Šeštadienis, 17 balandžio, 2021
  • Saulės arkliukai
    • Diskusijos
    • Gyvoji tradicija
    • Etninės kultūros paveldas
    • Kultūros teorijų labirintai
    • Iš mokslo tyrimų
    • Ugdytojai ir ugdytiniai
    • Profesijos
    • Subkultūros
    • Kitos kultūros
    • Kūryba
    • Mes skaitome knygas
    • Margos pievos: renginiai
    • Keliauk lėtai: tėvynės pažinimas
    • Praktiniai patarimai
    • Iš mados istorijos
    • Mados tinklarastininkas
    • Fotogalerijos
    • Redakcija
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
Alkas.lt
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
      • Visi rašiniai
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
      • Visi rašiniai
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
Alkas.lt
No Result
View All Result
Pradžia Kultūra Kalba

P. Jegorovas. Aleksandras Dambrauskas – Lietuvos esperantininkas nr.1

Povilas Jegorovas, www.alkas.lt
2020 09 08 08:00
2
P. Jegorovas. Aleksandras Dambrauskas – Lietuvos esperantininkas nr.1

Aleksandras Dambrauskas darbo kabinete Kaune | Lietuvos esperantininkų sąjungos nuotr.

Aleksandras Dambrauskas – Adomas Jakštas | Lietuvos esperantininkų sąjungos nuotr.
Aleksandras Dambrauskas darbo kabinete Kaune | Lietuvos esperantininkų sąjungos nuotr.

Straipsnis skiriamas Aleksandro Dambrausko – Adomo Jakšto 160-osioms gimimo metinėms paminėti.

Rugsėjo 8 d. sukanka 160 metų išskirtinei Lietuvos asmenybei – žymiam Lietuvos filosofui, neotomistui, teologui, poetui, literatūros kritikui, matematikui, mokslininkui, prelatui, istorikui, visuomenės veikėjui, redaktoriui, publicistui, intelektualui, esperantininkui Aleksandrui Dambrauskui – Adomui Jakštui.

Aleksandras Dambrauskas gimė 1860 m. rugsėjo 8 d. (pagal senąjį kalendorių rugpjūčio 26 d.), Kuronyse, Pagirių valsčiuje, tuometinėje Ukmergės apskrityje, valstiečių šeimoje. (mirė 1938 m. vasario 19 d. Kaune). 1872-1880 m. mokėsi Šiaulių gimnazijoje. 1880-1881

studijavo Peterburgo universiteto Matematikos-gamtos fakultete., 1881 m. Žemaičių kunigų seminarijoje Kaune, dėl savo neeilinių gabumų 1884 m. išsiųstas tęsti mokslų į Peterburgo dvasinę akademiją. 1888 m. įšventintas kunigu. 1900-1905 m. jis jau yra Peterburgo dvasinės akademijos profesorius.

1906 m. grįžęs į Kauną įsteigė Šv. Kazimiero knygų leidimo draugiją, vėliau įsteigė ir redagavo kelis žurnalus, 1911 m. kartu su kitais įkūrė Ateitininkų organizaciją.

Nuo 1914 m. Aleksandras Dambrauskas yra prelatas. Nuo 1922 m. Lietuvos universiteto kelių fakultetų garbės daktaras ir profesorius. 1922 m. kartu su kitais įsteigė Lietuvių  katalikų mokslų akademiją, buvo jos pirmininkas, nuo 1933 m. – akademikas.

Aleksandras Dambrauskas buvo labai įvairiapusiška asmenybė, nedidelio ūgio, bet titaniško minties gilumo asmuo, plataus proto ir gilios minties žmogus, daug nuveikęs įvairiose, kartais tolimose viena nuo kitos srityse. Jis yra tūkstančių straipsnių ir daugelio knygų lietuvių, lenkų, rusų, lotynų ir esperanto kalbomis autorius.

Šiame straipsnyje apžvelgsime tik jo, kaip pirmojo Lietuvos esperantininko, esperantininkų sąjūdžio Lietuvoje pradininko veiklą.

 Aleksandras Dambrauskas – Adomas Jakštas | Lietuvos esperantininkų sąjungos nuotr.
Aleksandras Dambrauskas – prelatas Kaune | Lietuvos esperantininkų sąjungos nuotr.

