Kultūros ministro Simono Kairio įsakymu patvirtinta darbo grupė per kiek daugiau nei tris mėnesius sudėliojo esminius bruožus Nacionalinės koncertų salės „Tautos namai“ koncepcijoje. Sutarta dėl aiškių visų trijų „Tautos namų“ salių funkcijų atsižvelgus į kultūros sektoriaus lūkesčius ir specifiką, taip pat buvo susitarta dėl valdymo būdo.
Pasak kultūros ministro S. Kairio, ankstesnės kadencijos valdančiųjų pažadai, jog Nacionalinė koncertų salė galės veikti jau 2023 m., Vilniui švenčiant 700 metų sukaktį, neturėjo jokio pagrindo.
„Kalbų apie tokius planus buvo daug, deja, aš ir mano komanda atėję dirbti radome visiškai kitokią padėtį: sektoriaus susipriešinimą, visiškai miglotą ir neaiškų siekį, neatsakytus fundamentalius klausimus. Teko visą projekto koncepciją iš naujo dėlioti kaip dėlionę.
Noriu padėkoti naujos sudėties darbo grupei, kuri vos per kelis mėnesius padėjo pasiekti proveržį šio sudėtingo ir ambicingo projekto istorijoje”, – kalbėjo kultūros ministras.
Būsimieji „Tautos namai“ užpildys didžiulę iki šiol Lietuvos kultūriniame gyvenime žiojinčią spragą – taps šiuolaikiška erdve klasikinės muzikos koncertams. Todėl didžioji „Tautos namų“ salė visų pirma bus skirta būtent natūralios akustikos reikalaujančiai muzikai.
Kitos šioje salėje numatomos veiklos yra džiazo muzikos koncertai, operos renginiai su ribota scenografija ir kiti panašūs renginiai, kurie bus įmanomi suderinti su pagrindine salės funkcija.
Nacionalinės koncertų salės mažojoje salėje pirmenybė bus teikiama teatro ir šokio veikloms. Taip pat čia numatomos šiuolaikinio cirko ir kitų scenos menų veiklos, kongresai ir konferencijos. Trečiajai „Tautos namų“ salei numatomos trys pagrindinės funkcijos: bendravimo, švietimo bei ekspozicijų erdvės.
Būsimajame komplekse nuspręsta įrengti ir repeticijų salę. Šis sprendimas buvo priimtas įvertinus, jog repeticijų salė leistų išnaudoti didžiąją salę renginiams, taip pat suteiktų galimybę komplekse vienu metu dirbti keliems orkestrams.
Pasak kultūros ministro, artimoje ateityje bus sprendžiamas Tautos namų valdymo būdo klausimas. Kadangi Lietuvoje nėra panašaus pobūdžio scenos menų centro, bus vertinamos galimybės steigti juridinį asmenį, užsiimsiantį tiek investicinio projekto įgyvendinimu, tiek centro kultūrine veikla ateityje.
Kitas svarbus žingsnis – techninis projektas, kuris bus baigtas rengti 2022 m. antrąjį pusmetį ir leis sudėlioti visus galutinius sprendimus. Visos reikalingos lėšos iki šio laikotarpio yra užtikrintos.
„Turime suvokti, kad šį pastatą statome ne keleriems metams, netgi ne vienai kartai. Todėl būsimojo koncertų salės operatoriaus lauks ir didžiulis iššūkis, ir kartu prasminga užduotis: veikti demokratiškai, reaguojant į kultūros lauko poreikius ir naujienas, kartu išlaikant aukštą čia vyksiančių renginių kartelę, kuri būtų verta „Tautos namų“ vardo“, – sakė kultūros ministras.
Nacionalinės koncertų salės projekto autoriai – ispanų architektų studija „Arquivio architects“, akustikos projektą įgyvendins japonų kompanija „Nagata Acoustics“.
