Sekmadienis, 7 gegužės, 2023
  • Saulės arkliukai
    • Diskusijos
    • Gyvoji tradicija
    • Etninės kultūros paveldas
    • Kultūros teorijų labirintai
    • Iš mokslo tyrimų
    • Ugdytojai ir ugdytiniai
    • Profesijos
    • Subkultūros
    • Kitos kultūros
    • Kūryba
    • Mes skaitome knygas
    • Margos pievos: renginiai
    • Keliauk lėtai: tėvynės pažinimas
    • Praktiniai patarimai
    • Iš mados istorijos
    • Mados tinklarastininkas
    • Fotogalerijos
    • Redakcija
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
Alkas.lt
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
      • Visi rašiniai
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
      • Visi rašiniai
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
Alkas.lt
No Result
View All Result
Pradžia Kultūra Kalba

P. Jegorovas. Aleksandras Dambrauskas – Lietuvos esperantininkas nr.1

Povilas Jegorovas, www.alkas.lt
2020-09-08 08:00:34
2
P. Jegorovas. Aleksandras Dambrauskas – Lietuvos esperantininkas nr.1

Aleksandras Dambrauskas darbo kabinete Kaune | Lietuvos esperantininkų sąjungos nuotr.

Aleksandras Dambrauskas – Adomas Jakštas | Lietuvos esperantininkų sąjungos nuotr.
Aleksandras Dambrauskas darbo kabinete Kaune | Lietuvos esperantininkų sąjungos nuotr.

Straipsnis skiriamas Aleksandro Dambrausko – Adomo Jakšto 160-osioms gimimo metinėms paminėti.

Rugsėjo 8 d. sukanka 160 metų išskirtinei Lietuvos asmenybei – žymiam Lietuvos filosofui, neotomistui, teologui, poetui, literatūros kritikui, matematikui, mokslininkui, prelatui, istorikui, visuomenės veikėjui, redaktoriui, publicistui, intelektualui, esperantininkui Aleksandrui Dambrauskui – Adomui Jakštui.

Aleksandras Dambrauskas gimė 1860 m. rugsėjo 8 d. (pagal senąjį kalendorių rugpjūčio 26 d.), Kuronyse, Pagirių valsčiuje, tuometinėje Ukmergės apskrityje, valstiečių šeimoje. (mirė 1938 m. vasario 19 d. Kaune). 1872-1880 m. mokėsi Šiaulių gimnazijoje. 1880-1881

studijavo Peterburgo universiteto Matematikos-gamtos fakultete., 1881 m. Žemaičių kunigų seminarijoje Kaune, dėl savo neeilinių gabumų 1884 m. išsiųstas tęsti mokslų į Peterburgo dvasinę akademiją. 1888 m. įšventintas kunigu. 1900-1905 m. jis jau yra Peterburgo dvasinės akademijos profesorius.

1906 m. grįžęs į Kauną įsteigė Šv. Kazimiero knygų leidimo draugiją, vėliau įsteigė ir redagavo kelis žurnalus, 1911 m. kartu su kitais įkūrė Ateitininkų organizaciją.

Nuo 1914 m. Aleksandras Dambrauskas yra prelatas. Nuo 1922 m. Lietuvos universiteto kelių fakultetų garbės daktaras ir profesorius. 1922 m. kartu su kitais įsteigė Lietuvių  katalikų mokslų akademiją, buvo jos pirmininkas, nuo 1933 m. – akademikas.

Aleksandras Dambrauskas buvo labai įvairiapusiška asmenybė, nedidelio ūgio, bet titaniško minties gilumo asmuo, plataus proto ir gilios minties žmogus, daug nuveikęs įvairiose, kartais tolimose viena nuo kitos srityse. Jis yra tūkstančių straipsnių ir daugelio knygų lietuvių, lenkų, rusų, lotynų ir esperanto kalbomis autorius.

Šiame straipsnyje apžvelgsime tik jo, kaip pirmojo Lietuvos esperantininko, esperantininkų sąjūdžio Lietuvoje pradininko veiklą.

 Aleksandras Dambrauskas – Adomas Jakštas | Lietuvos esperantininkų sąjungos nuotr.
Aleksandras Dambrauskas – prelatas Kaune | Lietuvos esperantininkų sąjungos nuotr.

