Baltoji tuopa (Populus alba L.) – gluosninių (Salicaceae) šeimos, tuopų (Populus) genties medis. Lietuvoje introdukuota: buvo pradėta sodinti parkuose dėl dekoratyvaus šios tuopos bruožo – lapų apatinė pusė sidabriškai balta. Dekoratyvūs ir jaunų medžių kamienai: žievė balzganai žalsva su tamsiais rombiukais. Įveisiant buvo įvertinta ir tai, kad auga greitai ir užauga įspūdingo dydžio medžiu. Esant palankioms sąlygoms, savaime gerai plinta šakninėmis atžalomis. Didesnius savaiminius sąžalynus sudaro upių salpose (per potvynius užliejamose salose). Šiaurinė baltųjų tuopų arealo (savaiminio paplitimo) riba yra labai arti dabartinių Lietuvos pietinių sienų – siekia Gardino (Gudija) pietinius priemiesčius, o Lenkijoje ši riba brėžiama į pietvakarius, pietus nuo Augustavo.
Karoliniškių kraštovaizdžio draustinyje (Vilnius) ties šiauriniu Žvėrynu auga baltoji tuopa, išsiskirianti aplinkoje aukščiu, lajos dydžiu ir numanomu ilgaamžiškumu. Medis nuo seno gerai žinomas miestiečiams, ypač Žvėryno gyventojams (auga už maždaug 250 m į šiaurę nuo Miglos g. 35 namo). Čia yra mėgstama pasivaikščiojimų, laisvalaikio vieta. Medis auga prie pagrindinio tako. Nuolatiniai vietovės lankytojai tuopą vadina Milžine.
Daugelio manyta, kad tai drebulė (Populus tremula), o viena moteris jį iki šiol laikė beržu (jaunos šakos šviesios, iš tolo primena baltas beržų šakas). Kai kas yra įsitikinę, jog galima pasikrauti šio medžio energija – kasdien apkabina ir prisiglaudžia. Daugelis tiesiog prieina, jausdami šiai ilgaamžei palankumą, aplink ją žolė nespėja išaugti.
Šio medžio kaip gamtos paveldo objekto klausimas buvo iškeltas ir preliminarūs tuopos duomenys pristatyti Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos prie Aplinkos ministerijos gamtos paveldo specialistams. Jie šią tuopą apžiūrėjo vietoje, ištyrė ir pateikė išvadas. Nustatyta: tuopos aukštis yra 39 m, kamieno apimtis (1,3 m aukštyje) – 5,08 m, o skersmuo 1,56 m (1 m aukštyje virš žemės). Gyvybingumas, būklė – gera, kasmet žydi. Augimvietės koordinatės: platuma 54.70242761626146, ilguma 25.244823838979027.
Baltosios tuopos valstybės saugomomis gali būti skelbiamos nuo 5,5 m apimties (130 cm aukštyje). Pagal Aplinkos ministro 2020 m. gruodžio 3 d. įsakymu Nr. D1-736 patvirtintus Saugomų teritorijų (išskyrus kultūrinius rezervatus (rezervatus muziejus), kultūrinius draustinius, istorinius valstybinius parkus) steigimo kriterijus, šis medis atitinka kiekybinius parametrus būti skelbiamu Vilniaus savivaldybės saugomu gamtos paveldo objektu.
Lietuvoje visuomenei daugiau ar mažiau yra žinomos dvi baltosios tuopos, kurios paskelbtos gamtos paminklais. Viena iš jų auga Pajūrio miestelyje, Šilalės rajone: jos kamieno apimtis 1,3 metro aukštyje – 655 centimetrų, o aukštis apie 40 metrų. Atkočių tuopos (Atkočių k., Ukmergės r.) apimtis – 610 cm, aukštis – 30 m (kituose šaltiniuose – 36 m).
Ši senolė, nors jos kiekybiniai rodikliai ne rekordiniai Lietuvoje, yra įspūdingo aukščio medis (žr. 2 nuotr., palyginkime su žmogaus ūgiu). Kartu ji neabejotinai ilgaamžė. Baltosios tuopos gali sulaukti 300–400 metų amžiaus.
Kai kas yra įsitikinę šio medžio teikiama teigiama energija, kasdien jį lanko ne vienerius metus. Ši baltoji tuopa įspūdingas ir labai gerbtinas medis, vertas, kad Vilniaus miesto savivaldybė jį paskelbtų gamtos paveldo objektu. O dėl baltosios tuopos Milžinės energetikos galima pasakyti, kad tuopos ir drebulės, deja, yra medžiai, kurie ne dalina, o į save traukia, taigi, sakytina, atima energiją. Glauskitės, apkabinkite pušį, beržą.