Rugpjūčio 21 d., šeštadienį,vyks paskutinės Lietuvos okupacijos aukos, kario savanorio, Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos-Atkuriamojo Seimo gynėjo Artūro Sakalausko 30-ųjų žūties metinių minėjimo renginiai.
17 val. Lietuvos Respublikos Seimo Didžiajame kieme rikiuosis Laisvės gynėjai. Tradiciškai iškilminga Laisvės gynėjų rikiuotė vyksta Laisvės gynėjų dienos išvakarėse – sausio 12-ąją.
Dėl pandemijos šių metų rikiuotė buvo perkelta į vėlesnį laiką. Simboliška, kad šiemet Laisvės gynėjai – kariai savanoriai – į iškilmingą rikiuotę sustos rugpjūčio 21-ąją, pagerbdami bendražygio Artūro Sakalausko ir kitų Laisvės gynėjų atminimą ir dar kartą prisimindami 1991-uosius, kurie šiemet minimi kaip Apgintos laisvės 30-metis.
1991 m. sausio–rugpjūčio mėnesiais, Sovietų Sąjungos karinės agresijos prieš Lietuvos valstybę dienomis, beginkliai žmonės apgynė Lietuvos valstybę.
Nuo 1991 m. sausio 11-osios iki rugpjūčio pabaigos Lietuvos parlamento rūmuose prisiekė keli tūkstančiai karių savanorių, kurie saugojo Lietuvos parlamentą, Vyriausybės rūmus, kitas valstybės institucijas, valstybės sieną.
Žlungant kariniam pučui Maskvoje, 1991 m. rugpjūčio 21 d. parlamento prieigose įvyko paskutinis Lietuvos savanorių susirėmimas su Sovietų Sąjungos kariškiais, pareikalavęs ir paskutinės aukos už nepriklausomybę – žuvo parlamento gynėjas, karys savanoris Artūras Sakalauskas.
17–19 val. Krašto apsaugos savanorių pajėgų kariai garbės sargyba pagerbs karį savanorį A. Sakalauską jo žūties vietoje – prie paminklinio akmens.
18 val. prie paminklinio akmens vyks kario savanorio A. Sakalausko pagerbimo iškilmės. Renginyje bus atliekamas Lietuvos Respublikos himnas, tylos minute bus pagerbtas kario savanorio A. Sakalausko atminimas, nuaidės atminimo salvės, vyks gėlių padėjimo iškilmės, muzikinius kūrinius atliks Krašto apsaugos savanorių pajėgų bigbendas, Lietuvos kariuomenės Vilniaus įgulos karininkų ramovės folkloro ansamblis „Vilnelė“.
Rugpjūčio 16 – rugsėjo 6 d. Seimo II rūmų parodų galerijoje veiks fotografijų paroda „Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos-Atkuriamojo Seimo gynėjas, karys savanoris Artūras Sakalauskas (1963–1991)“. Įėjimas laisvas.
2021 m. rugpjūčio 16 d. – rugsėjo 6 d. Seimo I rūmų Vitražo galerijoje veiks fotografų Zenono Nekrošiaus ir Virgilijaus Usinavičiaus fotografijų paroda „Kelias į Laisvę. Lietuva 1988–1991 metais“. Įėjimas su registracija el. p. rsv@lrs.lt
2021 m. sausio 4 d. – 2022 m. sausio 31 d. Lietuvos Respublikos Seimo I rūmų Didžiajame kieme (Gedimino pr. 53, Vilnius) veikia lauko paroda „PRISIEKĘ NESITRAUKTI: Lietuvos laikysena 1991 m. sovietų agresijos akivaizdoje“. Įėjimas laisvas.
A. Sakalauskas gimė 1963 m. spalio 26 d. Alytuje. Jo senelis Antanas Letkauskas buvo Lietuvos Nepriklausomybės kovų dalyvis, Vyčio Kryžiaus ordino kavalierius – šioje giminėje visą laiką buvo gyva atmintis apie Lietuvos Nepriklausomybės kovas.
A. Sakalausko vaikystė ir jaunystė prabėgo Dzūkijos sostinėje Alytuje: čia jis baigė mokslus Alytaus 5-ojoje vidurinėje mokykloje ir 9-ojoje profesinėje technikos mokykloje, degė aistra rankiniui Alytaus „Varsos“ komandoje.
Iki lemtingų 1991 m. įvykių Artūras Sakalauskas dirbo Alytaus mašinų gamykloje.
1991-ųjų sausio mėn. įstojo į Savanoriškąją krašto apsaugos tarnybą, aktyviai kovojo prieš sovietų agresiją, budėjo Aukščiausiosios Tarybos-Atkuriamojo Seimo rūmuose, taip pat savanorių postuose Kaune, Sitkūnuose.
1991 m. rugpjūčio 19 d. kartu su Alytaus rinktinės savanoriais atvykęs budėti į Vilnių, vėl stojo ginti Aukščiausiosios Tarybos-Atkuriamojo Seimo.
1991 m. rugpjūčio 21 d., žlungant pučui, sovietų armijos provokacijos metu Aukščiausiosios Tarybos-Atkuriamojo Seimo rūmų prieigose įvyko Lietuvos savanorių susirėmimas su sovietų armijos specialiosios paskirties dalinio kariais, kurie automobiliu įsiveržė į karių savanorių saugomą teritoriją prie pirmojo posto A. Goštauto gatvėje.
Pasipriešinimo metu Alytaus rinktinės savanoris Artūras Sakalauskas žuvo, dar du Alytaus rinktinės savanoriai buvo sužeisti.
Savanoris Artūras Sakalauskas po mirties apdovanotas Vyčio Kryžiaus pirmojo laipsnio ordinu, Sausio 13-osios atminimo ir Lietuvos kariuomenės kūrėjų savanorių kūrėjo medaliais.
Skaudu dėl žuvusio vaikino, savo krūtine dengusio Seimą ir tuos, kas Seime buvo. .
Ne tokį Seimą Jis gynė.
Ar šiandien esantys Seime supranta pareigą savo darbu atsidėkoti, būti verti visų, kas prie Seimo, prie Bokšto, Medininkuose ir kitur Lietuvos Laisvę gynė, dėl jos krito? Jei jie nujaustų dabartinio Seimo užmačias, ar sutiktų tokį jį savo krūtine dengti?
Jie krito už Laisvę, o ne už tai, ką šių dienų seimūnai dangsto šiuo žodžiu pavadinę, žodžio prasmę ir reikšmę sumenkinę, iškraipę.