstantino Čiurlionio g. 59, Druskininkai, mob. tel. 8 627 19 427.
Susitikime Druskininkų miesto muziejuje, M. K. Čiurlionio g. 59, Druskininkuose, ir drauge keliausime į Gydyklų parką. Koordinatės 54°00’60.0″ š. pl., 23°58’23.1″ r. ilg.
Rugpjūčio 28 d. (šeštadienis):
14.00. Vieša paskaita-ekskursija „Merkinės miesto istoriniai sodai: tarp dvaro ir vienuolijų“.
Ekskursijos metu bus aplankytos buvusios funkcinės Merkinės dvaro teritorijos, Merkinės jėzuitų kvartalas ir buvusio Dominikonų vienuolyno teritorija, bus pasakojama apie Merkinės istorinio miesto teritorijoje veikusius sodus, pristatomas Merkinės jėzuitų sodo atkūrimo sumanymas.
Merkinės dvarvietė
Renginys nemokamas.
Rengėjas: Merkinės krašto muziejus, Stepono Dariaus ir Stasio Girėno aikštė 1, Merkinė, mob. tel. 8 619 62 358.
Susitikime Merkinės dvarvietėje (Pasaulio puodų kieme), Gardino g. 28, Merkinės mstl., Varėnos r. Koordinatės 54.158096168540716; 24.185214642795458.
Rugpjūčio 29 d. (sekmadienis):
17.00. Paroda „Miesto sodas – Alytaus laisvės dvasia“.
Kilnojamoji paroda „Miesto sodas – Alytaus laisvės dvasia“ bus eksponuojama vienoje iš Miesto sodo aikštelių.
Parodoje pateikiama medžiaga, atskleidžianti Miesto sodo istoriją, supažindinanti su parką puoselėjusiais žmonėmis.
Alytaus miesto sodas.
Alytaus miesto sodas – tai centrinis miesto parkas, įkurtas 1931 metais šalia Turgaus aikštės ir tapęs vienu iš miesto simbolių.
Kad parkas taptų alytiškių ir miesto svečių mėgstama vieta, ketvirtojo dešimtmečio pradžioje buvo sutelktos inžinierių, sodininkų, visuomenės veikėjų pajėgos.
Pagal Stasio Taškūno ir Zigmo Jakulio projektą natūralaus pušyno sklypas buvo aptvertas, atsirado lapuočių medžių alėjos, poilsio aikštelės su dekoratyviniais želdiniais.
Centrinę aikštę papuošė sodininko Jono Faitušo gėlynas, vėliau buvo įrengtas Vytauto Trečioko fontanas. Parke atsirado medinė altana, estrada, takeliai apstatyti grakščiais suoliukais.
Čia kunkuliavo ir kultūrinis gyvenimas: vyko koncertai, spektakliai, šokiai.
18.00. Ekskursija „Alytaus miesto sodo istorija ir tradicijos“ po šiandieninį parką, apžiūrimi želdiniai, lankytinos vietos.
Renginys nemokamas.
Rengėjas: Alytaus kraštotyros muziejus, Savanorių g. 6, Alytus, tel. (8 315) 51 167.
Susitikime Alytaus miesto sode prie fontano (Birutės g. 1, Alytus). Koordinatės 54.3941383,24.0445968,16.25.
Rugsėjo 2 d. (ketvirtadienis):
18.00. Renginys „Kiek matyta, kiek regėta“.
Paskaitoje „Vytauto parko praeitis, dabartis ir ateitis“ bus pasakojama Vytauto parko Birštone istorija, apžvelgiama šiandiena ir ateities galimybės.
1874 m. Birštono kurortą nusipirkęs Jiezno dvarininkas Ignacijus Kvinta ėmė kurti parką. Medžių alėjos sodintos taip, kad jomis einant buvo galima patekti iš vieno statinio į kitą.
Alėjos turėjo savo pavadinimus – „Birutės“, „Meilės“, „Svajonių“. Kai kurios pavadintos tiesiog augančių medžių pavadinimais – „Eglių“, „Kaštonų“, „Liepų“, „Beržų“.
Birštonas. Vytauto parkas
Tarpukariu parką prižiūrėjo Dotnuvos sodininkai. 1926 m. parke buvo įrengtas fontanas. Alėjų sandūrose žydėjo gėlynai. Parke specialiai įrengtame paviljone kasdien grodavo orkestras.
Vytauto parko gėlynai buvo puoselėjami ir sovietmečiu. Netoli Geltonosios biuvetės tuomet žydėdavo ypatingas gėlynas, vadintas „Kalendoriumi“. Jame kasdien būdavo persodinamos gėlės, jos sudarydavo įvairiaspalvę tos dienos datą.
18.30 prasidės Stakliškių kultūros ir laisvalaikio centro mėgėjų teatro spektaklis „Tarpukario meilė“.
Režisierius Vaidas Lengvinas. Spektaklyje pasakojama apie meilę, intrigas ir gyvenimo posūkius.
Renginys nemokamas.
Rengėjas: Birštono muziejus, Vytauto g. 9, Birštonas, tel. (8 319) 65 605.
Susitikime Vytauto parke (Balio Sruogos g. 1, Birštonas). Koordinatės 54°35’55.2″ š. pl., 24°02’03.9″ r. ilg.
Rugsėjo 3 d. (penktadienis):
16.00. Žemės meno kūrinių, tūrinių kompozicijų parodos „Trakų miesto genomas“ atidarymas.