Apie tarptautinę esperanto kalbą Aleksandras Dambrauskas sužinojo vos už mėnesio nuo pirmojo esperanto kalbos vadovėlio pasirodymo 1887 m. liepos mėn. Varšuvoje iš lenkiško laikraščio ir tuoj pat iš šios kalbos autoriaus Liudviko Zamenhofo užsisakė šią knygą. Gavęs knygą po poros dienų studijų susižavėjo šiuo kūriniu ir tapo esperantininku, tuoj pat šia kalba parašė atviruką Liudvikui Zamenhofui. Tai buvo pirmasis laiškas esperanto kalba, kurią gavo Liudvikas Zamenhofas. Tokiu būdu Aleksandras Dambrauskas tapo pirmuoju Lietuvos esperantininku ir vienu iš pirmųjų šios kalbos pradininkų pasaulyje.

Būdamas Liudviko Zamenhofo vienmečiu (tik praeitais metais minėjome jo 160-ąsias gimimo metines) Aleksandras Dambrauskas visą likusį gyvenimą buvo ištikimas šios idėjos šalininkas ir aktyvus garsintojas. Tuo metu sudarytame pirminiame pasaulio esperantininkų sąraše Aleksandras Dambrauskas yra įrašytas Nr. 186.

Aleksandras Dambrauskas susirašinėjo su esperanto kalbos kūrėju Liudviku Zamenhofu ir keletą kartų buvo susitikęs su juo asmeniškai.

Už nepaklusnumą caro valdžiai būdamas penkerius metus tremtyje Ustiužne, Naugardo gubernijoje Aleksandras Dambrauskas parašo pirmąjį esperanto kalbos vadovėlį lietuviams pavadindamas jį „Mokintuve Terptautishkos Kalbos“ ir 1890 m. išleidžia jį Tilžėje, nes Lietuvoje tuo metu galiojo carinės Rusijos valdžos įvestas spaudos draudimas. Vadovėlis, kaip ir kitos lotyniškais rašmenimis išleistos knygos užsienyje, į Lietuvą pateko knygnešių dėka. Šis vadovėlis sulaukė keleto leidimų. Ustiužne Aleksandras Dambrauskas pradėjo kurti eiles esperanto kalba.

 Aleksandras Dambrauskas – Adomas Jakštas | Lietuvos esperantininkų sąjungos nuotr.
Memorialinė lenta Aleksandrui Dambrauskui Kaune, Rotušės a. 23 ant namo, kuriame jis gyveno | Lietuvos esperantininkų sąjungos nuotr.

Vėliau grįžęs iš tremties ir po keleto metų praleistų Kaune Aleksandras Dambrauskas profesoriavo Peterburgo dvasinėje akademijoje ir tapo pirmosios Rusijoje esperantininkų ogrnizacijos Peterburgo esperantininkų draugijos „Espero“ (Viltis) nariu, o vėliau 1903-1905 m. ir jos pirmininku.

1905 m. Prancūzijos mieste Boulogne-sur-Mer įvyko pirmasis pasaulio esperantininkų kongresas, kurio dalyviu buvo ir Aleksandras Dambrauskas, jo metu jis išrenkamas laikinojo kongreso komiteto nariu, o taip pat Kalbos komiteto (Esperanto akademijos pirmtako) nariu. 1923-1937 jis buvo tarptautinės Esperanto akademijos nariu.

Iš Peterburgo grįžęs į Kauną jis kartu su Kauno gubernijos mokesčių įstaigos viršininku Aleksandru Nedošivinu 1909 metais įkuria Kauno esperantininkų draugiją. A. Nedošivinas tampa šios organizacijos pirmininku, o A. Dambrauskas – pavaduotoju.

1909 m. Aleksandras Dambrauskas pradeda Tarptautinės Katalikų Esperantininkų Sąjungos įkūrimą, ši organizacija sėkmingai veikia iki šiol.

1922 m. Aleksandras Dambrauskas įsteigė Lietuvos esperantininkų sąjungos dvimėnesinį žurnalą esperanto kalba „Litova stelo“ (Lietuvos žvaigždė) | Lietuvos esperantininkų sąjungos nuotr.
1922 m. Aleksandro Dambrausko redaguoto žurnalo „Litova stelo“ (Lietuvos žvaigždė) viršelio faksimilė | Lietuvos esperantininkų sąjungos nuotr.

Po dešimtmečio 1919 m. pabaigoje Aleksandras Dambrauskas kartu su kitais įkuria Lietuvos esperantininkų sąjungą ir tampa jos pirmuoju pirmininku iki 1928 m., nuo 1934 m. – garbės pirmininku.

1922 m. Aleksandras Dambrauskas įsteigia Lietuvos esperantininkų sąjungos dvimėnesinį žurnalą esperanto kalba „Litova stelo“ (Lietuvos žvaigždė) ir iki 1926 m. yra jo redaktorius.