Atrodo, kad užsiimta rimtai. Norėtųsi žinoti, ar, prieš pradedant darbus, statybvietės vietoje bus atlikti archeologiniai tyrimai.
O man visa tai panašu į negrabiai suręstus šiltnamius.
DĖŽES.
Nesvarbu, iš ko sukaltos ar sunarstytos, bet DĖŽES. Svarbiausia, kad darbo sąnaudos mažesnės, negu tikros kūrybos, tad pelnas didesnis. Juk su tų pačių standartinių kaladėlių rinkiniu gali visoje planetoje jų pricopypastinti, ir visur imti pinigą, tartum už originalią kūrybą*…
Jokios erdvės linijų vingiams, jokio grakštaus, sklandaus, tartum šokyje, įsiliejimo į aplinką, Tartum dramblys indaujoje įsibrovė ir klestelėjo ant ten esančio porceliano, viską aplink save savo sėdimąja traiškydamas, viską savimi užgoždamas.
Betgi šiuolaikinės ,,kultūros” tikslas toks ir yra – provokuoti. Kuo bjauriau pasielgi gyvosios ir negyvosios aplinkos atžvilgiu, kuo daugiau sunaikini to, kas buvo, kas patikrinta šimtmečių patirtimi, tuo ,,pažangesnis, vakarietiškesnis” esi…
……………………………………….
* Šiandien per radiją girdėjau apie pas mus norvegų įmonės atneštą patirtį: kadangi kai kurių darbuotojų Lietuvoje stinga, kad nereiktų iš svetur jų įsivežti, jie skolinosi savo darbuotojus iš kitos LT įmonės, tuo metu stokojusios užsakymų. Taip stokojusiai užsakymų įmonei neprireikė nei atliekamų tuo metu darbuotojų atleisti, nei pačiai bankrutuoti.
O kodėl Vilniui nepasinaudojus šia patirtimi – kodėl mums, vilniečiams, neišnuomojus mūsų mero Tauragei, jo gimtam miestui? O kartu su juo ir nepamainamojo vyr. architekto, tokio kupino energijos nušluoti visus sovietmečio daugiabučius, jų vietoje tankiai, vieną šalia kito, sugrūsti naujos statybos šedevrus – dėžes darbo jėgai po darbo talpinti?
Tikrai DĖŽĖS. Nematau architektūros meno kūrinio,
Užtat ir klausiu, ar statybvietės vietoje bus atlikti archeologiniai tyrimai, nes tik jie gali apspręsti viršaus architektūrą.
O juk iš tiesų! Giliai užkabinot…
Kad tik užsienietis: vyras, virėjas, meilužis, kepėjas, politikas, analitikas, architektas nes ką ten tie lietuviai…? O, ar ne taip?
Raginčiau kuo greičiau atsisakyti minėtų rūmų ilgo pavadinimo ,-tiesiog pasilikti trumpą pirminį Basanavičiaus laikų pavadinimą ,,TAUTOS NAMAI”.Tai būtų pagarbą praeičiai ir lietuviškiau.
Antra,- šių ant Tauro kalno rūmų pateiktq architektūra neturi jokių sąsajų su vietine gamta ir lietuviškos architektūros savastimi-tai tiesiog architektūrinis svetimkūnis,deja.
Mat, JIS į Vilnių tik tiek įleis Tautos istorijos ir laiko ženklų, kiek JIS laikys reikalingu. Istorija ir Tauta JO valdose apskritai „neprieko” (ni pri čiom).
Kuo mažiau poezijos, nostalgijos, atminties, padėkos asmenybei, kuo daugiau biurokratiškų minklių pavadinime, tuo JAM labiau patiks…
„Tautos namai“? Lyberdžendergloubalrūps peizaže tai, DEJA, galėtų būti tik koks niašnl: kaip susivienijmas (!), dramos teatras, operos ir baleto teatras, dailės galerija, įstaigos ir pan.
>> Oooo!