Apie tarptautinę esperanto kalbą Aleksandras Dambrauskas sužinojo vos už mėnesio nuo pirmojo esperanto kalbos vadovėlio pasirodymo 1887 m. liepos mėn. Varšuvoje iš lenkiško laikraščio ir tuoj pat iš šios kalbos autoriaus Liudviko Zamenhofo užsisakė šią knygą. Gavęs knygą po poros dienų studijų susižavėjo šiuo kūriniu ir tapo esperantininku, tuoj pat šia kalba parašė atviruką Liudvikui Zamenhofui. Tai buvo pirmasis laiškas esperanto kalba, kurią gavo Liudvikas Zamenhofas. Tokiu būdu Aleksandras Dambrauskas tapo pirmuoju Lietuvos esperantininku ir vienu iš pirmųjų šios kalbos pradininkų pasaulyje.

Būdamas Liudviko Zamenhofo vienmečiu (tik praeitais metais minėjome jo 160-ąsias gimimo metines) Aleksandras Dambrauskas visą likusį gyvenimą buvo ištikimas šios idėjos šalininkas ir aktyvus garsintojas. Tuo metu sudarytame pirminiame pasaulio esperantininkų sąraše Aleksandras Dambrauskas yra įrašytas Nr. 186.

Aleksandras Dambrauskas susirašinėjo su esperanto kalbos kūrėju Liudviku Zamenhofu ir keletą kartų buvo susitikęs su juo asmeniškai.

Už nepaklusnumą caro valdžiai būdamas penkerius metus tremtyje Ustiužne, Naugardo gubernijoje Aleksandras Dambrauskas parašo pirmąjį esperanto kalbos vadovėlį lietuviams pavadindamas jį „Mokintuve Terptautishkos Kalbos“ ir 1890 m. išleidžia jį Tilžėje, nes Lietuvoje tuo metu galiojo carinės Rusijos valdžos įvestas spaudos draudimas. Vadovėlis, kaip ir kitos lotyniškais rašmenimis išleistos knygos užsienyje, į Lietuvą pateko knygnešių dėka. Šis vadovėlis sulaukė keleto leidimų. Ustiužne Aleksandras Dambrauskas pradėjo kurti eiles esperanto kalba.

 Aleksandras Dambrauskas – Adomas Jakštas | Lietuvos esperantininkų sąjungos nuotr.
Memorialinė lenta Aleksandrui Dambrauskui Kaune, Rotušės a. 23 ant namo, kuriame jis gyveno | Lietuvos esperantininkų sąjungos nuotr.

Vėliau grįžęs iš tremties ir po keleto metų praleistų Kaune Aleksandras Dambrauskas profesoriavo Peterburgo dvasinėje akademijoje ir tapo pirmosios Rusijoje esperantininkų ogrnizacijos Peterburgo esperantininkų draugijos „Espero“ (Viltis) nariu, o vėliau 1903-1905 m. ir jos pirmininku.

1905 m. Prancūzijos mieste Boulogne-sur-Mer įvyko pirmasis pasaulio esperantininkų kongresas, kurio dalyviu buvo ir Aleksandras Dambrauskas, jo metu jis išrenkamas laikinojo kongreso komiteto nariu, o taip pat Kalbos komiteto (Esperanto akademijos pirmtako) nariu. 1923-1937 jis buvo tarptautinės Esperanto akademijos nariu.

Iš Peterburgo grįžęs į Kauną jis kartu su Kauno gubernijos mokesčių įstaigos viršininku Aleksandru Nedošivinu 1909 metais įkuria Kauno esperantininkų draugiją. A. Nedošivinas tampa šios organizacijos pirmininku, o A. Dambrauskas – pavaduotoju.

1909 m. Aleksandras Dambrauskas pradeda Tarptautinės Katalikų Esperantininkų Sąjungos įkūrimą, ši organizacija sėkmingai veikia iki šiol.

1922 m. Aleksandras Dambrauskas įsteigė Lietuvos esperantininkų sąjungos dvimėnesinį žurnalą esperanto kalba „Litova stelo“ (Lietuvos žvaigždė) | Lietuvos esperantininkų sąjungos nuotr.
1922 m. Aleksandro Dambrausko redaguoto žurnalo „Litova stelo“ (Lietuvos žvaigždė) viršelio faksimilė | Lietuvos esperantininkų sąjungos nuotr.

Po dešimtmečio 1919 m. pabaigoje Aleksandras Dambrauskas kartu su kitais įkuria Lietuvos esperantininkų sąjungą ir tampa jos pirmuoju pirmininku iki 1928 m., nuo 1934 m. – garbės pirmininku.

