Gegužės 19 d. Seimo Švietimo ir mokslo komitete Švietimo, mokslo ir sporto ministerija (ŠMSM) pristatė pažangos programos Tūkstantmečio mokyklos (TŪM) koncepciją, kurioje garsiai deklaruojamos lygiavertės sąlygos ir vienodos galimybės visiems vaikams, nepriklausomai nuo jų socialinės padėties, mokytis šiuolaikiškoje ir atviroje mokykloje.
Diskusijos eigoje iškilo nemažai abejonių, ar ši programa išties palies visus vaikus ir ar sukurs daugiau galimybių regionų vaikams.
Pradėkime nuo to, kad Europos Sąjunga Lietuvai skyrė 2,2 milijardo eurų, kurie turi būti panaudoti ekonomikos gaivinimui ir atsparumo didinimui po COVID-19 pandemijos. TŪM steigimui yra skiriami 210 mln. Pagrindinis keliamas tikslas mokykloms – mažinti mokinių pasiekimų atotrūkius ir sukurti kokybiškas ugdymo(-si) sąlygas kiekvienoje savivaldybėje.
Dar nuo 2000 metų nuolat pabrėžiamas socialinės atskirties visuose švietimo lygmenyse, pasiekimų skirtumų tarp mokinių mažinimas, taip pat neveiksmingo lėšų panaudojimo kontrolės didinimas. Tačiau kas iki šiol buvo padaryta ir kaip Vyriausybė žada spręsti šiuos klausimus?
Nors ŠMSM pristatant šį projektą pabrėžė, kad tai tikrai nebus investicijos į „betoną“, o kaip kitaip tai pavadinti, jei TŪM steigimo koncepcijoje pabrėžiama infrastruktūra, mokyklų fizinės aplinkos gerinimas: sporto aikštynų, poilsio erdvių, mokyklų koridorių, prieigų ir pan.
Todėl, siūlymas Vyriausybei, Europos Sąjungos (ES) lėšas skirti įtraukaus ugdymo, kuris prasidės jau nuo 2024 m. rugsėjo 1 d., stiprinimui be išimties visoms, ne tik elitinėms, mokykloms, nes šiuo metu labai trūksta gebėjimų mokytojams dirbti tiek su specialiųjų poreikių turinčiais vaikais, tiek su itin gabiais ir talentingais mokiniais.
Nors ŠMSM pabrėžia, kad programa nukreipta į visų mokyklų atnaujinimą, tačiau Lietuvos mastu ji apims tik 150 mokyklų, kuriose mokysis ne mažiau 200 vaikų. Ką tai reiškia? Ogi tai, kad visos mažos mokyklėlės regionuose, esančios arčiausiai namų, taip pat pradinio ugdymo įstaigos, turinčios mažiau mokinių, bus uždarytos.
210 mln. eurų kainuojanti TŪM programa neatliepia deklaruojamo visų vaikų poreikio tenkinimo, nes iš esmės ji palies mažiau nei trečdalį Lietuvos vaikų, tai yra tik 100 000 iš 330 000 mokinių. Vyriausybė tik dar labiau skatina susiskaldymą ir didina atskirtį šalies mastu.
Daug diskusijų kelia TŪM įgyvendinimo būdai. Ypatingas dėmesys skiriamas tinklaveika grįstam ugdymo rengimui.
Tačiau kaip bus kuriama tokių mokyklų infrastruktūra, kur intelektiniais resursais, t. y. mokytojais, naujausiomis STEAM laboratorijomis, kolbomis ir kitomis priemonėmis galėtų naudotis gretimos mokyklos, ŠMSM atsakyti taip ir nesugebėjo.
Ministerija nustatydama reikalavimus, pagal kuriuos mokyklos galėtų pretenduoti į ES lėšas, įvykdys švietimo įstaigų „tinklatvarką“.
Kita problema, tai elitizmo kūrimas, socialinės atskirties ir švietimo paslaugų netolygumo didinimas.
Milžiniški pinigai sutelkti tik į 150 iš 970 mokyklas, kuriose, įgyvendinant pažangos programą, kursis šiuolaikinė infrastruktūra, dirbs geriausi žinovai, vyks neformalusis ugdymas ir formalųjį ugdymą papildantis švietimas, iš viso rajono suvažiuos vaikai iš geresnės socialinės ir ekonominės aplinkos, taps elitinėmis, o likusios 820 mokyklos liks už paraštės.
Naujos kartos mokyklų pertvarkos plano galimybes sutelkę keliose mokyklose, tik padidinsime socialinę atskirtį ir dar labiau pražudysime regionus, nes kursis elitinė sistema. Visi vaikai yra lygūs ir visiems vaikams privalome užtikrinti vienodas galimybes į kokybišką švietimą, neskirstant jų į lygius ir lygesnius.
Konservatoriai šiuo skambiu Tūkstantmečio mokyklų pavadinimu siekia mokyklų tinklo pertvarkos, paperka savivaldybes ES milijonais ir tokiu būdu ne sustiprina mažas regionų mokyklas, o eina lengviausiu keliu. Uždarius ugdymo įstaigas, nebelieka ir jaunų darbingų žmonių…
Tai kiek gi galima su tais litvinais terliotis?! Stengėmės padėti jiems apsispręsti kuo greičiau iš čia sprukti, emigruoti – betgi radosi tokių, kurių raute neišrausi – tūno ir 30 m. nė iš vietos?
Mokyklų ,,optimizavimas” – patikimas reikalas. Jei pasilikusių taip ir neišgrūsime, tai bent nutautinsime. Nutautinimas paverčia atkakliais, įtikėjusiais kolaborantais – tai patikrinta, veikia jau kone visą amžių nuo tarpukario.
Štai vakar reportažuose iš mokyklų 100-dienio švenčių abiturientai džiaugiasi, kad šventę gyvai TURĖJO. Ir vyrukas šventę TURĖJO, ir mergina šventę TURĖJO. Ar ne šaunu? Svarbiausia – kuo svetimesne, ,,pažangesne” kalba kalbėti… Kuo ne džioukas? O jei dar mokyklos nuo namų kuo toliau, tai vaikai ir nuo tėvų, kaimynų, giminės toliau augs, bus mažiau bendraus, mažiau tamsuoliškos čiabuvių įtakos. Pamokos, kiti užsiėmimai, kelionė ten ir atgal – ana va, kiek laiko truks. Grįš vaikai pervargę – tik į lovą.
O R. Karbauskis teisus . Šita valdžia , dauguma sutrikusio elgesio, pridarys Lietuvai tiek bėdų , kad nežinia kada šalis ir Tauta atsigaus.
Už tai, kad ne valstybei stiprinti, o dėl asmeninės gerovės kėlimui 30 m. iššvaistėm, kad VISŲ iki vieno vaikų neišlavinime taip, kad būtų pasirengę atsakingai perimti valstybę, o ne dėl laisvės švęsti ją užvaldę?
Išdžiūvusi Švietimo upė
– respublika.lt/lt/naujienos/lietuva/kitos_lietuvos_zinios/isdziuvusi_svietimo_upe_2/