Internete galima rasti daug skirtingos informacijos apie COVID-19 viruso tyrimus. Tam, kad būtų lengviau susivokti – keletas susistemintų ir konkrečių žinių apie COVID-19 antikūnų (COVID-19 IgG serologinį) tyrimą. Kokiu tikslu atliekamas šis tyrimas, ką reiškia neigiamas rezultatas bei kodėl rezultatai gali skirtis kiekvienoje laboratorijoje?
Kokiu tikslu atliekami COVID-19 IgG antikūnų tyrimai?
Serologiniai COVID-19 IgG antikūnų tyrimai naudojami viruso (SARS-CoV-2) IgG klasės antikūnams nustatyti. Tikslaus pusiau kiekybinio tyrimo metu nustatomi IgG klasės antikūnai prieš Sars-CoV-2 S1RBD spyglinį baltymą.
COVID-19 antikūnų tyrimas naudojamas kaip pagalbinė koronaviruso diagnostikos priemonė bei siekiant nustatyti, ar asmuo jau yra persirgęs. Trumpai tariant, šis tyrimas gali parodyti esamą ar buvusią COVID-19 infekciją. Svarbu pažymėti, kad šis tyrimas nėra tinkamas ankstyvajai diagnostikai, nes žmogaus organizmas paprasčiausiai dar nebus spėjęs pagaminti antikūnų, kurie ir yra tiriami šiuo serologiniu tyrimu.
Lietuvoje ir visame pasaulyje pradėti naudoti skiepai nuo koronaviruso, skatinantys kūną pradėti gaminti apsauginius antikūnus, kurie blokuoja SARS-CoV-2 viruso patekimą į ląsteles. Norint įsitikinti ar kūnas turi pakankamai antikūnų po skiepo, patariama atlikti COVID-19 IgG antikūnų tyrimą ir įsitikinti, kad susiformavo imunitetas šiam virusui.
Taigi, serologinis COVID-19 tyrimas gali atlikti svarbų vaidmenį vertinant skiepų poreikį ir atsaką į ją. COVID-19 IgG tyrimas būtinas, jei nusprendėte tapti kraujo plazmos donoru sunkiai koronaviruso infekcija sergantiems asmenims. Pasveikę nuo koronaviruso donorai plazmos donacijai tinkamiausi tuo periodu, kai visiškai nebejaučia simptomų, t. y. 14 dienų nuo pasveikimo pradžios. Donuoti patariama ir siūloma iki 5-6 mėnesių, nes būtent tokiu laikotarpiu, tikėtina, kad antikūnų skaičius plazmoje bus pakankamas.
Mano tyrimo rezultatas (atsakymas) teigiamas. Ką tai reiškia?
Teigiamas COVID-19 IgG antikūnų tyrimo rezultatas reiškia, kad kūnas pagamino COVID-19 IgG antikūnus ir yra esamos ar buvusios infekcijos tikimybė. Kad pasigamintų aptinkamas COVID-19 IgG antikūnų kiekis, turi praeiti 14-21 d. Statistika rodo, jog per pirmą savaitę nuo užsikrėtimo antikūnų kraujyje randama tik 50 proc. tyrimą atlikusiųjų, antrąją savaitę – apie 90 proc., o trečiąją – 100 proc. asmenų.
Kol kas dar nėra pakankamai ištirta, ar susidarę antikūnai ir koks jų kiekis apsaugo nuo pakartotinio užsikrėtimo koronavirusu. Taip pat šiuo metu nežinoma, kiek laiko SARS-CoV-2 antikūnai išlieka po infekcijos. Dar antikūnų diagnostiką gali apsunkinti gauti klaidingai teigiami rezultatai.
Pavyzdžiui, teigiamas tyrimo rezultatas neatmeta esančios ar buvusios kitų koronavirusų infekcijos galimybės. Tyrimo rezultatas gali parodyti anksčiau persirgtų ir COVID-19 giminingų virusų susidariusius antikūnus.
Dėl šių priežasčių, net ir gavus teigiamą tyrimo rezultatą, būtina ir toliau laikytis visų atsargumo priemonių: socialinio atstumo, rankų plovimo bei asmeninių apsaugos priemonių, dėvėti kaukes ir pirštines.

Mano tyrimo rezultatas (atsakymas) neigiamas. Ką tai reiškia?
