Šiandien „Rail Balticos“ projektą įgyvendinančių ir koordinuojančių įstaigų atstovai nuotoliniu būdu aptarė šio projekto pažangą ir planus Panevėžyje. Su Panevėžio regiono atstovais, verslo, bendruomenės nariais diskutuota, kokią naudą „Rail Baltica“ teiks regiono gyventojams ir verslui, išsakyti lūkesčiai bei poreikiai.
„Rail Baltica“ – neabejotinai ypatingos valstybinės svarbos projektas, kuris Panevėžio bei jo regiono investicinei aplinkai, turizmo sektoriui, verslo įmonėms, netgi gyvenimo sąlygoms turės teigiamos ilgalaikės įtakos.
Tuo pačiu tai be galo reikšminga viso mūsų regiono „Pramonė 4.0“ strateginės krypties dalis. Šalia Panevėžio miesto planuojama tarptautinė „Rail Baltica“ stotis leis operatyviai susisiekti tiek su Šiaurės, tiek su Pietų Europos šalimis. Tai itin svarbus veiksnys, siekiant pritraukti investicinį kapitalą – turime didelių ambicijų plėsti laisvąją ekonominę zoną, kas reikštų ženklų darbo pasiūlos bei paklausos didėjimą.
Ši geležinkelio vėžė suteiks galimybę miestui pritraukti kvalifikuotų darbuotojų, kurių užsienio kapitalo įmonės, didieji miesto verslai taip laukia. Kol kas greita ir patogi kelionė iš vienos Lietuvos pusės į kitą vien darbo tikslais neatrodo patraukli, tačiau esame labai pozityviai nusiteikę ir nekantriai laukiame visų naujų galimybių, kurias suteiks „Rail Baltica“ mobilumas“, – teigia Panevėžio miesto savivaldybės administracijos direktorius Tomas Jukna.
Diskutuojant su Panevėžio regiono atstovais pažymėta, kad ateityje būtina tęsti dialogą ir suderinti tolesnius darbus, atsižvelgiant į čia gyvenančių žmonių poreikius.
„Rail Baltica“ projektu siekiama Baltijos šalis integruoti į Europos geležinkelių tinklą. Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje bus nutiesta 870 km greitojo elektrifikuoto geležinkelio dvikelio, kuriuo traukiniai važiuos iki 249 km/val. greičiu. Projektą ketinama užbaigti iki 2026 m. pabaigos. Projekto statybos, kurių numatoma vertė siekia apie 5,8 mlrd. eurų, yra didžiausia investicija, skirta pagerinti mobilumą ir kelionių galimybes, plėtoti verslą, turizmą ir prekių mainus regione.
Tik tame aptarime nėra pažymėta, kad Panevėžiui būtų dar geriau, jeigu turėtų susisiekimą su sostine tiesiai, o ne per aplinkui – per Kauną. Tada Panevėžys ir turizmui patrauklesnis būtų ir kultūrinis Vilniaus gyvenimas pasiekiamesnis taptų, be to, 21 amžiuje važiuoti Panevėžiui į sostinę ne tiesiai, o aplinkui per Kauną lyg ir koks miesto pažeminimas jaustųsi…