Ekonomikos ir inovacijų ministerija 14 šalies savivaldybių paskirstė beveik 25 mln. eurų 22 infrastruktūros projektams įgyvendinti. Už šias lėšas Lietuvos laisvosiose ekonominėse zonose (LEZ), pramonės parkuose ir kitose pramoninėse teritorijose bus įrengiama bei tobulinama infrastruktūra, reikalinga investicijoms pritraukti.
„Norėdami pritraukti investicijų, kurti darbo vietas ir auginti ekonomiką, privalome gerinti tiek verslo aplinką, tiek investicijoms tinkamų teritorijų infrastruktūrą, nes investuotojams rūpi ne tik mokesčių lengvatos, talentai, bet ir kokybiškai įrengta būsimų investicijų vieta.
Tikiuosi, kad skirtas finansavimas leis šalies savivaldybėms prisitraukti naujų investuotojų, o kartu bus sukurta ir naujų darbo vietų“, – teigia ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė.
24,58 mln. eurų skirti 14-oje šalies savivaldybių įgyvendinamiems infrastruktūros projektams laisvųjų ekonominių zonų, pramonės parkų ir kitose teritorijose, kuriose skatinamos gamybos ir mokslinių tyrimų ar taikomosios veiklos investicijos.
Finansavimą gavo Vilniaus, Klaipėdos, Šiaulių, Panevėžio miestų ir Vilniaus, Kauno, Klaipėdos, Kėdainių, Akmenės, Jonavos, Skuodo, Plungės, Joniškio ir Ukmergės rajonų savivaldybės.
Savivaldybės gautomis lėšomis galės padengti inžinerinės infrastruktūros ir su jomis susijusias išlaidas, statybos darbus, statybos sklypo tvarkymo ir vienkartinio prisijungimo mokesčio išlaidas.
Tikimasi, kad visiškai užbaigus įgyvendinti infrastruktūros projektus per artimiausius kelerius metus galėtų būti pritraukta daugiau kaip 1 mlrd. tiesioginių ir netiesioginių investicijų bei sukurta apie 8 tūkst. naujų darbo vietų.
Prioritetas buvo skiriamas ne mažesniems kaip 10 ha sklypams, jau turintiems potencialius investuotojus arba didžiausią potencialą jų pritraukti.
Tokio dydžio teritorijų vystymas labiausiai atsiperka, kadangi pritraukiami stambesni investuotojai, kurie sukuria daugiau darbo vietų.
Kur valstybės parama Dzūkijai, Alytui, kitiems pakraščiams? Iki šiol jokios LEZ,ų paramos iš valstybės negavęs Alytus ir vėl jos negauna. O didžiąją dalį iki šiol LEZ,ų paramos šalyje susižėręs Kauno rajonas, ir toliau ją glemžiasi…
Nors Kaunui kaip esančiam viduryje šalies naudojantis ta padėtimi ekonomiškai derėtų verstis iš savęs – be jokio valstybės padėjimo. Esant šių laikų susisiekimo transporto išvystymui Kaunas kaip viduryje esantis nėra strategiškai Lietuvai kuo nors svarbus. Gi pakraštinėms teritorijoms strateginiam jų lietuviško gyvenimo išlaikymui valstybės parama yra būtina, bet ji neteikiama, tai kas per valdžios politika vykdoma tokiu atveju, ar čia nėra prekybos poveikiu…