Augalų žinovės priminimas apie širdies negalavimus malšinančius 3 augalus iš gamtos

Artėjanti Žolinė – puiki proga prisiminti, kokios visgi išskirtinės gamtos kraštas esame. Bėgame iš skubančio miesto į ramų mišką, grožimės žydinčiomis pievomis, mėgaujamės naujo derliaus vaisiais. Negana to, augmenijoje slypi protėvių atrastos ir šiuolaikinių mokslininkų patvirtintos vaistinės savybės, gelbstinčios net nuo didžiausių „rykščių, pavyzdžiui, širdies sutrikimų. Vertinant pasaulinį kontekstą, pagal mirtingumą nuo kraujagyslių bei širdies ligų vis dar pirmaujame bene labiausiai iš visų europiečių. Laimei, turime gudobelę, sukatžolę ir valerijoną – žolininkė sako, jog ši „Švenčiausioji Trejybė“ gali padėti pakeisti liūdną širdies problemų statistiką.

Ne tik širdžiai ir kraujotakai

Pavasarį „Spinter“ atliktas tyrimas, kad susidūrus su širdies negalavimais visuomenė pirmiausia rinktųsi gudobelės (37 proc.), tuomet valerijono preparatus (30 proc.). Sukatžolei prioritetą teiktų vos 6 proc. apklaustųjų. Tačiau įdomu tai, jog paskatinti kitų: artimųjų, vaistininko, mediko žmonės gydytųsi sukatžolės preparatais. Daliai šio augalo pasirinkimą nulemtų ir ankstesnė sėkminga patirtis, kuomet sukatžolė padėjo numalšinti širdies negalavimą.

Paklausta, kodėl šis augalas, žmonių vertinimu, nepatenka į pirmosios pagalbos sąrašo viršų, žolininkė Danutė Kunčienė svarsto apie paprastą priežastį: sukatžolė yra gana neišvaizdus, šiurkštus augalas. Gudobelės uogos – ryškios ir gardžios, o gražiai žydintis valerijonas, kurio specialiai auginamų plantacijų Lietuvoje niekada nestigo, dar ir visuomet buvo labai reklamuojamas. Tad galima teigti, jog apie sukatžolės vertingąsias savybes susidarėme klaidingą pirmąjį įspūdį ir nepakankamai apie jas žinome.

Svarbu atminti, kad kiekvienas augalas turi skirtingas medžiagas, kurios tam tikrose bėdose gali pagelbėti žmogui. Jei gyslotis, turintis priešnuodžių sulčių, numalšina nutrynimą ar įkandimą, sukatžolė, gudobelė ar valerijonas šiuo klausimu tikrai nepadės.

Tačiau visi trys augalai, anot D. Kunčienės, gerina ne tik širdies veiklą ir kraujotaką, bet ir virškinimo sistemą: „Kiekvienas mūsų organas yra veikiamas po visą kūną išsiraizgiusių nervų, tad širdies ir kitokių problemų atsiranda tuomet, kai tik šie pajunta kokią nors įtampą. O gyvenant šiame laikmetyje jos turime atlaikyti tikrai nemažai.“

Sukatžolės galima užsiauginti patiems

Suktažolę žolininkė pataria naudoti vyresnėms moterims, prasidėjus menopauzei, arba esant gausioms, skausmingoms mėnesinėms. Tačiau besilaukiančiosioms jos reikėtų vengti, nes ši vaistažolė atpalaiduoja gimdos raumenis.

„Prisimenu, kaip močiutė vakarais mums ruošdavo iš jos arbatą, kad geriau miegotume, ir gerdavo pati, nes jos kraujo spaudimas buvo labai žemas. Būdavo, sukatžolės žiedų įmaišydavo ir į sriubas sakydama, kad pilvai „neurgs“. Tad sukatžolė ir jos preparatai naudingi, jei valgote daug baltyminio maisto: lęšių, pupelių“, – dalijasi patirtimi D. Kunčienė.