1922 m. Aleksandras Dambrauskas įsteigia Lietuvos esperantininkų sąjungos dvimėnesinį žurnalą esperanto kalba „Litova stelo“ (Lietuvos žvaigždė) ir iki 1926 m. yra jo redaktorius.

Sudarė ir 1923 m. išleido lietuvių literatūros antologinį leidinį esperanto kalba „Litova almanako“ (Lietuvos almanachas).

1930 m. Aleksandras Dambrauskas parengia ir išleidžia žymių žmonių biografijų rinkinį „Užgesę žiburiai“, kuriame patalpina ir jo paties parengtą išsamią 46 puslapių apimties Liudviko Zamenhofo biografiją. Šią biografiją atskira knyga pavadinimu „Svajotojas“ su išsamiu Petro Čeliausko palydinčiuoju straipsniu Kauno leidykla „Ryto varpas“ pakartotinai išleido 2002 m.

Aleksandras Dambrauskas parašė pirmąjį esperanto kalbos vadovėlį lietuviams pavadindamas jį „Mokintuve Terptautishkos Kalbos“ (1890 m.) | Lietuvos esperantininkų sąjungos nuotr.
Aleksandro Dambrausko sudaryto pirmojo Esperanto kalbos vadovėlio lietuviams titulinio puslapio faksimilė | Lietuvos esperantininkų sąjungos nuotr.

Bendradarbiavo daugelyje to meto periodinių leidinių esperanto kalba.

Aleksandrą Dambrauską visada domino filosofiniai-religiniai klausimai. 1908 m. Kaune jis ilšleidžia 215 puslapių veikalą esperanto kalba „Malgrandaj pensoj pri grandaj demandoj“  (Mažos mintys dideliais klausimais).

Tris Aleksandro Dambrausko poemas esperanto kalba Liudvikas Zamenhofas įtraukė į taip vadinamą „Fundamenta Krestomatio“ (Fundamentalioji chrestomatija).

1905 m. Aleksandras Dambrauskas išleido savo eilėraščių rinkinį esperanto kalba „Versajhareto“ (Eilėraščiai). Taip pat esperanto kalba jis išleido keletą mokslinių darbų  bei dainų tekstų. Keletą knygelių iš savo mėgiamos matematikos srities jis taip pat parašė esperanto kalba, pvz. „Pri novaj trigonometriaj sistemoj“ (Apie naujas trigonometrijos sistemas), kuri išėjo 1905 m. Aleksandras Dambrauskas taip pat išleidžia keletą apžvalginių brošiūrų apie esperanto kalbą ir mokslą, pvz. „Esperanto kiel scienca helpilo“ (Esperanto kaip mokslo pagalbinė priemonė, 1910 m.), „Kelkaj vortoj pri scienca literaturo en Esperanto“ (Keletas žodžių apie mokslinę literatūrą esperanto kalba, 1912).

Aleksandras Dambrauskas palaidotas prie šiaurinės Kauno Arkikatedros Bazilikos sienos | Lietuvos esperantininkų sąjungos nuotr.
Aleksandras Dambrauskas palaidotas prie šiaurinės Kauno Arkikatedros Bazilikos sienos | Lietuvos esperantininkų sąjungos nuotr.

Garsus Lietuvos kunigas Valerijus Rudzinskas 1995 m. baigdamas Kauno kunigų sdeminariją apgynė diplominį darbą tema „Aleksandro Dambrausko esperantinė veikla“.

2005 metais Vilniuje vykstant 90-tam pasaulio esperantininkų kongresui pagerbiant šį šviesuolį viena kongreso salių buvo pavadinta Aleksandro Dambrausko vardu.

Aleksandras Dambrauskas yra vienas iš trijų Lietuvos esperantininkų, įeinančių į žymiausių visų laikų 250-ies pasaulio esperantininkų enciklopediją (Nia diligenta kolegaro – Mūsų šaunieji kolegos, 2018 m., 67-68 psl.).

Per Aleksandro Dambrausko laidotuves prie jo karsto buvo padėti du jo svarbiausi apdovanojimai – Didžiojo Lietuvos Kunigaikščio Gedimino 2-ojo laipsnio ordinas ir 1937 m. esperanto kalbos 50-mečio proga jam įteikta Pasaulinės esperantininkų sąjungos Aukso žvaigždė. Jo laidotuvėse dalyvavo visi tuometinės Lietuvos vadovai ir daugybė žymių Lietuvos kultūros, mokslo, visuomenės žmonių. Aleksandras Dambrauskas palaidotas prie šiaurinės Kauno Arkikatedros Bazilikos sienos.

