Šalia privačių namų ir sodybose rūksta dūmai, kvepia kepami kepsniai, šašlykai ir dešrelės. Grilio sezonas oficialiai atidarytas, o kartu su juo prasidėjo ir specifinių gaisrų, kylančių nuo kepsninių ir kitų įrenginių, metas. Draudikai perspėja apie gresiančias žalas, o ugniagesiai kartoja pagrindines saugumo taisykles – laikytis atstumo ir nepalikti ugnies be priežiūros.
Draudimo bendrovės BTA duomenimis, šiemet užfiksuota per 70 nelaimingų nutikimų, susijusių su ugnimi, tarp jų ir kiek rečiau pasitaikantys, bet ne mažiau pavojingi – gaisrai, kylantys nuo grilių ir laužaviečių.
„Visi kuo puikiausiai žino, kad didžiausia neganda namie yra gaisras, kuris palyginti su kitomis nelaimėmis turtui pridaro daugiausiai žalos, tad gyventojai ima prevenciškai saugotis – prižiūri elektros instaliaciją, šilumos katilus, židinius, įsirengia dūmų detektorius ir pan. Tačiau daugeliui griliai ir šašlykinės vis dar atrodo nepavojingi, tad budrumo čia kur kas mažiau, o visai be reikalo“, – komentuoja bendrovės Ekspertizių skyriaus vadovas Andrius Žiukelis.
Nuo šašlykinių ir laužų liepsnojantys namai
Remiantis bendrovės įvykių suvestine, vieno gyventojo kaimynų sandėliukai užsiliepsnojo dėl to, kad iškepus šašlykus dar neatvėsusi šašlykinė buvo paprasčiausiai įstumta į sandėliuką.
„Atrodo kas gali blogo nutikti su šašlykine ar griliu? Šis įvykis baigėsi ne tik sudegusiais kaimynų sandėliukais, bet ir pačių nukentėjusiųjų namo apgadinimu – išsilydė namo dailylentės, į įvykio vietą buvo atvykę ugniagesiai. Žala siekė beveik tūkstantį eurų. Kita registruota nelaimė – kai užsidegė namas dėl kaimynystėje kūrento laužo. Žala gyventojams – apdegęs stogas ir aplietas vidus priešgaisrinei gelbėjimo tarnybai gesinant gaisrą, visa tai atsiėjo daugiau nei 12,5 tūkst. eurų“, – įvykius detalizuoja A. Žiukelis.
Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento atstovo Aurelijaus Česūno teigimu, vien šiemet dėl neatsargaus elgesio su ugnimi kilo apie 600 gaisrų, tarp kurių yra ir gaisrai, prasidėję dėl neatsargaus elgesio su kepsninėmis.
„Šiemet užregistravome 39 nepagrįstus iškvietimus – tai reiškia, kad iki to laiko, kol atvyko gelbėtojų pajėgos, gaisrą gyventojams pavyko užgesinti savarankiškai. Turime ir 7 pagrįstus nutikimus, kai į vietą atvykę ugniagesiai turėjo gesinti nuo šašlykinių ir grilių kilusius gaisrus, taip pat tarp šių įvykių ir miške nuo žmonių laužų kilę gaisrai. Tendencijos panašios kaip ir praėjusiais metais“, – sako jis.
Saugus atstumas nuo degių medžiagų
Svarbiausias dalykas grilius ir šašlykines kūrenant kietu kuru, juos pastatyti saugiu atstumu nuo degių medžiagų, pastatų, statinių, mat pagrindinė gyventojų klaida yra pakankamo atstumo neišlaikymas.
„Bendros priešgaisrinės apsaugos taisyklės, galiojančios visiems šalies gyventojams, reglamentuoja, kad nuo pastatų turėtų būti išlaikomas 6 metrų atstumas. Taip pat kūrenti grilių negalima ant terasų, stogų bei balkonuose. Be abejo, griežtai negalima be priežiūros palikti kūrenamų šašlykinių, grilių“, – pabrėžia A. Česūnas.
Anot priešgaisrinės apsaugos specialisto, baigus naudotis šašlykine ar kitu įrenginiu būtinai reikia įsitikinti, kad žarijos neberusena, o jas užgesinti galima paprastai – vandeniu, smėliu, žemėmis. Jei kūrenama laužavietė, patogiausia ją užpilti žemėmis arba smėliu. Jei tai grilis, žarijas rekomenduojama užpilti vandeniu. Taip pat didesnio budrumo reikia vėjuotą dieną, mat dažnai vėjas išpučia žariją iš grilio ar kepsninės, tokiu būdu ji gali nukristi ant degių medžiagų, pavyzdžiui, medinės terasos – gali kilti gaisras. Galiausiai negalima užkurtų grilių, šašlykinių ar kepsninių palikti vaikų priežiūrai.
„Ką daryti kilus gaisrui? Pirmiausiai žmogus turėtų įvertinti aplinkybes ir pasirūpinti saugumu. Jei gaisras yra lokalus, nedidelis, o žmogus įsitikinęs, kad gali savarankiškai turimomis priemonėmis jį užgesinti, tuomet tai ir turėtų padaryti. Pačios paprasčiausios priemonės – žemės, smėlis, vanduo, gesintuvas. Jei žmogus mato, kad kyla rizika ir grėsmė jo bei aplinkinių sveikatai, būtina nedelsiant skambinti numeriu 112 ir pranešti apie šį įvykį“, – pataria jis.
Pagal Administracinių nusižengimų kodeksą yra numatytos baudos už neatsakingą elgesį su ugnimi, jos siekia nuo 10 iki 70 eurų.