Neigiamas COVID-19 IgG antikūnų tyrimų rezultatas gali būti dėl kelių priežasčių. Visų pirma, Jūs tiesiog nebuvote užsikrėtęs šiuo virusu ir neturite šio viruso antikūnų. Antra – galbūt dar nespėjo susidaryti COVID-19 IgG antikūnai, todėl jei per pastarąsias 3 savaites turėjote koronaviruso infekciją atitinkančią simptomų, o atlikto tyrimo rezultatas gautas neigiamas, rekomenduojama tyrimą pakartoti po 1-2 savaičių.
Retai, tačiau pasitaiko, kad COVID-19 antikūnų tyrimo rezultatas gali būti neigiamas net tada, kai sergama ar buvo persirgta šia virusine infekcija. Tokia situacija susiklosto tada, kai tiriamojo kraujyje yra labai mažas antikūnų skaičius. Galima būtų išskirti kelias žmonių grupes, kurioms būdingas mažas antikūnų, kovojančių su koronavirusu skaičius.
- Ligoniai, kurie ankstyvoje ligos stadijoje atlieką šį antikūnų testą ir imuninė sistema dar būna nespėjusi pagaminti antikūnų.
- Ligoniai sergantys besimptome ligos forma.
- Ligoniai, kurie COVID-19 infekcija persirgo, bet antikūnų tyrimą atliko tik po kelių mėnesių (per tokį laiką antikūnų kiekis natūraliai sumažėja).
- Vyresnio amžiaus ligoniams, kurių imunitetas nusilpęs.
- Labai silpną imuninę sistemą turintiems asmenims, taip pat imunitetą slopinančius vaistus vartojantiems ligoniams.
Ar pakanka atlikti vien COVID-19 IgG antikūnų tyrimą?
Norint gauti aiškesnį sveikatos būklės įvertinimą, patariama atlikti COVID-19 IgG ir IgM antikūnų tyrimus. IgM antikūnus kūnas dažniausiai pradeda gaminti anksčiau nei IgG. Daugumai pacientų IgM antikūnai atsiranda maždaug po (3-7 dienų) nuo simptomų atsiradimo ir yra gaminami tiek simptomatinės tiek besimptomės COVID-19 infekcijos atveju. Laikui bėgant IgM išnyksta, o IgG išlieka kraujyje ir gali būti nustatomi dar keletą mėnesių.
Kodėl gauti tyrimų rezultatai skirtingose laboratorijose skiriasi?
Skirtingose laboratorijose gali būti taikomi skirtingi tyrimų metodai, dėl šios priežasties negalima lyginti tyrimų rezultatų su gautomis vertėmis. Taip pat, svarbu visada vertinti ne tik tyrimo rezultatus, bet atkreipti dėmesį į ligonio simptomus, ligos istoriją, epidemiologinę informaciją kitus laboratorinių tyrimų rezultatus.
Ką rodo mūsų„Antėja laboratorija“ patirtis?
Nors iki šiol COVID-19 antikūnų tyrimai nerekomenduojami kaip profilaktikos priemonė, tačiau įvertinus „Antėja laboratorija“ duomenis, 2020 m. net 64 proc. COVID-19 antikūnų tyrimus atlikusių asmenų nusprendė išsitirti profilaktiškai. Iš COVID-19 IgG antikūnų tyrimus atlikusių, teigiamus rezultatus gavo net 35 proc. klientų. Tad net kas trečias profilaktiškai tyrimą atlikęs besikreipusysis sulaukė teigiamo tyrimo rezultato.
Tuo tarpu tarp simptomus jautusių, bet neišsityrusių ar gavusių neigiamą COVID-19 PGR tyrimo rezultatą klientų, susiformavę antikūnai nustatyti net 62 proc. asmenų. O tarp sirgusių, kuriems atvejis buvo patvirtintas COVID-19 PGR metodu, 13 proc. asmenų nerasta susidariusių COVID-19 IgG antikūnų.

Anykščių rajone nustatyta dar neidentifikuota koronaviruso atmaina
– 15min.lt/naujiena/aktualu/lietuva/anyksciu-rajone-nustatyta-dar-neidentifikuota-koronaviruso-mutacija-56-1489792?copied
Nustatytas dar neregėtas virusas-gurmanas? Atrodo, gana atsparus bent jau esamiems skiepams? Laboratorijos kur vis naują skiepą, o virusas vis keis savo charakterį? Ir erzins, kaip mes vaikystėje (nepagausi, nepagausi!)