Aleksandras Dambrauskas-Jakštas kartu su kitais dviem jo amžininkais Lietuvos kunigais Jonu Mačiuliu-Maironiu ir Juozu Tumu-Vaižgantu visiems laikams yra įrašytas į Lietuvos istoriją.

Autorius yra Lietuvos esperantininkų sąjungos Valdybos pirmininkas.

Spausdinti 🖨

Susiję straipsniai:

  1. Aleksandras Dambrauskas – Lietuvos esperantininkas Nr.1
  2. P. Jegorovas. Liudvikas Zamenhofas Lietuvoje
  3. P. Jegorovas. Liudvikas Zamenhofas ir Lietuva 160-osioms tarptautinės esperanto kalbos kūrėjo gimimo metinėms
  4. Profesoriui Aloyzui Gudavičiui – 80

Siūlomi vaizdo įrašai:

ALKO TURINYS

Pastabos 2

  1. Romas says:
    3 metai ago

    Puikus straipsnis apie didį žmogų.

    Atsakyti
  2. Žemyna says:
    3 metai ago

    Kaip gražu – MOKINTUVĖ!

    AČIŪ už straipsnį. Negaliu atsistebėti tų kartų žmonėmis – kaip jie tiek aprėpdavo, kaip jie tiek suspėdavo, po savęs tiek veikalų mums paliko

    Atsakyti

Parašykite komentarą Atšaukti atsakymą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Kiti Straipsniai

Laimutis Vasilevičius | V. Daraškevičiaus nuotr.

Etnologas, Romuvos vaidila Laimutis Vasilevičius švenčia 70-metį

2023 04 24
Pas Henriką | F. Žemulio nuotr.

F. Žemulis. Henrikas Gudavičius: ėjimas pasroviui yra ėjimas į niekur

2023 04 10
Atidaryta virtuali paroda, skirta A. Statkevičiaus 100-osioms gimimo metinėms | Lietuvos ypatingojo archyvo nuotr.

Atidaryta virtuali paroda, skirta A. Statkevičiaus 100-osioms gimimo metinėms

2023 04 02
Palangos gimtadienis | palanga.lt nuotr.

Palanga pasitinka 770-ąsias pirmojo rašytinio paminėjimo metines

2023 03 12
LMTA Centriniai rūmai | D. Matvejevo nuotr.

Lietuvos muzikos ir teatro akademijai – 90 metų

2023 02 07
Partizano Jono Kadžionio-Bėdos 95-metis | LGGRTC, R. Kaminsko nuotr.

Jonas Kadžionis – Bėda atšventė 95-erių metų sukaktį

2023 02 04
Eismo ribojimai | vilnius.lt nuotr.

Minint Vilniaus vardo paminėjimą – eismo pokyčiai

2023 01 23
Prof. Benediktas Juodka - prie mikrofono. MKIC kapsulės kasimo iškilmės | VU bibliotekos archyvo nuotr.

Šiandien 80-metį švenčia prof. Benediktas Juodka

2023 01 13
Vilnius | S. Žiūros nuotr.

700 metų gimtadienį sostinė žada pasitikt ryškiai

2023 01 06
Leonas Milčius | E. Mališausko nuotr.

Kovo 11 Akto signatarui Leonui Milčiui – 80 SVEIKINAME!

2022 12 11
Rodyti daugiau

Naujienos

Vaistai | sam.lrv.lt nuotr.
Gamta ir žmogus

10 taisyklių vartojant vaistus

2023 05 07
Panevėžys | Alkas.lt, A. Sartanavičiaus nuotr.
Gamta ir žmogus

Panevėžyje baigiamas įrengti naujas parkas

2023 05 07
Gaisras | pagd.lrv.lt nuotr.
Gamta ir žmogus

Šiemet gaisrų – mažiausiai per 20 metų

2023 05 07
Šuo, katė | pixabay.com nuotr.
Gamta ir žmogus

Meilę gyvūnams parodykite ne bučiniais

2023 05 07
Mobilus internetas telefone | pixabay.com nuotr.
Gamta ir žmogus

Įspėjama apie naują sukčiavimo būdą

2023 05 07
Neatsakingai skinamas meškinis česnakas | am.lrv.lt nuotr.
Gamta ir ekologija

Neatsakingai skinamas meškinis česnakas!

