Klaipėdos centrinio pašto kompleksas gali tapti kelis istorinius laikotarpius pristatančia vertybe, pritraukiančia miestiečius ir turistus savo architektūra, įvairių kultūrų įtakos požymiais bei išskirtine dalimi – kariljonu.
Tokiu bruožu pristatyta Klaipėdos centrinio pašto komplekso įveiklinimo galimybių studijos rengimo eiga liepos 20 d. uostamiestyje vykusia me viešame pasitarime dėl šio išskirtinio XIX a. pastatų komplekso ateities.
Kultūros viceministras Rimantas Mikaitis pabrėžė pagrindinį tikslą – ši kultūros paveldo vertybė turi būti išsaugota, įveiklinta, būti atvira visuomenei ir tarnauti kultūriniams jos poreikiams.
„Šio išskirtinio komplekso ateitis svarbi ne tik Klaipėdai, bet ir visai Lietuvai. Todėl jo likimas ir sprendžiamas nacionaliniu lygmeniu, Kultūros ministerijai pasitelkus partnerius – viešąją įstaigą „Idėjos miestui“, koordinuojančią Klaipėdos centrinio pašto komplekso įveiklinimo galimybių studijos rengimą, ir jos suburtus įvairių sričių žinovus.
Jų ir aktyvių klaipėdiečių dėka šiandien turime galimybę priartėti prie šio pastato ateities vaizdo. Remdamasi galimybių studija, Vyriausybė, kuri ir pavedė ją atlikti, priims sprendimus, lemsiančius aiškų tolesnių veiksmų planą“, – teigė kultūros viceministras.
VšĮ „Idėjos miestui“ vadovė, architektė dr. Inga Urbonaitė-Vadoklienė kartu su žinovais pristatė galimybių studijos rengėjų pirmines įžvalgas, pateikė išanalizuotą istorinį ir urbanistinį kontekstą, pastato ryšio su aplinka analizę, sociokultūrinio konteksto problematiką ir galimybes, architektūrinę analizę, kitus bruožus, susijusius su Klaipėdos centrinio pašto komplekso įveiklinimu.
Taip pat pristatyti pasauliniai pašto pastatų konversijos pavyzdžiai įtraukiant juos į kultūros įstaigų klasterius.
Pažymėta, kad Klaipėdos centrinio pašto kompleksas yra svarbus dėmuo, galintis sustiprinti esamą ir toliau besikuriantį kultūrinių ir muziejinių veiklų kvartalą.
Pasitarime pasiūlyta komplekso kieme atkurti buvusio istorinio sodo fragmentus ir pritaikyti komplekso vidines erdves įvairiems renginiams, kultūrinėmis ir komercinėms veikloms, sukuriant gyvą kiemą.
Pasitarime dalyvavę Klaipėdos kultūriniame lauke veikiančių įstaigų, organizacijų atstovai, akademinės bendruomenės nariai, verslininkai, visuomenininkai, Klaipėdos miesto savivaldybės atstovai, menininkai dalijosi savo siekiais ir pasiūlymais dėl Klaipėdos centrinio pašto komplekso ateities.
Tarp siūlomų scenarijų didelio palaikymo sulaukė idėjos, susijusios su Klaipėdos kaip svarbaus logistikos, ryšių ir mainų, tai pat ir kultūrinių, centro įprasminimu. Atgimsiantis pašto kompleksas, pasak vienos pasitarimo dalyvės, galėtų Klaipėdai grąžinti neužšąlančio kultūros uosto vardą.
Čia galėtų įsikurti medijų ir knygos centrai, šiuolaikiški interaktyvūs muziejai, meno ir kūrėjų bendradarbystės erdvės, kūrybinės rezidencijos, vykti edukacinės veiklos, kariljono koncertai. Kultūrai bendradarbiaujant su mokslu, galėtų būti pabrėžiamas ir jūrinės tapatybės plėtojimas žemyninėje uosto dalyje.
Išnaudojant Klaipėdos centrinio pašto komplekso sąsajas su pasaulinio garso mokslininku astronomu F. W. Argelanderiu, būtų galima kurti tarptautinę Klaipėdos sėkmės istoriją, pabrėžiant daugiakultūrio miesto žavesį ir privalumus, kur kultūra ir mokslas papildo vienas kitą.
Antradienį Klaipėdoje pradėjo veikti ir tarpdisciplininės kūrybinės dirbtuvės. Jose architektai, kūrybininkai, menininkai, analitikai, sociologai, filosofai, verslo strategai, kultūros paveldo žinovai, teisininkai ir kitų sričių atstovai siūlo sumanymus ir kartu kuria galimus pašto komplekso įveiklinimo scenarijus.
Šiuos sumanymus žinovų komanda toliau plėtos ir tikrins, modeliuos ir skaičiuos galimas įgyvendinimo galimybes.
Klaipėdos centrinio pašto komplekso įveiklinimo galimybių studiją numatoma pabaigti iki rugsėjo.
