Lietuvoje bus steigiamas pastatų renovacija užsiimsiantis kompetencijų centras, kuris turėtų užtikrinti renovacijos proveržį. „Vieno langelio“ principu veiksiantis centras koordinuos ir valdys pastatų atnaujinimo procesus.
Kompetencijų centras turėtų atsidaryti lapkričio 1 d. Jam steigti nereikia papildomų lėšų. Centras bus sutelktas Aplinkos projektų valdymo agentūroje (APVA) apjungiant dviejų Aplinkos ministerijai pavaldžių įstaigų – APVA ir Būsto energijos taupymo agentūros (BETA) – dabar atliekamas beveik vienodas funkcijas. Tai leis optimizuoti ir efektyviau panaudoti pastatų renovacijai skiriamus viešuosius finansus, darbuotojų kompetenciją, o renovacijos sistema taps aiškesnė ir vieningesnė organizaciniu požiūriu.
Kompetencijų centras administruos valstybinę Daugiabučių namų atnaujinimo (modernizavimo) programą, koordinuos visas su pastatais susijusias priemones, skirtas jų energiniam efektyvumui didinti ir klimato kaitai švelninti, bus atsakingas už standartizuotų dokumentų, procedūrų, taisyklių, techninių reikalavimų rengimą, teiks metodinę ir konsultacinę pagalbą savivaldybėms, renovacijos administratoriams, gyventojams.
Jis padės išspręsti dėl savivaldybių nepakankamų vadybinių pajėgumų ar nekokybiškų investicijų planų kylančias ir renovaciją stabdančias problemas, įveikti pirkimų procesų metu atsirandančias kliūtis, centralizuotai kaups gerąją patirtį.
Pastatų renovacijai skirtas kompetencijų centras kuriamas įgyvendinant Vyriausybės programos nuostatų įgyvendinimo planą ir Lietuvos ilgalaikę pastatų renovacijos strategiją.
Aplinkos ministerijos inicijuotos studijos duomenimis, Lietuvoje yra apie 660 tūkst. renovuotinų pastatų. Jiems atnaujinti planuojamos skirtingos priemonės, kurias administruoja skirtingos institucijos ir kurios yra finansuojamos iš skirtingų šaltinių.
Įgyvendinant šias priemones trūksta koordinavimo, nepakankamai veiksmingai organizuojama viešoji komunikacija ir pastatų atnaujinimo poveikio stebėsena.
Siekiant, kad po 2050 m. Lietuvoje pastatai energiją vartotų ypač efektyviai ir būtų nepriklausomi nuo iškastinio kuro, itin svarbu sukurti vieningą administracinį ir koordinacinį kompetencijų centrą, įgyvendinantį pastatų renovacijos priemones, koordinuojantį jų planavimą, analizuojantį taikomų priemonių poveikį tiek statybų sektoriui, tiek visai šalies ekonomikai, vykdantį patikimą, faktiniais duomenimis pagrįstą stebėseną ir ilgalaikę prognozę, teikiantį įvairiapusę metodinę ir konsultacinę pagalbą pastatų renovacijos klausimais, vykdantį efektyvią komunikaciją.
Kompetencijų centras bus vienas pagrindinių subjektų, be kokybės kontrolės mechanizmo ir stebėsenos sistemos, kuriant Lietuvos ilgalaikei pastatų renovacijos strategijai įgyvendinti skirtą sistemą.
Šiam centrui įsteigti skirtos Aplinkos ministerijos parengtos Valstybės paramos daugiabučiams namams atnaujinti (modernizuoti) įstatymo pataisos, kurioms trečiadienį pritarė Vyriausybė. Jos bus pateiktos Seimui svarstyti.
Įdomu ar tas kompetencijų centras turės kompetenciją matyti, kad renovuojant pastatus užblokuojama natūralaus vėdinimo sistemos ir neįrengiamos priverstinio vėdinimo sistemos galinčios pašalinti iš patalpų virusus ir grąžinti šilumą?
Įtariu, jog statybų nei projektavimo, nei priėmimo stadijoje bent 25 m. nebetikrina visuomenės sveikatos specialistų kontrolė.
Ką reiškia naujų namų grūdimas į užbaigtus statyti miegrajonius, kai naujas pastatas visiškai užstoja saulę ankstesnės statybos namui (be abejo, toje pusėje apgyvendinti naujakuriai irgi saulės nemato)?
Ką reiškia visa eilė pastatų, pakištų po aukštos įtampos el. linija? Ar už tai neturėtų kalėjime atsidurti tie, kieno parašais patvirtintas ir projektas, ir statybų priėmimo aktas? Ar tie, kas tokiuose gyvena, neturėtų gauti milijoninių kompensacijų už kėsinimąsi į jų ne tik sveikatą, bet ir gyvybę, neturėtų būti nemokamai perkelti į pastatus, statytus laikantis visų statybos normų?