2023 05 07
Prezidento vizitas Londone | E. Kinaičio nuotr.
Lietuvoje

Prezidentas dalyvavo Karaliaus Karolio III ir Karalienės Kamilos karūnavimo iškilmėse

2023 05 06
Fontanas | pixabay.com, Hans nuotr.
Gamta ir žmogus

Uostamiestis fontanus įjungs Motinos dienai

2023 05 06

SKAITYTOJŲ PASTABOS

  • Vidmantas apie Ruošiamasi tiesti Jonavos pietrytinį aplinkelį
  • Glasslci apie Prie URM vyks piketas – prieš J. Noreikos atminimo juodinimą, už – L.Linkevičiaus atstatydinimą (video)
  • Viskas įskaičiuota :( apie V. Balkus. Apie „didvyrišką kovą“ su narkotikai mokykloje
  • Kas per klausimas apie V. Balkus. Apie „didvyrišką kovą“ su narkotikai mokykloje

NAUJAUSI STRAIPSNIAI

  • 10 taisyklių vartojant vaistus
  • Panevėžyje baigiamas įrengti naujas parkas
  • Šiemet gaisrų – mažiausiai per 20 metų
  • Meilę gyvūnams parodykite ne bučiniais
Lininės rankinės Lininės rankinės Lininės rankinės

Kiti Straipsniai

Etnologas, Romuvos vaidila Laimutis Vasilevičius švenčia 70-metį

by Jonas Vaiškūnas
2023 04 24
0
Laimutis Vasilevičius | V. Daraškevičiaus nuotr.

Etnologas, Romuvos vaidila Laimutis Vasilevičius balandžio 23 d. pasitiko 70-ties metų sukaktį.

Skaityti toliau

F. Žemulis. Henrikas Gudavičius: ėjimas pasroviui yra ėjimas į niekur

by daiva
2023 04 10
1
Pas Henriką | F. Žemulio nuotr.

Gamtininkui, publicistui, rašytojui, kraštotyrininkui, ilgamečiui „Žaliojo pasaulio“ autoriui ir bendradarbiui Henrikui Gudavičiui šių metų balandžio 10 dieną sukanka 80 metų.

Skaityti toliau

Atidaryta virtuali paroda, skirta A. Statkevičiaus 100-osioms gimimo metinėms

by Kristina Aleknaitė
2023 04 02
0
Atidaryta virtuali paroda, skirta A. Statkevičiaus 100-osioms gimimo metinėms | Lietuvos ypatingojo archyvo nuotr.

2023 m. balandžio 1 d. minėsime neginkluoto antisovietinio pasipriešinimo dalyvio Algirdo Statkevičiaus 100-ąsias gimimo metines. Šiai sukakčiai pažymėti Lietuvos ypatingasis...

Skaityti toliau

Skaitytojų nuomonės:

  • Vidmantas apie Ruošiamasi tiesti Jonavos pietrytinį aplinkelį
  • Glasslci apie Prie URM vyks piketas – prieš J. Noreikos atminimo juodinimą, už – L.Linkevičiaus atstatydinimą (video)
  • Viskas įskaičiuota :( apie V. Balkus. Apie „didvyrišką kovą“ su narkotikai mokykloje
  • Kas per klausimas apie V. Balkus. Apie „didvyrišką kovą“ su narkotikai mokykloje
  • Aritmetika apie Prigožino manevrai – Kermliaus režimo skilimo ženklas?
Kitas straipsnis
Išrinkti „Aukso paukštės“ laimėtojai

Šiauliuose nutūpė net trys „Aukso paukštės“

srtfondas Init

Naujienos | Nuomonių ratas | Kultūra
Visuomenė | Gamta ir žmogus | Mokslas
Skaitiniai | VideoAlkas | Visi rašiniai | Paremkite Alką
 Pradžia

Alkas.lt

   https://lazerineklinika.lt/ | https://sportsman.lt/ | Farming Simulator 22 mods | ETS2 Mods | FS22 Mods | FS22 mods download | Bigbank.lt | kemi.lt | TIK BALDAI | ATS Mods | Srotas24.lt - Dalys | Zuza.lt | Skyrybos internetu - skyrybos bendru sutarimu | fs22 mods | ATWINS | LIVIN parduotuvė | Grozionamaisfinksas.lt | https://zvejojam.lt | Darbo skelbimai | KlipShop | Kokybiškos tvoros

© 2011 Alkas.lt - Visos teisės saugomos. | Svetainę kūrė - Studija 4D

  • Saulės arkliukai
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
      • Visi rašiniai
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai