Balandžio 8 d. 15 val., istorinėje Vilniaus vietoje – Bernardinų sode ant Vilnelės upės kranto – esantis Lietuvos nacionalinis kultūros centras (LNKC) šiemet, minėdamas 80-ies metų sukaktį, visuomenei pristatys naują projektą – tinklalaidžių ciklą „Pokalbiai prie Vilnelės“.
Į virtualius vandenis įsiliesiantis LNKC tinklalaidžių ciklas bus pradėtas istorine gaida. Pirmoji laida atskleis įdomią pastato istoriją, siekiančią net XVIII a., pasakos apie įstaigos priešistorę, susikūrimą, čia dirbusias asmenybes.
Kas antrą mėnesio ketvirtadienį tuo pačiu laiku – 15 val. rengiamos tinklalaidės supažindins visuomenę ne tik su centro veikla, bet ir ryškiausiais Lietuvos etninės kultūros ir mėgėjų meno reiškiniais, apžvelgs šių dienų naujienas, kvies pasiklausyti įdomių pokalbių su žinomais kultūros žmonėmis.
Tinklalaidės bus skirtos centro vedamoms kultūrinės veiklos sritims ir žanrams – dainų švenčių papročiui, folklorui, papročiams, tautodailei, tautiniams kostiumams, teatrams, chorams, liaudiškos muzikos ir šokių kolektyvams, pučiamųjų instrumentų orkestrams ir kt. Jos suteiks išskirtinę galimybę pažinti šalies kultūrinį gyvenimą.
„Pokalbiai prie Vilnelės“ bus tiesiogiai transliuojami LNKC socialiniame tinkle „Facebook“.
Aštuonis dešimtmečius gyvuojantis centras, savo veiklą pradėjęs 1941 m. balandžio 8 d. kaip Liaudies kūrybos namai, gyvavo vos kelis mėnesius. Vėliau, po karo, ši institucija buvo atkurta ir skirtingais pavadinimais gyvuoja iki šiol. Nacionalinis statusas įstaigai suteiktas 2016 m. ir nuo tada ji – Lietuvos nacionalinis kultūros centras.
Ilgiau ar trumpiau čia dirbo nemažai Lietuvos kultūros ir meno visuomenei žinomų žmonių: poetai Justinas Marcinkevičius, Marija Kudarauskaitė, rašytojai Bronius Radzevičius ir Emilija Liegutė, kompozitoriai Vytautas Barkauskas, Algimantas Raudonikis, kraštotyrininkas Balys Buračas, politikas Romualdas Ozolas ir kiti.
Per visus gyvavimo metus įstaigai vadovavo Vincas Adomėnas, Leonardas Galdikas, Napoleonas Nakas, Vytautas Jakelaitis, Salomonas Sverdiolas, Juozas Mikutavičius. Dabartinis direktorius – Saulius Liausa.
Nuo pat įkūrimo įstaiga rūpinosi nacionaline kultūra, dainų švenčių papročiais. Šiandien LNKC plėtoja etninę kultūrą ir mėgėjų meną, vykdo šalies kultūros centrų veiklą, skatina visuomenės kultūrinę ir kūrybinę raišką, mėgėjų meno meistriškumo augimą, skatina pažinti savo krašto istoriją, kultūrą, papročius, muzikos, šokio, tautodailės papročius, stebi ir saugo nematerialųjį kultūros paveldą.
Įstaigos žinovai rengia konferencijas, varžytuves, parodas, leidžia žurnalą „Būdas“ ir kitus leidinius, vaizdo bei garso skelbimus, vykdo UNESCO globojamas programas, rengia šalies ir tarptautinius renginius, mokymus, teikia metodinę paramą ir visokeriopai palaiko lietuvių bendruomenių užsienyje kultūros veiklą.
Per metus LNKC rengia bei savivaldybėms padeda įgyvendinti apie 100 renginių – folkloro ir chorų švenčių, liaudiškų šokių varžytuvių, pučiamųjų instrumentų orkestrų čempionatų, teatrų švenčių, liaudies meno parodų.
Pabrėždamas tautinių drabužių, kaip šalies ir tautos tapatybės išraiškos, svarbą, LNKC atkūrė, saugo ir įvairiais būdais pristato visuomenei išskirtinį XIX–XX a. pr. dėvėtų drabužių rinkinį, kurį sudaro per šimtą visų Lietuvos regionų – Aukštaitijos, Žemaitijos, Dzūkijos, Suvalkijos ir Klaipėdos krašto – drabužių.
Bendradarbiaujant su archeologijos žinovais sukurtas ir baltų genčių drabužių rinkinys. Įstaigos darbuotojai ne tik nuolat atnaujinarinkinius, bet ir rūpinasi šių drabužių gamyba Lietuvos savivaldybių mėgėjų meno kolektyvams.
LNKC vykdo Lietuvos kultūros darbuotojų kvalifikacijos tobulinimosi programą: rengia mokymus, kuriuose keliami kultūros darbuotojų bei vadovų gebėjimai vadybos ir papročių savitumo išsaugojimo srityse, siekiama užtikrinti veiksmingą kultūros organizacijų valdymą bei skatinti kultūros sektoriaus plėtrą.
Įstaigoje veikia profesionali garso įrašų studija (buvusi Vilniaus plokštelių studija), kurioje įrašinėja garsūs Lietuvos bei užsienio orkestrai, chorai, solistai.
LNKC yra Dainų švenčių būstinė. Čia telkiamos visos pastangos išsaugoti į UNESCO Reprezentatyvųjį žmonijos nematerialaus kultūros paveldo sąrašą įtrauktą dainų ir šokių švenčių paprotį.
Jau beveik šimtmetį gyvuojanti, šimtus tūkstančių dalyvių ir žiūrovų įtraukianti Dainų šventė neabejotinai yra vienas įspūdingiausių nacionalinės kultūros reiškinių, stiprinančių šalies tapatybę ir garsinančių jos vardą pasaulyje.
