Paukščių veisimosi metas jau kiemuose, todėl neprižiūrimų naminių kačių problema su kiekviena diena tampa vis svarbesnė mūsų sparnuočiams.
Svarbiausi faktai, argumentai ir sprendimo būdai:
Naminė katė yra ne laukinės gamtos dalis – ne rūšis, o žmogaus išvesta veislė, kaip ir višta, karvė, avis ar šuo. Todėl naminės katės daroma žala = žmogaus daromai žalai, nes žmogus atsakingas už savo kūrinius.
Tuo tarpu vanagai, lapės, kiaunės ir kiti plėšrūnai yra natūrali gamtos dalis – rūšys, kurios vystėsi milijonus metų, todėl jos visuomet bus vertingesnės už bet kokį žmogaus kūrinį.
Naminė katė natūraliose ekosistemose neatstoja išnykusio vilpišio, nes vilpišys buvo išskirtinai miško plėšrūnas, o naminės katės daugiausiai gaudo atviro ir kaimo kraštovaizdžio paukščius, kurie miške negyvena.
Žmogus ne tiek paukščių sunaikina
Taip, žmogus sunaikina daug paukščių, bet, juk, kai Petras pavagia 1 maišą grūdų, jis nesako „aš nekaltas, nes Jonas pavogė 3 maišus grūdų“, abu kalti.
Žalą paukščiams daro tiek pesticidų naudojimas žemės ūkyje, tiek miškų kirtimai, tiek vėjo jėgainės, tiek automobiliai, tiek ir katės, todėl visoms šioms problemoms būtina ieškoti sprendimo būdų, o ne ginti vieną kaltinant kitu.
Kodėl tuomet iki šiol neišnyko paukščiai dėl kačių?
Naminės katės jau negrįžtamai išnaikino 33 laukinių paukščių rūšis, kitų populiacijos taip pat greitai mažėja. Tuo tarpu 1800 m. pasaulyje gyveno 1 milijardas žmonių, šiandien gyvena beveik 8 mlrd.
Todėl su žmonių populiacija išaugo ir kačių skaičius, juolab su padidėjusia žmonių populiacija laukiniai paukščiai patiria daugiau spaudimo ir kitose srityse, todėl kačių poveikis tapo dar ryškesnis ir svarbesnis nei prieš 100 ar 200 metų.
Per metus neprižiūrimos naminės katės sumedžioja: JAV – vid. 2,4 milijardų paukščių, D. Britanijoje – 55 milijonus, Vokietijoje – 50 mln., Australijoje – 377 mln. (vieną mln. per dieną), Lenkijoje – 135 mln.
Lietuvoje tokie tyrimai neatlikti, bet pritaikius užsienio šalių būdus per metus Lietuvoje neprižiūrimų naminių kačių nasruose žūstančių paukščių skaičius taip pat septinženklis.
Didžiąją dalį laukinių paukščių naminės katės sugauna per 2-3 mėnesius, kuomet paukščiai augina jauniklius lizduose ir paukščiukai palikinėja lizdus.
Kelias dienas po lizdo palikimo paukščių jaunikliai skraido labai prastai, nebijo plėšrūnų, todėl juos itin lengva sugauti. Jautriausias metas – gegužės – birželio mėnesiai. Kitais metų laikais katės laukinių paukščių sugauna nedaug, nes suaugę paukščiai ganėtinai budrūs.
Varpelis po kaklu ar ryškus antkaklis apsaugos paukščius
Deja, kadangi didžiąją dalį sugautų paukščių sudaro dar neskraidantys ar menkai skraidantys ir į aplinką nereaguojantys paukščių jaunikliai, varpeliai ir ryškūs antkakliai nuo gegužės iki liepos mėn. gelbsti menkai, nes paukščiai lizduose net ir išgirdę varpelį į jį nereaguoja.
Visgi varpelis ar ryškus antkaklis yra teigiama priemonė saugant laukinius paukščius nuo katės nagų, nes sumažina budrių suaugusių paukščių žūtis.