Sudarė ir 1923 m. išleido lietuvių literatūros antologinį leidinį esperanto kalba „Litova almanako“ (Lietuvos almanachas).

1930 m. Aleksandras Dambrauskas parengia ir išleidžia žymių žmonių biografijų rinkinį „Užgesę žiburiai“, kuriame patalpina ir jo paties parengtą išsamią 46 puslapių apimties Liudviko Zamenhofo biografiją. Šią biografiją atskira knyga pavadinimu „Svajotojas“ su išsamiu Petro Čeliausko palydinčiuoju straipsniu Kauno leidykla „Ryto varpas“ pakartotinai išleido 2002 m.

Aleksandras Dambrauskas parašė pirmąjį esperanto kalbos vadovėlį lietuviams pavadindamas jį „Mokintuve Terptautishkos Kalbos“ (1890 m.) | Lietuvos esperantininkų sąjungos nuotr.
Aleksandro Dambrausko sudaryto pirmojo Esperanto kalbos vadovėlio lietuviams titulinio puslapio faksimilė | Lietuvos esperantininkų sąjungos nuotr.

Bendradarbiavo daugelyje to meto periodinių leidinių esperanto kalba.

Aleksandrą Dambrauską visada domino filosofiniai-religiniai klausimai. 1908 m. Kaune jis ilšleidžia 215 puslapių veikalą esperanto kalba „Malgrandaj pensoj pri grandaj demandoj“  (Mažos mintys dideliais klausimais).

Tris Aleksandro Dambrausko poemas esperanto kalba Liudvikas Zamenhofas įtraukė į taip vadinamą „Fundamenta Krestomatio“ (Fundamentalioji chrestomatija).

1905 m. Aleksandras Dambrauskas išleido savo eilėraščių rinkinį esperanto kalba „Versajhareto“ (Eilėraščiai). Taip pat esperanto kalba jis išleido keletą mokslinių darbų  bei dainų tekstų. Keletą knygelių iš savo mėgiamos matematikos srities jis taip pat parašė esperanto kalba, pvz. „Pri novaj trigonometriaj sistemoj“ (Apie naujas trigonometrijos sistemas), kuri išėjo 1905 m. Aleksandras Dambrauskas taip pat išleidžia keletą apžvalginių brošiūrų apie esperanto kalbą ir mokslą, pvz. „Esperanto kiel scienca helpilo“ (Esperanto kaip mokslo pagalbinė priemonė, 1910 m.), „Kelkaj vortoj pri scienca literaturo en Esperanto“ (Keletas žodžių apie mokslinę literatūrą esperanto kalba, 1912).

Aleksandras Dambrauskas palaidotas prie šiaurinės Kauno Arkikatedros Bazilikos sienos | Lietuvos esperantininkų sąjungos nuotr.
Aleksandras Dambrauskas palaidotas prie šiaurinės Kauno Arkikatedros Bazilikos sienos | Lietuvos esperantininkų sąjungos nuotr.

Garsus Lietuvos kunigas Valerijus Rudzinskas 1995 m. baigdamas Kauno kunigų sdeminariją apgynė diplominį darbą tema „Aleksandro Dambrausko esperantinė veikla“.

2005 metais Vilniuje vykstant 90-tam pasaulio esperantininkų kongresui pagerbiant šį šviesuolį viena kongreso salių buvo pavadinta Aleksandro Dambrausko vardu.

Aleksandras Dambrauskas yra vienas iš trijų Lietuvos esperantininkų, įeinančių į žymiausių visų laikų 250-ies pasaulio esperantininkų enciklopediją (Nia diligenta kolegaro – Mūsų šaunieji kolegos, 2018 m., 67-68 psl.).

Per Aleksandro Dambrausko laidotuves prie jo karsto buvo padėti du jo svarbiausi apdovanojimai – Didžiojo Lietuvos Kunigaikščio Gedimino 2-ojo laipsnio ordinas ir 1937 m. esperanto kalbos 50-mečio proga jam įteikta Pasaulinės esperantininkų sąjungos Aukso žvaigždė. Jo laidotuvėse dalyvavo visi tuometinės Lietuvos vadovai ir daugybė žymių Lietuvos kultūros, mokslo, visuomenės žmonių. Aleksandras Dambrauskas palaidotas prie šiaurinės Kauno Arkikatedros Bazilikos sienos.

Aleksandras Dambrauskas-Jakštas kartu su kitais dviem jo amžininkais Lietuvos kunigais Jonu Mačiuliu-Maironiu ir Juozu Tumu-Vaižgantu visiems laikams yra įrašytas į Lietuvos istoriją.

