Dėl pandemijos kelionės lėktuvu daugeliui tapo retenybe, bet sugrįžtančių keleivių laukiantis oro linijų sektorius aktyviai ruošiasi ir investuoja į tvarius sprendimus. Pavyzdžiui, siekdamos sumažinti aviacijos sukeliamą taršą aplinkai, oro linijų bendrovės renkasi iš 100 proc. atsinaujinančių žaliavų pagamintus aviacinius degalus.
Dalies savo lėktuvų bakus tokiais degalais, maišydamos su įprastiniais aviaciniais degalais iš iškastinių žaliavų, dar prieš pandemiją pildė didžiosios tarptautinės oro linijų bendrovės „Lufthansa“, „KLM Royal Dutch Airlines“, „Finnair“ ir kitos.
Į aplinką mažiau teršiančių oro linijų klubą vis aktyviau jungiasi ir mažesnės, tik privačius skrydžius vykdančios kompanijos. Viena iš jų – suomių aviacijos bendrovė „Jetflite“, tvarius aviacinius degalus šį mėnesį pradedanti naudoti visuose verslo skrydžiuose Suomijoje.
Paskatino investicijas į tvarumą
Kuo daugiau skraidome, tuo daugiau šiltnamio efektą sukeliančių teršalų patenka į atmosferą, todėl Suomijos korporacija „Neste“ tarptautiniams oro uostams ir oro linijoms siūlo aviacinius degalus, pagamintus iš 100 proc. atsinaujinančių žaliavų.
„Pasaulyje pasiskiepijusių žmonių daugėja, šalys atsilaisvina reguliavimus, todėl prognozuojame, kad verslo skrydžių skaičius netrukus vėl pradės augti. Siekiame savo verslo klientams pasiūlyti mažiau taršius skrydžius ir padėti reikšmingai sumažinti išmetamą anglies dvideginio kiekį“, – sako Janas Lindholmas, Suomijos bendrovių grupei „Wihuri Group“ priklausančios įmonės „Jetflite“ pardavimų vadovas.
Tvarūs aviaciniai degalai savo chemine sudėtimi yra identiški įprastiems aviaciniams degalams ir atitinka griežtus aviacijos sektoriaus saugos bei kokybės reikalavimus. Per visą degalų gamybos ir suvartojimo ciklą naujos kartos aviaciniai degalai palieka iki 80 proc. mažesnį anglies pėdsaką nei įprasti iš naftos pagaminti degalai.
Renkasi alternatyvius degalus
Prie mažiau aplinką teršiančių skrydžių gali prisidėti kiekvienas keliautojas. Daugelis oro linijų bendrovių savo verslo ir privatiems keleiviams siūlo galimybę kompensuoti skraidymo metu padarytą žalą aplinkai, renkantis mokėti papildomą priemoką prie skrydžio bilieto kainos. Šiuos pinigus oro linijos skiria tvariems aviaciniams degalams įsigyti.
Oro linijų bendrovė „Lufthansa“ pirmąjį bandomąjį skrydį, naudojant tvarius aviacinius degalus, įvykdė 2011 metų liepą. Tuomet tokie degalai nebuvo plačiai prieinami, o sąnaudų skirtumas, lyginant su įprastais iš naftos pagamintais degalais, buvo didelis.
Nors tvarūs aviaciniai degalai išlieka brangesnė alternatyva, manoma, kad ateityje jie galėtų atpigti, didėjant šios produkcijos gamybos ir pardavimo mastui.
Linijos neskraido. Skraido bendrovės. Šie aviaciniai degalai (SAF angl.) yra apie 3 ar 4 kartus brangesni už įprastinius. Dar pamiršta čia paminėti, iš ko jie gaminami. Eilinis Vakarų nuprotėjimas. Kodėl nekalbama, kiek atmosferą teršia gyvulių fermos?