Vidaus reikalų ministrė Agnė Bilotaitė pradėjo konferenciją, skirtą prekybai žmonėmis skaitmeninėje erdvėje. „Prekyba žmonėmis – tai nusikaltimai, kuriems reikia skirti kuo daugiau dėmesio. Tai procesas, kurio metu įtraukti asmenys yra išnaudojami siekiant gauti ekonominės naudos. Juos yra gana sudėtinga aptikti ir atpažinti“, – kalbėjo vidaus reikalų ministrė.
Prekyba žmonėmis – tai sunkus nusikaltimas ir šiurkštus žmogaus teisių pažeidimas, pasižymintis išnaudojimo formų gausa. Vaikai ir suaugę asmenys gali būti išnaudojami vergijos ar panašiomis į vergiją sąlygomis prostitucijai, pornografijai ar kitokių formų seksualiniais tikslais, priverstinei, fiktyviai santuokai, organų paėmimui, priverstiniam darbui ar paslaugoms, įskaitant elgetavimą nusikalstamai veikai daryti arba kitais panašiais tikslais.
Dėl COVID-19 pandemijos sukeltų suvaržymų (izoliacijos, judėjimo tarp šalių apribojimų) prekyba žmonėmis persikėlė į skaitmeninę erdvę ir dar kartą parodė, kad prekybos žmonėmis nusikaltimas nepaprastai greitai prisitaiko prie kintančių aplinkos sąlygų.
Pastaruoju metu skaitmeninė erdvė tapo viena pagrindinių komunikacijos priemonių ne tik suaugusiesiems, bet ir vaikams. Internetas sieja nepilnamečius su išoriniu pasauliu: draugais, mokytojais, pramogomis.
Deja, nepilnamečių praleistas laikas be priežiūros skaitmeninėje erdvėje taip pat kelia įvairių grėsmių. Be to, ši asmenų grupė yra labai lengvas prekiautojų žmonėmis taikinys dėl jų naivaus pasitikėjimo suaugusiaisiais ir kritinio mąstymo stokos.
Remiantis Nacionalinės kibernetinio saugumo ataskaitos duomenimis, 2020 metais, tiek suaugusiems asmenims, tiek vaikams daugiau laiko praleidus internete, išaugo nustatytas vaikų seksualinio išnaudojimo mastas kibernetinėje erdvėje. 2020 metais nustatyti 78 atvejai – Lietuvos tarnybinėse stotyse buvo aptikti vaikų seksualinio išnaudojimo vaizdai.
Visi šie atvejai buvo perduoti tirti Policijos departamentui (2019 metais tokių atvejų buvo 44). Šios tendencijos Lietuvoje sutampa su pasaulinėmis tendencijomis, nurodytomis tokių institucijų, kaip Interpolas, ataskaitose.
„Kadangi skaitmeninė erdvė panaikina visas valstybių sienas, turime glaudžiai bendradarbiauti regioniniu lygmeniu, kad padidintume sąmoningumą ir užtikrintume neišvengiamos prekybos žmonėmis baudžiamosios atsakomybės principą, taip pat teiktume paramą aukoms“, – pažymėjo vidaus reikalų ministrė.
Europos Komisijos duomenimis, kasmet prekeiviai žmonėmis visame pasaulyje uždirba daugiau nei 29,4 bilijono eurų. Žala, kurią patiria tokių nusikaltimų aukos, yra neišmatuojama. Tokio pobūdžio nusikalstamos veikos kokybiškai kinta, tačiau jų tyrimo centre vis tiek turi būti ne kas kita, o būtent nukentėjęs žmogus.
Konferenciją „Prekyba žmonėmis skaitmeninėje erdvėje“ organizuoja Lietuvos pirmininkaujamos Baltijos Valstybių Tarybos Bendradarbiavimo dėl pagalbos vaikams pavojuje ir Kovos su prekyba žmonėmis ekspertų grupės.
