Gegužės 3 d. vyko pilnos sudėties Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro (LGGRTC)tarybos posėdis. Jame po struktūrinių padalinių vadovų diskusijų pritarta prašyti LR Seimo sudaryti įstatymines sąlygas laisvės kovotojų, rezistentų ir kitų asmenų, nužudytų Lietuvos Respublikos teritorijoje okupacinių režimų metu atpažinimui bei įamžinimui.
Tuo tikslu būtų įkurtas DNR bankas.
Diskusijose aptarta, kokių techninių sąlygų reiktų biologinių mėginių saugojimui, kaip vyktų pats darbas ir kokios formuluotės turėtų atsirasti LR Gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro įstatyme, kokie kiti teisės aktai turėtų būti pakeisti siekiant sėkmingai įvykdyti Seimo iškeltus uždavinius – surasti okupantų paslėptus laisvės kovų dalyvių palaikus, laisvės kovotojus deramai pagerbti ir tinkamai įamžinti.
Naujas teisinis reguliavimas taip pat turėtų užtikrinti projektų, susijusių su memorialinių kompleksų, paminklų statyba, atminimo ženklų, kino filmų, monografijų kūrimu įgyvendinimu ne tik mūsų šalyje, bet ir užsienyje.
Klausimą pristačiusi Teisės ir personalo administravimo skyriaus vedėja Asta Aranauskienė pažymėjo, kad patikimas palaikų atpažinimas įmanomas tik gretinant žuvusio/ nužudyto asmens ir jo giminaičių genetinius (DNR) mėginius.
Atsižvelgiant į tai, kad nuo tiriamo laikotarpio praėjo 70 metų ir dėl šios priežasties ieškomų asmenų gyvų giminaičių nelengva surasti, taip pat atsižvelgiant į tai, kad žuvusių/ nužudytų laisvės kovotojų buvo apie 20 tūkstančių ir dauguma jų palaikų nerasti iki šiol, tad jų paieškos užtruks dar ilgai, būtina kuo skubiau sukaupti ieškomų asmenų gyvų giminaičių DNR bazę.
Generalinis direktorius Arūnas Bubnys pritarė, kad DNR bazė reikalinga ir tam, kad joje būtų galima saugoti rastų neatpažintų laisvės kovotojų DNR mėginius, tikintis, kad ateityje pavyks juos nustatyti.
Tarybos nariai taip pat aptarė ir kitą su DNR banku susijusį klausimą – naujo struktūrinio Partizanų palaikų paieškų padalinio steigimą.
Nors posėdžio dalyviai sutarė, kad toks padalinys būtinas, kad jis turėtų būti kuriamas taip, jog būtų sudarytos darbuotojų karjeros galimybės organizacijos viduje, tačiau nuomonės išsiskyrė dėl naujo padalinio struktūrinės pozicijos, kadangi procesas prasideda nuo istorinių/ archyvinių tyrimų, po to darbai išsiplečia į archeologinius kasinėjimus, antropologinius tyrimus ir pereina į įamžinimo sritį.
Ieškant sąlyčio taškų nuspręsta klausimą toliau svarstyti mažesnės apimties posėdžiuose.
Tarybos posėdyje minėta, kad parengta ekspozicija „Projektas – HOMO SOVIETICUS“: pabrėžta, kad ekspozicijos atidarymui būtini papildomi etatai.
Pranešta, kad artimiausias atminimo renginys vyks Kalniškės mūšio vietovėse (Šeštokų sen., Lazdijų raj.) 2021 m. gegužės 15 dieną (šeštadienį). Norintys LGGRTC darbuotojai kviečiami atvykti savo transportu.
Partizanų žūties atminimui arkivyskupas Gintaras Grušas aukos šv. mišias, LGGRTC vadovas padės gėlių prie Adolfo Ramanausko-Vanago paminklo, vėliau oficialūs asmenys ir svečiai vyks į Simno miestelio kapines padėti gėlių ant žuvusių partizanų kapų, o iš ten visi vyks į mūšio vietą, kur 15.00 val. bus surengtas paminėjimas, jame žodį tars ir Centro generalinis direktorius.
Taip pritarta, jog LGGRTC tarybos pirmininko pareigas eitų generalinis direktorius Arūnas Bubnys.
Bus kuriama korona, specialiai potencialiems Laisvės kovotojams ?