2022 metais Lietuva prisijungs prie išskirtinio verslo žemėlapio: šalių, kuriose orlaiviai ne tik remontuojami, bet ir pertvarkomi iš keleivinių į šiuo metu ypač paklausius krovininius. Strateginį investuotoją „Aviatic MRO“ pritraukusio Šiaulių oro uosto vadovė Aurelija Kuezada pastebi, kad keleiviai į skrydžius grįžta pakankamai atsargiai, tačiau oro krovinių paklausa jau viršija iki pandemijos buvusį lygį, todėl rinkoje nuolat trūksta krovininių lėktuvų.
„Veržli ir ambicinga mūsų šalis nuolat siekia pritraukti investuotojų, kurie kurtų aukštą pridėtinę vertę bei gerai apmokamas darbo vietas. Orlaivių konversijos yra ypač perspektyvi veikla, todėl nė trupučio neabejoju, kad Lietuva ir Šiauliai, iš kurių ateityje kils ne tik suremontuoti, bet ir iš esmės pakeisti bei naujai veiklai paruošti orlaiviai, atsidurs aviacijos verslo atstovų akiratyje“, – sako A. Kuezada.
Pasak jos, pandemija oro krovinių gabenimo verslą netikėtai atskleidė kaip ypač atsparų virusui, todėl orlaivių konversijos dabar yra „ant bangos“.
Tarptautinės oro transporto asociacijos (angl. International Air Transport Association, IATA) duomenimis, balandį oru gabenamų krovinių apimtys buvo 12 proc. didesnės nei tuo pačiu laikotarpiu 2019 m. Kitaip tariant, viršijo iki pandemijos buvusį lygį. Ši asociacija nutarė šių metų duomenis lyginti ne su atitinkamu laikotarpiu 2020 metais, kuomet aviacijos sektoriui negailestingai smogė koronaviruso COVID-19 pandemija, o su metais prieš tai, kuomet aviacijos paslaugų paklausa buvo įprasto lygmens.
„Atsižvelgiant į tai, kad tarptautinių ekspertų pasirinkta palyginamoji bazė yra aukšta ir čia niekaip neatsispindi pandemijos poveikis, krovinių gabenimo verslą galima laikyti aviacijos sektoriaus brangakmeniu, kuris nepaisant sudėtingo laikotarpio toliau nuosekliai generuoja pajamas ir leidžia planuoti užtikrintą augimą. Puiku yra ir tai, kad krovininių orlaivių paklausa turėtų išlikti ilguoju laikotarpiu, todėl čia darbo tikrai nepritrūks“, – pastebi Šiaulių oro uosto vadovė.
Orlaivių gamybos milžinė „Boeing“ prognozuoja, kad aviacijos krovinių rinka vidutiniškai po 4 proc. kasmet augs artimiausius 20 metų, o krovininių orlaivių parkas padidės apie 60 proc. – nuo 2 tūkst. iki 3,26 tūkst. lėktuvų. Įskaitant ir tai, kad apytiksliai pusė dabar eksploatuojamų orlaivių dėl objektyvių priežasčių bus pakeisti, rinką turėtų pasiekti daugiau kaip 2,4 tūkst. lėktuvų, iš kurių apie 60 proc. bus patyrę konversijas, tai yra, iš keleivinių tapę krovininiais.
A. Kuezados teigimu, krovininių orlaivių paklausą ypač didina ir pandemijos metu antrą kvėpavimą įgavusi elektroninė prekyba, ir įvairūs prekių gabenimo logistikos „užlūžimai“ sausumos bei vandens keliuose.
„Dėl pandemijos gyventojams ėmus daugiau apsipirkti internetu, išaugo ir siuntų pristatymo pajėgumų paklausa. Tokie siuntų vežėjai kaip DHL, „FedEx“ ar mažmeninės prekybos milžinė „Amazon“ jaučia poreikį investuoti į savo orlaivių parkus. Eina jau antrieji pandemijos metai, dėl plintančių agresyvių viruso atmainų atsikvėpti dar anksti, o aviacijos krovinių segmentas dėl pandemijos bene vienintelis išlaiko nuosaikaus augimo kryptį. Su orlaivių konversijos centru Šiauliuose Lietuva bus patraukli aviacijos verslo dalyvė“, – prognozuoja ji.
A. Kuezada taip pat atkreipia dėmesį, kad Tarptautinis Šiaulių oro uostas artimiausiu metu ne tik taps orlaivių konversijos centru, bet ir baigus atnaujinti oro uosto infrastruktūrą yra pasiruošęs priimti įvairius krovinius. „Turime veterinarinį sandėlį, todėl iš mūsų oro uosto gali būti gabenami gyvūnai, taip pat turime ir sandėlį su termoreguliaciniu režimu, kuris būtinas norint gabenti greitai gendančius maisto produktus, gėles“, – vardina direktorė.
Estijos kapitalo bendrovė „Aviatic MRO“ į orlaivių konversijos angarą Šiaulių oro uoste investuos apie 20 mln. eurų. 23 tūkst. kvadratinių metrų angaro statybas numatoma užbaigti 2022 m. antrąjį ketvirtį. Strateginė oro uosto investuotoja yra sutarusi bendradarbiauti su Izraelio bendrove „Israel Aerospace Industries“.
Ilgus metus nuostolingai dirbęs Šiaulių oro uostas savo nišą aviacijos rinkoje atrado būtent per pandemiją, kuomet ilgalaikiam orlaivių parkavimui sėkmingai išnuomojo laisvą 63 tūkst. kv. metrų plotą ir 2020 metus užbaigė pelningai. Su NATO kariškiais erdve besidalinantis Šiaulių oro uostas dar turi apie 3,5 hektarų laisvų sklypų ir ieško jiems investuotojų. A. Kuezada atvirauja, kad galimybėmis jame dirbti domisi įvairūs su aviacija bei logistika susiję verslai.
Perneyg dažnas ir jau įgrįsęs šnekėjimas apie šviesią ateitį (net devyni staipsneliai Alke) kelia labai daug pagrįstų abejonių dėl visko.