Naminė katė nekalta, tai jos instinktai
Visiškai teisingai, pati katė tikrai nėra kalta, kadangi tūkstantmečius trunkančio veisimo metu jos selektyviai buvo atrenkamos, kaip geriausios medžiotojos – pagalbininkės kovojant su nepageidaujamais graužikais.
Visgi šiandien šios kačių funkcijos reikia retam, katės naudojamos daugiausiai žmogaus draugijai palaikyti (asmeninė pramoga), tačiau medžioklės instinktai pas kates vis dar yra labai stiprūs ir tikrai nesirenka medžioti pelinį graužiką ar paukštį.
Todėl kačių dėl to tikrai negalima kaltini ir joms tiesiogiai kenkti, visa atsakomybė už kačių žalą aplinkai krenta tik ant šeimininko pečių, kuris ir privalo imtis atitinkamų priemonių.
LR Gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatyme nurodyta, kad žiauriu elgesiu su gyvūnais, jų kankinimu laikomi šie veiksmai:
Sąmoningas gyvūnų padarymas bešeimininkiais ar bepriežiūriais. (Bepriežiūris gyvūnas – gyvūno laikytojo neprižiūrimas gyvūnas, kuris yra už gyvūno laikytojo valdomo gyvenamojo ar negyvenamojo pastato ar kitos teritorijos ribų.)
LR Administracinių nusižengimų kodekse nurodyta (346 straipsnis): Žiaurus elgesys su gyvūnu, gyvūno kankinimas užtraukia baudą nuo penkiasdešimt iki vieno tūkstančio dviejų šimtų eurų.
Šio straipsnio 16 dalyje numatytas administracinis nusižengimas, padarytas pakartotinai, užtraukia baudą nuo vieno tūkstančio dviejų šimtų iki vieno tūkstančio septynių šimtų penkiasdešimt eurų.
Sprendimo būdai:
Suprasti, kad naminė katė nėra laukinės gamtos dalis, todėl jos pražudomas paukštis = šeimininko rankomis pražudytam paukščiui.
Šviesti visuomenę apie neprižiūrimų naminių kačių žalą, čpuoti namines kates, kad būtų lengviau atskiriamos bešeimininkės naminės katės, o neprižiūrimų kačių šeimininkai būtų baudžiami pagal LR Gyvūnų gerovės įstatymą.
Balandžio – liepos mėnesiais, o svarbiausia gegužės – birželio mėnesiais visas namines kates laikyti namuose arba vedžioti tik su pavadėliais. Šiuo laiku pasaulyje vyksta akcija „Keep cats indoor“ prie kurios kviečiame prisidėti ir visus atsakingus Lietuvos kačių šeimininkus.
Ir pabaigai, grafikėlis apie neprižiūrimų kačių žalos mastus Šiaurės Amerikoje, kad būtų aiškiau, kokia yra ta kačių žala, lyginant su kitomis žmogaus sukeltomis grėsmėmis sparnuočiams.
Kačių pagrindinis grobis yra peliniai graužikai. Katės prijaukintos ne tam, kad jas laikyti kambary, jos yra natūrali kaimo aplinkos dalis, kaip ir pelės ar žmonių aplinkoje įsikūrę paukščiai. Apie laukinę milijonus metų evoliucionavusią gamtą kalbėti nereikėtų, nes nei inkilai, nei paukščių lesinimas žiemą, nei įvežti mangutai (apdairiai straipsnyje nepaminėti), nei išaugusi dėl žmogaus sunaikintų natūralių priešų lapių populiacija nėra natūralūs dalykai. Aišku tik pradedantys skraidyti paukščiai yra pažeidžiami, bet tada jie lengvai pagaunami būtent į medžius nelaipiojančių plėšrūnų – mangutų, lapių, šunų.
Dabar Lietuvoje kačių yra žymiai mažiau nei prieš 20 metų, bet paukščių irgi yra žymiai mažiau, taip kad ieškokit paukščių nykimo priežasčių kitur.
Taip kad čia eilinis propagandinis straipsnis, siekiant žūtbūt pateisinti neadekvatų privalomo čipavimo įstatymą.