2021 m. Trakų istorijos muziejus pradeda įgyvendinti iniciatyvą „Trakams – 700. Tapatybės beieškant“. Parodos rengėjai kelia sau tikslą susieti žemės, sodų meną su turtinga Trakų miesto – ypatingosios tolerancijos erdvės – istorija, daugiataute kultūra, gotikinės ir vėlesnių epochų architektūros ir gamtos, kraštovaizdžio harmonija.
Renginio vieta – Pilies sala, atvira erdvė, prieinama kiekvienam (net jei būtų atnaujinti ekstremaliai padėčiai taikomi ribojimai). Vertikalios tūrinės kompozicijos formuojamos iš gamtinių medžiagų: nendrių, karklų, lazdynų ir pan.
Trakų pilis
Vidiniame kieme kompozicija labiau plokščia, apžvelgiama iš atvirų galerijų. Žemas ornamentas iš supintų į juostą vienaskilčių augalų (nendrių, javų), plokštuma pripildyta įvairių gamtinių medžiagų.
Skulptūrinėms kompozicijoms sukurti naudojamos augalinės medžiagos (šakos, nendrės) iš paežerių labiausiai atitinka žemės meno idėją – medžiagos, randamos aplinkoje, – ir Lietuvos muziejų kelio programos bei parodos kūrybinį konceptą.
Į sukurtą vertikalią struktūrą būtų galima užeiti, vaikščioti joje, pabūti, pamedituoti, fotografuotis atminimui.
Formos – stilizuoti augaliniai, geometriniai ornamentai, pasikartojantys jų segmentai, atkartojami pagal muziejuje saugomas vertybės (polichrominius koklius, keramiką, totoristikos, karaimikos siuvinius, heraldinius simbolius, Salos pilies architektūrinius dekoratyvius bruožus).
Renginys nemokamas.
Rengėjas: Trakų istorijos muziejus, Kęstučio g. 4, Trakai, mob. tel. 8 682 67 616.
Susitikime Trakų Salos pilyje (Karaimų g. 43C, Trakai). Koordinatės 54.65364026317813, 24.934054166961758.
Rugsėjo 3 d. (penktadienis):
14.00. Parodos „Abromiškių dvaro parkas“ atidarymas ir ekskursija po parką.
Paroda „Abromiškių dvaro parkas“ bus eksponuojama Abromiškių svirne. Ši paroda, supažindinanti su Abromiškių dvaro istorija, parku, bus pristatoma renginyje.
Abromiškių dvaro sodyba yra Abromiškių kaime, maždaug per 1 km nuo greitkelio Vilnius–Kaunas. Apsuptas seno parko, įrašyto į gamtos paminklų sąrašą, dvaras išsidėstęs to paties pavadinimo ežero šiauriniame krante.
Dvaro kompleksą sudaro: rūmai, svirnas, sarginė, tvarto liekanos, fragmentai ir parkas. Dvarą 1571 m. įkūrė Abrahamas Poniatovskis. Matyt, nuo jo vardo kilo ir Abromiškių pavadinimas.
Abromiškių dvaras
Likęs našlys, Abromiškių dvarą su miškais, pakelės smukle ir ežerais jis pardavė Trakų tijūnui M. Bychovcui, tad XVI a. pabaigoje dvaras jau priklausė Bychovcų giminei.
XVII a. čia įsikūrė Narbutai. Apie 1748 m. dvaras vedybomis atiteko prancūzų kilmės grafams de Raesams. XIX a. I pusėje Vilhelmas de Raesas su žmona Antanina pastatydino medinius rūmus, įkūrė sodą.
Dvaras klestėjo kaip krašto kultūrinio bajorijos gyvenimo centras. 1799 m. dvare įvyko dailininkės ir dekoratorės Rachelės de Raes ir garsiojo intelektualo Mykolo Romerio vestuvės.
1840 m. Pranciškus Broel-Pliateris vedė V. ir A. de Raesų dukterį Kazimierą, paskutinę iš šios giminės. Jam mirus, dvarą valdė žmona, o vėliau iki 1912 m. dvaras priklausė jų sūnui Vilhelmui Pliateriui ir jo palikuoniams.
Po Vilhelmo vedybų su Felicija Soltan 1880 m. buvo pristatyti du mūriniai priestatai, perplanuotas parkas.
1933 m. dvarą nusipirko sovietmečiu emigravęs ir garsiu meno kolekcionieriumi tapęs Mykolas Žilinskas (1904–1992).
Jis remontavo rūmus, tvarkė parką. Nuo 1951 m. rūmuose buvo įsikūrę įvairios sovietmečio įstaigos. 1990 metais, Lietuvai vėl tapus nepriklausoma valstybe, grįžęs M. Žilinskas skyrė pinigų dvarui ir parkui tvarkyti.
Jis buvo parašęs testamentą, kuriuo dvarą ir aplinkinius ežerus dovanojo Lietuvai, paskirdamas turtą Rašytojų sąjungai, bet nespėjo iki mirties turto susigrąžinti ir dvaras po kelerių metų buvo privatizuotas.
Renginys nemokamas.
Rengėjas: Elektrėnų literatūros ir meno muziejus, Rungos g. 24, Elektrėnai, mob. tel. 8 619 51 452.
Susitikime Abromiškių dvaro svirne (Sanatorijos g. 32, Abromiškių k., Elektrėnai).
Koordinatės 54.780391707604, 24.716951180848547.