Gegužės 20 d. į Veneciją, kur vykdoma galvą apsukanti menininko Julijono Urbono kosmoso programa, išsiųsti pirmieji 253 žmonės. Tai – šalį 17-oje Venecijos architektūros bienalėje atstovaujančios Lietuvos erdvės agentūros vykdomos užduoties „Planeta iš žmonių“ pradža.

Siūlo provokuojantį ateities architektūros sumanymą
Į fiktyvios institucijos laboratoriją kviečiantis menininkas siūlo provokuojantį ateities architektūros sumanymą – sukonstruoti planetinio mastelio darinį iš žmonių.
Kol kas tam reikia šiek tiek vaizduotės ir kad į Lietuvos paviljoną užsukę lankytojai nusiskenuotų specialiu čia įrengtu 3D skeneriu. Lankytojų atvaizdai akimirksniu paverčiami ekranuose matoma trimate astrofizikine simuliacija. Nauja planeta iš besigūžiančių žmonių kūnų kursis iki pat bienalės pabaigos lapkričio 22-ąją.
Tris dienas, gegužės 20–22 d. vykstantį Lietuvos paviljono atidarymą lydi specialūs turai, kuriuos veda LEA įkūrėjas J. Urbonas, projekto prižiūrėtojas Janas Boelenas ir padedanti prižiūrėtoja Milda Batakytė. Šiuose turuose lankytojai supažindinami su agentūros laboratorija ir gluminančiu programos sumanymu.
M. Batakytės teigimu, šis minties bandymas įdomus tuo, jog suteikia galimybę susimąstyti apie naują, nuosaikią, suvaldytą, bet kartu ir nenuspėjamą būtį, meną ir architektūrą.
„Lagranžo taškas kosmose, į kurį J. Urbonas siūlo siųsti žmones ir ten kurti planetą, veikia kaip pusiausvyra. Tai vieta tarp dviejų kosminių kūnų, kurių gravitacijos jėgos viena kitą atperka. Šiandien ši metafora mums ypatingai reikalinga ieškant naujų būdų sugyventi, panaikinti stereotipus, įprastus ir dažnai neišvengiamus žemiškus požiūrius.
Projektas gali padėti dažnai atskirtas ir viena nuo kitos nutolusias disciplinas, pavyzdžiui, astrofiziką, šiuolaikinį meną ar architektūrą, paversti artimesnėmis ir atviresnėmis“, – sako M. Batakytė.

Įsikūrė istorinėje Venecijos bažnyčioje
Lietuvos erdvės agentūros laboratorija įsikūrė XVI–XVII a. pastatytoje Santa Maria dei Derelitti bažnyčioje. Joje Karlsrūhės menų ir dizaino universiteto (HfG) rektoriaus Jano Boeleno prižiūrimas lietuvių projektas įgyja naujų, papildomų prasmių.
Išskirtinis paviljono rengėjų požiūris į architektūrą ir jos ateitį dar prieš prasidedant bienalei neliko nepastebėtas tokių tarptautinių žinomų meno ir architektūros platformų, kaip „Artribune“, „ArchDaily“ ar „Exibart“.
Paprastai bienalės pradžioje „Auksinio liūto“ statulėlėmis apdovanojami pagrindinės parodos dalyviai ir nacionaliniai paviljonai šįkart dėl pasaulinės pandemijos bus paskelbti ir įvertinti tik rugpjūčio 30-ąją. Už viso gyvenimo nuopelnus „Auksiniu liūtu“ šiemet jau pagerbtas ispanų architektas, teoretikas ir mokytojas Rafaelis Moneo.
Nuo 1980-ųjų kas dvejus metus rengiamą žinomą architektūros renginį šiemet pakviestas vesti architektūros istorikas, teoretikas, Masačusetso technologijos instituto (MIT) architektūros fakulteto dekanas Hašimas Sarkis (Hashimas Sarkis).
Savarankiškai dalyvaujam tik 2-ąjį kartą
Tai antras kartas, kai Lietuva architektūros bienalėje prisistato savarankiškai. 2016-aisiais kartu su latviais ir estais Lietuvos atstovai kūrė bendrą „Baltijos paviljono“ projektą, o 2018 m. Venecijoje veikė Nomedos ir Gedimino Urbonų kuruota „Pelkių mokykla“.
Šįkart meno, mokymų ir rezidencijų centro „Rupert“ rengiamame Lietuvos paviljone pristatomas J. Urbono architektūrinės fantastikos projektas „Planeta iš žmonių“.
Lietuvos paviljoną 17-oje tarptautinėje Venecijos architektūros bienalėje pristato Lietuvos kultūros taryba. Paviljoną rengia meno, rezidencijų ir švietimo centras „Rupert“. Strateginis partneris „X Museum“ (Pekinas).
Partneriai „BALTISCHES HAUS“, „Collective“ (Edinburgas), galerija „Vartai“, „Gioielli Nascosti di Venezia“, „Girteka Logistics“, Nacionalinė dailės galerija, „Plasta“, „Science Gallery“ (Dublinas). Paviljono lankytojų ir gidų saugumu rūpinasi Monika Mačiulytė ir „Margarita“.
Paviljono draugai: „Formuniform“, „Kosmica Institute“, Lietuvos aerokosmoso asociacija, Lietuvos kultūros institutas, „Six Chairs Books“, Vilniaus dailės akademija, Vilniaus miesto savivaldybė, „Vilnius Tech“ architektūros fakultetas, Vilniaus universitetas.
Parengta pagal Lietuvos erdvės agentūros pranešimą