Paukščiai nyksta dėl naikinamų buveinių. Kertami miškai, ežeruose po šiai dienai brakonieriaujama tinklais, traktoriais, sunkvežimiais ir ketrurračiais išariama paklotė. Pilamos atliekos į aplinką. Taipogi kaip teisingai paminėjote, invazinės rūšys. O ir vietinės prisideda. Senai pastebėjau, kad padidėjo šeškų ir kiaunių kiekis, mieste lapė bėgioja. Todėl viską suversti katėms, yra nesąmonė ir atviras melas. Taip, katės labai sėkmingi medžiotojai, bet jos daugiausia gaudo graužikus, taipogi ligotus paukščius. Jeigu katė suėdė žvirblį ar kokią varną, akivaizdu, kad su tuo paukščiu buvo kažkas negerai. Sveiki individai katės artyn neprisileidžia. Žinoma būna užtinka lizduose, bet tai nėra taip dažnai pasitaikantis dalykas. O nebus katinų, jus žiurkės užės ir bus daugybe jų platinamų ligų protrūkių.
Galite ginti kates kiek norite, bet autorius rašo akivaizdžius dalykus. Nereikia mėginti kaltinti jį, kad kažką „apdairiai nutyli“. Jis nekelia tikslo, kad aprašyti visa, kas tik daro blogą poveikį paukščiams. Jei esate katinų patronas ir beatodairškai juos ginate, taip ir sakykite. Žmogus daug kaltas dėl tokios paukščių padėties, bet jo puoselėjami katinai irgi ne tokie jau nekalti dėl to. Nuo vaikystės namuose jie būdavo, bet nepamenu tokio, kuris nemedžiojo paukščių. Todėl ir nelaikau katinų dabar, nes pats senai įsitikinau jų daroma žala.
O žinote kiek paukščių užsimuša į stiklus? Ne? Ogi labai daug. Dirbau tokiam stikliniam pastate, kasdien po pora paukštukų užsidauždavo į stiklą. Juos katės ir surinkdavo. O žinote, kad miško paukščiukai jau traukia į miestus, nes miškuose pjuklas karalius? Jie jau šali žmonių bueinių eina, nes miške vietos nelieka. O žinote, kad šeškų ir kiaunių, dabar žymiai padidėjo? Matėte kaip kiaunė ar šeškas laipioja? Beje ne miškuose, o miestuose. Anksčiau nakty matydavau pagrinde katinus, dabar katinų kur kas mažiau, bet užtat šeškų, kiuanių ir lapiu kur kas daugiau. Labai patogu surast atpirkimo ožį. Bet kaip ir visada, kada kažkas rodo vieną kaltininką ir siūlo paprastus sprendimus, už to slepiasi kažkas nešvaraus. Klimatas keičiasi? Taip. Kas kaltas? Na žinomoa CO2 ir žmogus, kaip spresim? Mokesčiais! Rimtai? Ne, jūs rimtai? Tai neišlaiko jokio rimto patikrinimo paremto mokslu, tiksliais duomenimis ir faktais. Bet tai stumiama buldozeriu. Tas pats ir katės, nesenai sumažėjus kačių kiekiui mieste, po prospektą pradėjo arklio dydžio žiurkės bėgiot. Gražu.
Todėl kada matau tokius graudžius straipsnius, kur lazdavojamas vienas BAUBAS ir siūlomi akivaizdžiai primityvųs sprendimai, visada užduodu sau klausimą: cui bono? Linkiu ir jums užduot kuo daugiau tokių klausimų. Visų pirmą sau pačiam.
O aš vieną dieną sutemus mūsų kieme ežį sutikau. Skubėjo, pasikalbėti nesustojo. Bet iš Vikės sužinojau, jog:
ežiai minta vabzdžiais, sliekais, sraigėmis(!), paukščių kiaušiniais (?!), pelėmis ir dvėseliena…
Vadinasi, jis ant žemės randa ir paukščių kiaušinių.
Ar ežys arba katė dėl to kalti, jei kokia ,,asociali paukštytė” (arba jos pabalda patinėlis) kiaušinėlius išmėto, nes nenori perėti, o vėliau lesinti (gal ir jiems, kaip vištoms, galioja taisyklė ne visus kiaušinius išperėti, o išsiritusių silpniausius užkapoti…)?