Autorius yra Lietuvos esperantininkų sąjungos Valdybos pirmininkas.

Spausdinti 🖨

Susiję straipsniai:

  1. Aleksandras Dambrauskas – Lietuvos esperantininkas Nr.1
  2. P. Jegorovas. Liudvikas Zamenhofas Lietuvoje
  3. P. Jegorovas. Liudvikas Zamenhofas ir Lietuva 160-osioms tarptautinės esperanto kalbos kūrėjo gimimo metinėms
  4. Profesoriui Aloyzui Gudavičiui – 80

ALKO TURINYS

Pastabos 2

  1. Romas says:
    7 mėn. ago

    Puikus straipsnis apie didį žmogų.

    Atsakyti
  2. Žemyna says:
    7 mėn. ago

    Kaip gražu – MOKINTUVĖ!

    AČIŪ už straipsnį. Negaliu atsistebėti tų kartų žmonėmis – kaip jie tiek aprėpdavo, kaip jie tiek suspėdavo, po savęs tiek veikalų mums paliko

    Atsakyti

Parašykite komentarą Atšaukti atsakymą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Kiti Straipsniai

VU pagerbs okupacijos metais iš jo pašalintus asmenis

VU rėmėjų fondas švenčia 5-metį

2021 04 07
Kauno menininkų namai gimtadienį pasitiks atsinaujinę

Kauno menininkų namai gimtadienį pasitiks atsinaujinę

2021 03 13
Lietuvos partizanų vado Adolfo Ramanausko-Vanago 103-osios gimimo metinės

Lietuvos partizanų vado Adolfo Ramanausko-Vanago 103-osios gimimo metinės

2021 03 07
Jonas Vaiškūnas prie atrasto dubenuoto akmens | D. Vaiškūnienės nuotr., alkas.lt

Žymų etnoastronomą, baltų kultūros tyrinėtoją Joną Vaiškūną 60-mečio sukakties proga sveikina Romuva

2021 03 06
Lietuvos laivyno 100-mečiui – paroda po atviru dangumi prie marių

Lietuvos laivyno 100-mečiui – paroda po atviru dangumi prie marių

2021 03 05
Knygos mėgėjų draugijai – 90

Knygos mėgėjų draugijai – 90

2021 03 04
Mokytoja Stefanija Jovaišienė švenčia garbingą 100 metų sukaktį (video)

Mokytoja Stefanija Jovaišienė švenčia garbingą 100 metų sukaktį (video)

2021 02 27
V. Jakubonis. Vyskupui Motiejui Valančiui 220 metų

V. Jakubonis. Vyskupui Motiejui Valančiui 220 metų

2021 02 27
100-metį pažymintis Vytauto Didžiojo karo muziejus siekia ugdyti pilietišką bei patriotišką visuomenę (video)

100-metį pažymintis Vytauto Didžiojo karo muziejus siekia ugdyti pilietišką bei patriotišką visuomenę (video)

2021 02 23
Skulptoriui Antanui Mončiui –100

Skulptoriui Antanui Mončiui –100

2021 02 17
Rodyti daugiau

Naujienos

„Socialinis taksi“ paslaugas neįgaliesiems teiks ir Kauno rajone
Lietuvoje

„Socialinis taksi“ paslaugas neįgaliesiems teiks ir Kauno rajone

2021 04 17
Keliaujant su gyvūnais reikia laikytis reikalavimų
Gamta ir žmogus

Kelionei su augintiniu reikia pasiruošti

2021 04 17
Seimas | Alkas.lt, A. Sartanavičiaus nuotr.
Naujienos

Seimas siūlo daugiau PVM lengvatų

2021 04 17
Kaip saugoti ir tvarkyti maistą namuose?
Gamta ir žmogus

Visi maisto gaminiai turi galiojimo laiką

2021 04 17
„Rail Baltica“ ieško rangovo ilgiausio Baltijos valstybėse geležinkelio tilto statybai
Naujienos

„Rail Baltica“ Kaunui atveria naujų galimybių

2021 04 17
Besilaukiančioms moterims patariama vengti ant grotelių keptos mėsos
Gamta ir žmogus

Kaip maistą ant laužu kepti sveikiau?