Jei yra galimybė, šio vaistinio augalo žolininkė pataria užsiauginti patiems, pavyzdžiui, įsigijus daigelių Botanikos sodo Vaistinių augalų skyriuose Kaune ar Klaipėdoje. Daug įtakos augmenijai daro dirvožemis, kuriame ji veši – jei vieniems reikalingas „sotesnis“, kiti, taip pat ir sukatžolė, geriau jausis skurdesnėje, natūralesnėje aplinkoje.

Sukatžolių likę ir senesnėse kaimo sodybose, kartais sėklos išsibarsto ir augalų galima rasti pamiškėse, tačiau, kaip minėta anksčiau, ne visi jas pažįsta ir žino jų naudą. Jei jau pavyko sukatžolę atskirti, D. Kunčienė pataria neskinti jos iš bet kur, pavyzdžiui, ligoninės teritorijoje – augalai yra gyvos būtybės ir surenka informaciją bei energiją ne tik iš dirvožemio, bet ir iš aplinkos.

Atskleidė veiksmingą senovinį receptą širdžiai

Daug dažniau sutinkamų gudobelių sezonas prasideda dar pavasarį – vertingi jų ir pumpurai, ir lapai, ir žiedai, o užvis daugiausia naudos atneša mišinys, nes augalo visuma, kaip pastebi žolininkė,  stipresnė nei kažkuri jo dalelė. Savo reikmėms gudobelių uogų galima prisirinkti patiems, iš sėklų netgi pasigaminti kavos pakaitalą. Gudobelių tinktūrą D. Kunčienė vadina širdies „duona“ ir dalijasi receptu, kuris padėdavo jos tėveliui, turėjusiam širdies problemą.

„Dabar naudoju jį ir pati, rekomenduoju, jei kas prašo patarimo, kaip natūraliu būdu nuraminti širdį, pagerinti miegą. Taigi šventą dieną prieš pilnatį reikia prisirinkti gudobelės žiedus, saują jų įberti į 100 g karšto lydyto sviesto. Tuomet neužverdant pakaitinti, palikti, kitą dieną vėl pašildyti ir taip daryti 3 dienas. Galiausiai – nukošti, pasigamintą gudobelių žiedų sviestą išoriškai pagal laikrodžio rodyklę tepti širdies plote ir kalbėti maldelę: „Širdele širdele, tu mano vienintelė, tu man pati brangiausia, aš tave labai myliu, tu man labai svarbi, nusiramink, viskas bus gerai“, – dalijasi patirtimi žolininkė.

Tyrimai rodo, jog valerijono šaknis malšina ir fizinį, ir psichologinį stresą, slopina irzlumą, įtampą, nerimą, gerina kraujospūdį. Kaip ir sukatžolė, jis naudingas kenčiant mėnesinių skausmus, ir, žinoma, turint miego sutrikimų. Tad jei, pavyzdžiui, laukia ilga kelionė automobiliu, kurioje teks vairuoti, D. Kunčienė pataria rinktis ne valerijonų tinktūrą, o sukatžolių: „Abi pagerins savijautą ir nuramins, tačiau sukatžolės preparatas taip nemigdys kaip valerijonų.“

Žolininkė akcentuoja, jog didžiausia augalų nauda atsiskleidžia tuomet, jei jie naudojami ilgesnį laiką. Taip pat priduria, jog ne tik augmenija, bet ir žmogaus rankos, mąstymas turi gydomųjų galių – veiksmingiausiai jos atsiskleis tik su meile, dėkingumu bei nuolankumu nuskynus ir prie skaudančios vietos augalą pridėjus. Priešiškumas ir nekoks nusiteikimas, jog niekas nepadės išspręsti turimos sveikatos problemos, kaip ir daugelyje gyvenimiškų situacijų, nieko gero nežada.