Taip ir sumažėja paukštelių. Ar ne keista, kad jų tada sumažėjo, kai jau net nežinau, kiek metų, kai kiemuose nebent vienas benamis katinas likęs, ir tai ne kasmet pamatysi? Vadinasi, visos kiemo pelės ir žiurkės jam vienam priklauso! O anksčiau (kai katinų pilni kiemai buvo) paukštelių ne tik daugiau, bet ir įvairesnių būta. Mūsų kiemuose jau tik balandžiai, varnos ir zylutės belikusios. Visų kitų neliko. Nebent kirų pulkelis kartą per mėnesį užsuka. Nei žvirblių, nei kuosų, nei kėkštų, nei šarka užsuka ant alyvų krūmo priešais mano langą…
Kuosų senai nemačiau. Anksčiau buvo pilna. Ir katinų buvo pilna. Mačiau kielę prie namų. Žvirbliai irgi retai pasitaiko. Balandžių sumažėjo, nežinau kodėl. Varnų tiek pat, kirų padaugėjo. Manau dalis mieste gyvenusių paukščių pradingo todėl, kad atnaujinant ir apšiltiniant pastatus, visos vietos kur jie galėjo perėti, sunaikinamos. Tiesiog nėra kur perėt. Visi plyšiai užkamšyti. Katinų irg sumažėjo, nes rusių langai aklinai uždaryti, o iėjimas plieninės durys su spyna. Mane stebina, kad žmonės mato pokyčius, bet negali susieti to su pokyčiais kurie vyksta aplink. Mačiau mieste lapę, ne kart mačiau šeškus ir kiaunes. Ir dėja, vis dažniau matau žiurkes.
Kartojuosi, bet kitam komentatoriui jau rašiau, kad jei autorius rašo apie katinus, tai ir rašo apie juos. Gal kitą kartą rašys apie kitas grėsmes. Be kitų pamokymų ką turėtų rašyti ir galvoti. Esate visokio „vėlimo“ specialistas, kuris užsiima bandymais kitą nuginčyti ir sumenkinti. Jeigu jau išmanote apie kitus pavojus paukščiams, tuomet turite progą pasireikšti ir parašyti apie tai su argumentais, skaičiais. Kad ir apie žuvusius atsitrenkus į stiklus. Autorius turi teisę pasakyti ką norėjo, o Jūs irgi galite savo tiesas išdėstyti. Prašom. Laukiu rašinio. Kol kas matau tik priekabiavimus ir šūksnius į orą.
Autorius pasakę A bet pamiršo visą kitą raidyną. Jis yra ornitologų draugijos narys, todėl jo nuomonė, nors ir vertinga, bei privalo buti išklausyta bei apmastyta, nera bešališka. Todėl jis parašė iš savo varpinės, kas jam skauda. O aš rašau iš savo. Valkataujantys gyvūnai blogai, visada buvo yra ir bus. Bet. Pradėkim nuo faktų. Naminė katė, arba felis catus (lot), nėra “dirbtinai išveista” rūšis. Tai visiškai natūraliai susiformavus rūšis, kuri gyvena savoiškoje simbiozėje su žmogumi, bet puikiai išsiverčia ir be jo. Egipte, Turkijoje ir aplamai aplink Raudonają jūra, greičiausiai ir yra “naminės” katės gimtinė. Tai laukinis padaras, kuris išliko toks napaisant to, kad gyvana pas, arba šalia žmogaus. Ir taip, jos labai artimos Vilpišiam, tiek artimos, kad gali kryžmintis. Rainas katinas yra iš esmės beveik žmogaus nepaliestas laukinis padaras. Žinoma, gyvenant pas žmogų, atsirado daugybė kailio atspalvių, o gyvenant tam tikrose vietovėse, katės išsiugdė tam tikrus bruožus, kaip, kad ilgesni plaukas, vienos tapo stambesnės ar smulkesnės. Vienas iš tokių pavyzdžių, Meino meškėnas. Tai natūrali rūšis, kuri puikiai apsieina be žmogaus pagalbos, stambūs ištvermingi žvėrys. Atsirado