2021 04 17
Geros žinios ekologiškai ūkininkaujantiems
Gamta ir ekologija

Geros žinios ekologiškai ūkininkaujantiems

2021 04 17
unsplash.com nuotr.
Gamta ir žmogus

Paspirtukams taip pat galioja eismo taisyklės

2021 04 17


SKAITYTOJŲ PASTABOS

  • Albinasv apie Kaune iškils Infekcinių ligų ligoninė
  • Pifas apie Kelionei su augintiniu reikia pasiruošti
  • Vilna apie K. Stoškus. Pandemija tebegąsdina… bet ką daryti, kai ima skaudėti istoriją?
  • Getas apie A. Matulevičius. Siūlymas įvesti dvikalbystę – rimta grėsmė nacionaliniam saugumui  

NAUJAUSI STRAIPSNIAI

  • „Socialinis taksi“ paslaugas neįgaliesiems teiks ir Kauno rajone
  • Kelionei su augintiniu reikia pasiruošti
  • Seimas siūlo daugiau PVM lengvatų
  • Visi maisto gaminiai turi galiojimo laiką

Skaitomiausi straipsniai

  • A. Bajor. Asmenvardis – tautinės tapatybės atspindys peržiūrėta: 743; komentarų: 8
  • A. Jakubauskas: Valstybė iš tikrųjų yra griaunama peržiūrėta: 707; komentarų: 23
  • R. Karbauskis. Ar patikite savo sveikatą „farmacininkei“ Šimonytei, „gydytojui“ Dulkiui, beviltiškai Vyriausybei? peržiūrėta: 683; komentarų: 14
  • V. Juozapaitis. Nesprendžiamos problemos nedingsta savaime peržiūrėta: 426; komentarų: 4
  • Č. Iškauskas. Ar grąžinsime baltiškuosius pavadinimus? peržiūrėta: 423; komentarų: 33
  • Spaudos konferencija dėl A. ir J. Juškų muziejaus (tiesioginė transliacija) Balandžio 13 d. 11 val. peržiūrėta: 422; komentarų: 4

Artimiausi renginiai

  1. Rasos

    2021-06-23 08:00 - 2021-06-24 17:00

Žiūrėti visus Renginiai

Kiti Straipsniai

VU rėmėjų fondas švenčia 5-metį

by Kristina Aleknaitė
2021 04 07
0
VU pagerbs okupacijos metais iš jo pašalintus asmenis

Lygiai prieš penkerius metus balandžio 6 d. remiantis pasiteisinusia užsienio universitetų praktika Lietuvoje buvo įsteigtas pirmasis universitetinis neliečiamojo kapitalo fondas...

Skaityti toliau

Kauno menininkų namai gimtadienį pasitiks atsinaujinę

by Ditė Česėkaitė
2021 03 13
0
Kauno menininkų namai gimtadienį pasitiks atsinaujinę

Šįmet 50-ies metų veiklos jubiliejų švenčiantys Kauno menininkų namai (KMN) gimtadienį pasitiks atsinaujinę. Nuo kovo pradedami pastato fasado tvarkybos darbai,...

Skaityti toliau

Lietuvos partizanų vado Adolfo Ramanausko-Vanago 103-osios gimimo metinės

by Jonas Vaiškūnas
2021 03 07
5
Lietuvos partizanų vado Adolfo Ramanausko-Vanago 103-osios gimimo metinės

Kovo 6 d., sukako 103 m. nuo Lietuvos partizanų vado Adolfo Ramanausko-Vanago gimimo. A. Ramanauskui-Vanagui suteiktas kario savanorio statusas, atstatytas...

Skaityti toliau

Naujausios pastabos

  • Albinasv apie Kaune iškils Infekcinių ligų ligoninė
  • Pifas apie Kelionei su augintiniu reikia pasiruošti
  • Vilna apie K. Stoškus. Pandemija tebegąsdina… bet ką daryti, kai ima skaudėti istoriją?
  • Getas apie A. Matulevičius. Siūlymas įvesti dvikalbystę – rimta grėsmė nacionaliniam saugumui  
  • Astronomas, rzubinas@gmail.com 41-jų tremtinys inž. Romualdas Zubinas apie Kuo nustebins Lietuvos mokslininkai?
Kitas straipsnis
Išrinkti „Aukso paukštės“ laimėtojai

Šiauliuose nutūpė net trys „Aukso paukštės“

srtfondas Init

Naujienos | Nuomonių ratas | Kultūra
Visuomenė | Gamta ir žmogus | Mokslas
Skaitiniai | Visi rašiniai
Pradžia

 

Darbo skelbimai

© 2011 Alkas.lt - Visos teisės saugomos. | Svetainę kūrė - Studija 4D

  • Saulės arkliukai
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
      • Visi rašiniai
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai