Gegužės 14 dieną registruotas Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymo pakeitimo projektas, kuris įstatyminiu lygiu reglamentuos Lietuvoje jau žinomą, bet iki šiol dar neapibrėžtą kultūros kelio koncepciją.
Kultūros keliai tai yra kultūros, švietimo, kultūros paveldo ir turizmo maršrutai, kurie leidžia jais keliaujantiems žmonėms susipažinti su istoriniais keliais, kultūros koncepcija, išskirtinės svarbos asmenybėmis ar reiškiniais, taip puoselėjant europinių vertybių supratimą ir pagarbą joms.
Priėmus įstatymo projektą bus suformuoti keli kultūros kelių lygmenys, todėl tokius projektus galės vystyti tiek Lietuvos savivaldybės, kultūros įstaigos ir asociacijos, tiek Lietuvos valstybė drauge su kitomis regiono ir Europos šalimis.
Kartu su Kultūros ministerijos specialistais paruoštas įstatymo projektas padės Lietuvos regioninės politikos plėtojimui, paskatins įvairesnį Lietuvos miestų, miestelių ir kaimelių kultūrinį gyvenimą, pagyvins kultūrinį ir pažintinį turizmą, leis Lietuvos žmonėms susipažinti su skirtingų Lietuvos regionų kultūra ir istorija, o užsienio turistus supažindins su Lietuvos kultūros paveldu ir tradicijomis.
Kažin, ar tuose keliuose yra maršrutas, kuriuo numatoma užsukti į tokį Palangos miesto kultūrinio paveldo objektą kaip Lietuvos Didžiosios kunigaikštienės Birutės vitražo visu ūgiu aplankymas Birutės kalno koplyčioje (dailininkas monumentalistas Liudvikas Pocius). VItražas žiūrimas iš vidaus, bet durys į vidų yra užrakintos, o pro siaurus jų stikliukus Birutės nesimato. Pagal Orhuso (Danija) konvenciją, kurią Lietuvos respublika ratifikavo, gal 2002 metais, kultūrinio paveldo objektai turi būti pritaikomi visuomenės kultūriniams poreikiams tenkinti, o dabar to nėra. Pairūpinkite, prašau, gerb. Vytautai Juozapaiti, kad Palangos m. savivaldybė taip nedarytų gėdos konservatoriams.
Man ta koplyčia svetima, kad ir kas ten viduje bebūtų. Ne vieta tam pastatui ant Birutės kalno.
Daiktavardis koplyčia semantiškai yra sudarytas nuo veiksmažodžio kopti, įkopti ir tai nebūtinai reiškia maldos namus. Bet, jeigu merginos už vaidilutės Birutės dorą gyvenimo būdą prie jos atvaizdo norėtų pasimelsti arba motorizuoto pėstininkų būrio “Birutė” šauktiniai kariai prie jos duotų priesaiką dorai ir ištikimai tarnauti Tėvynei (ant koplyčios viršaus stovėjęs originalus kryžius toks, kaip kad toks stovi Raseinių bažnyčios bokštuose, yra išsaugotas), tai tuo koplyčia galėtų pasitarnauti įvairių religinių įsitikinimų žmonių reikmėms patenkinti. Būtent todėl, gerb. Vytautai Juozapaiti, paraginkite Palangos m. konservatorius atidaryti koplyčios duris su vaizdu į Birutę visuomenei tam, kad nebūtų pažeisti mūsų pasirašytos Orhuso konvencijos nuostatų reikalavimai.
+ + + !!!
Ne vieta kryžiui ir maldoms svetimiems dievams ant Birutės kalno. Būtų galima išsamiai paaiškinti, kodėl, bet jau akivaizdu, kad jokie paaiškinimai nepadės.