natūraliai. Kiemo katinas, yra natūralus, tiek kiek tai gali būti. Taip, gyvena šalia žmogaus, nes tai suteikia tam tikrų privalumų, bet neprapuls ir laukinėje gamtoje. Bet, esminis dalykas yra tas, kad tokie katinai, nvaikšto 100 po mišką. Visi jų medžioklės plotai, sukasi aplink žmogaus teritoriją. Ir sakyti kiek ten katinai suėdė, o kiek žuvo dėl žmogaus veiklos kaltės, reikia labai atsargiai. Nesenai štai buvo video kur paukščiai buriais krito iš dangaus. Kodėl? O velnias žino, infekcija, nuodingas debesis, elektromagnetinė spinduliuotė, parazitai, neaišku. Bet esmė ta, kad autorius žiuri vienpusiškai. Ir nors aš visiškai pritariu minčiai, kad šeimininkas atsakingas už savo augintinį ir netgi galbūt pritariu čipavimo programom. Bet reikia pripažinti ir tai, kad miestuose, katės yra vietinės ekosistemos dalis. Ir taip, šalia 1,5 – 3 milijardų paukštelių, kurių beje dauguma matomai buvo ligoti ar silpni, kad leidosi sugaunami, katės nudobia 20+ milijardų graužikų. Greičiausiai daugiau. Jau nekalbant apie tai, kad praeiti metai paukščiam buvo tikrai neblogi ir daugelis išvedė po dvi vadas. Apie tai autorius irgi nutylėjo. O kiek žūną atsitrenke į stiklo bokštus, tik spėliot galima. Pats dirbau tokiam ir nekart atsisukau į langa nes kažkas tvojosi į jį. O paskui palei pastatą gulėdavo negyvi paukteliai, o katinai juos surinkdavo, savotiška sanitarinė tarnyba. Niekas nėra taip parasta, ypač gamtoje. O kada suranda vieną baubą ir jam visus šunis sukaria, tai nėra nei objektyvu, nei sąžininga, jau nekalbant apie tai, kad problema nedings, tik apie baubą daugiau nešnekės, ypač kada kažkas gaus ko norėjas. O bėda kaip buvo taip ir liks.
Mano katinas pjauna viską kas kruta. Ne todėl, kad norėtų kažkam pakenkt, o todėl kad jis toks yra. Gamtos dalis. Jeigu, jis nustotų gaudyt peles, tai per pusmetį graužikai apsigyventų mano lovoje.
O jei kaip pataria autorius, pririščiau ant lenciūvo, jis išprotėtų. O jei pakabinčiau skambalą ant kaklo, jo autoritetas kaimo katinų tarpe būtų neištaisomai sužlugdytas.
Pamenu sovietmečiu būrius miesto katinų draugiškai kniaukiančių po langais. Kaime to nebuvo ir nėra. Jokių draugysčių. Kiekvienas pats už save. Susitiko kaimyna savo lysvėj, iš karto nagais per snukį. Net sustikt nereikia. Ant pečiaus miegodamas pašoksta, jei tik koks neprietelius prie trobos prisiartina. Kartais susibaladoja taip, kad veternorių kviečiam.
O čia siūlo tokiem katinam pavadėlius su skambaliukais. Mūsiškis ir taip nuskriaustas.
Per vienas muštynes kažkoks sužvėrėjęs niekšas perkando letenėlę, tai dabar vidurinis pirštukas nebeužsilenkia, vaikšto visad fakjū atkišęs, o nagelė kaukši į grindis. Labai trukdo pelių medžioklei. Pritykot nebeišeina. Pagauna tik ant palaukimo.
Autorius atitrūkęs nuo realybės ir nuo gamtos.
Priedo gyvunėlių nekenčia.
Šalin rankas nuo katino – geriausio senjoritos draugo, jos vienintelės paguodos! Šalin rankas ir nuo šunėko, vienintėlio senjoro pašnekovo! Tarp kitko, tikras vyras gyvena, kaip katinas, o ne kaip šunėkas, kuriam patinka ankaklis.