Tautos rūmų (taip pavadinčiau) statybvietė yra Vilnius, o čia po Vilniaus Katedra archeologiniai kasinėjimai jau atlikti. Jiems vadovavo Lietuvos Katalikų Mokslo Akademijos narys dr. K. N. Kitkauskas. Po žeme pusapvaliuose presbiterijos pamatuose archeologai aptiko įdėtą ten pentagramos formos, kuri atitinka vilko pėdą, akmenį. Laiką seniausiais laikais suvokėme pagal Regulo žvaigždės, esančios Liūto (šiaurėje Vilko) sukimosi aplinkui Šiaurinę žvaigždę kampinį greitį (1°=72 m.). Lyginant ją su dabartine Regulo padėtimi (ant Stalo kalno dzūkai turėjo struktūrinę astronomijos observatoriją) išeina, jog lietuviai čia įsikūrė gyventi 7.275 m. pr. Kr. laiku. Observatorija turi dvasinį, kūrybai kviečiantį statusą (kažkas žvaigždes, galaktikas ir snaiges žemėje, betgi, turėjo sukurti).
Tautos rūmai, taigi, turi turėti kultūros paveldą atspindintį, o ne po stiklu padėtą nejudrų charakterį, ir tai turi atspindėti išorės architektūra. Išvada: virš suprojektuotų stogų reikia įrengti stoteles, iš kurių, nakties danguje pasirodytų tai mūsų sukurtas elektroninis palydovas, tai mūsų nuo COVID-19 sukurtas skiepo elektroninis vaizdas, tai staugiantis elektroninis Vilkas, lipantis ant Gedimino kalno ir ten sustaugiantis , bei pan. Vilniaus Gedimino Technikos Universitetas (VGTU), įeinantis į geriausių pasaulio universitetų dešimtuką, manau, būtų tinkamas pretendentas išspręsti šią dangišką numatomą statyti Tautos rūmų erdvės architektūrą. Dėkoju.
VGTU vienas 10 geriausių… pasaulyje? Iš kur ta žinia?
Techninio profilio universitetų tarpe – taip. Gal prieš metus ar du taip buvo parašyta šioje Tėviškės alko svetainėje. Galėjau apsirikti tik dėl Pasaulio, nes, galbūt, tai buvo Europos techninio profilio universitetų tarpe. Jeigu alkiečių tarpe yra kas iš VGTU, tai galėtų mane patikslinti. Ačiū.
Radau įvertinimą (anglų kalba), tą patį ir Tamsta galite padaryti. Deja, labai žemas, nesinori jo čia ir rodyti…
Tada atsiprašau, gerb. Pajūrieti, jūsų ir visuomenės, kad gal į dvidešimtuką VGTU buvo įėjęs. Arba aš kažką buvau ne taip supratęs. Tačiau tai neatmeta galimybės elektroninę Tautos Rūmų architektūrą pakviesti spręsti užsienio šalių technologines įmones. Tai, kad tokių yra, parodė Brazilijoje vykusio renginio atidarymo metu, kai danguje pasirodė didelio stereoliūto, vaikščiojančio po dangų, lydint muzikai, išvaizda. Šitą, žiūrint per televizorių, tai tikrai įsidėmėjau. Dar kartą atsiprašau ir dėkoju už patikslinimą.
Nieko tokio :), visi mes klystame:
„Vilnius Gediminas Technical University (591-600 in the world, joint 246th in Europe)“, tai iš topuniversities com. Kitas įvertinimas: 1993 vieta pasaulyje, tai iš „Vilnius Gediminas Technical University Ranking 2020-21 – Center for World University Rankings (CWUR)“.
Dar kitas įvertinimas iš edurank org: 1019 vieta pasaulyje iš 14178, 386 vieta Europoje iš 2794, bet 1 vieta Lietuvoje tarp mūsų – Lietuvos universitetų.
Vienu žodžiu, įvertinimai skiriasi, bet nėra aukšti.