Mokslininkai: COVID-19 ligos sunkumą ir eigą dažnai lemia paciento gyvensena
– respublika.lt/lt/naujienos/mokslas/sveikata/mokslininkai_covid19_ligos_sunkuma_ir_eiga_daznai_lemia_paciento_gyvensena/
Kas per kategorija”ligoniai sergantys besimptome ligos forma” . Jeigu tai ligoniai, tai ką reiškia ,jei neturi simptomų, tai tada kam vadinti ligoniais -tai sveiki žmonės.Ir tada paaiškinkit, kas yra “sveiki žmonės” nes kaip suprantu COVID 19 statistikoje ši kategorija žmonių užima tam tikrą skaičių ir yra klaidinanti. O gal tada iš vis nėra sveikų žmonių ,nes visus galima vadinti “besimptomiais”, įdomi ta klasifikacija. Pvz,. jeigu žmogus turi kišenėj peilį tai besimptomis žudikas? ar butelį alkoholio – besimptomis alkoholikas?
Slaptieji klastingo užkrato nešiotojai. Užkratas jais, kaip mes arkliais, kaip blusos šuneliais, katinais ir pan. naudojasi – kaip transporto priemone, kaip ,,didmenininku”. platinančiu ,,paklausią prekę”, kaip savo mitybos ir išlikimo terpe. Tad juos pačius tik švelniai krimsteli. Kaip darbdavys – spaudžia prie darbo, bet protingai – tiek, kad darbo metu darbo vietoje nekristum negyvas.
Aplinkiniai nešiotojų neįtaria, todėl jiems platinti lengviau. Kaip sėjėjas – jis sėklas ne po vieną į žemę įterpia, bet plačiu mostu beria. Virusas ne toks jau kvailas, ne kvailesnis už tuos, kur mums iš kalėjimų skambinėja ar laiškus apie mums žinias apie paruoštas stambias ,,laimėjimo” ar ,,prizo” sumas siunčia. Aplinkiniai nešiotojų neįtaria, todėl jiems platinti lengviau. Kaip sėjėjas – jis sėklas ne po vieną į žemę įterpia, bet plačiu mostu beria.
Ar Janutienė, kažkada savo darbo TV pradžioje rengusi laidas, jog kenksminga skiepyti nuo džiovos, nuo kitų vaikams mirtinų ar juos luošinančių ligų, neprivalo už tai atsiprašyti, kad ne tik pati leidosi kvailinama, bet dar ir eterį panaudojo kitiems klaidinti? Įdomu, kad taip sutapo jos ir Seimo (ar vyriausybės?) nuomonė, kūdikius liautasi skiepyti, džiovininkams ,,paskelbta amnestija”, tad slaptąja forma sirgusieji dalinosi ja su mumis sausakimšuose troleibusuose bei visose viešose vietose, ar netgi mūsų pačių laiptinėse, ir viena po kitos grįžo užkrečiamos vaikų ligos. O vyresnius, kurių giminėje ne vienas nuo džiovos pr.amžiuje mirė, gąsdino tokie džiovos ir parazitų (ligų pernešėjų) plismo tempai, apie kuriuos rašė spauda, kaip ir dabar Kovido išsigandome. Parazitai, kuriais staiga aplipo vaikai, irgi buvo Nepriklausomybės pradžios stebuklas – tartum būtume lyg laukai trąšomis jais iš lėktuvų apibarstyti. Juk utėlės, blusos buvo seniai išnaikintos, dabartiniai 50-mečiai jau nežinojo, kas tai yra.
Tamstos laišką tik dabar perskaičiau . Buvau paskendęs smulkmenose . Atsiprašau.
Smulkmena , bet paprieštarausiu dėl 50 – mečių. Dukrytę , parsivedęs iš darželio, pastebėjau , kad ji labai kasosi galvytę. Pašukuojam , siaubas, visas Vilijampolės utėlynas, susirinkęs vaiko galvelėje. Nepamenu ar su plaktuku , ar su “kuvalda” daužiau parazitus. O dukrai iki 50 – ties dar labai toli.
Ir aš sakau – savo šeimos reikalai – smulkmena. Svarbiausia – komentarai
.
…………………..
??? Prieš kiek metų? Negi dar neišnaikinta?
Turėjau galvoje, kad 50-mečiai patys vaikystėje, mokykloje jų nebematė, tai buvo tik itin reti išimtiniai atvejai.
Pokario laikais mano mokykloje jos buvo kasdienybė. Rūbinėje per pakabintų žieminių paltų apykakles tos ,,žygeivės” visus apkeliaudavo ir moksleivių namus parkeliaudavo, priversdamos mamas nuo to vaizdo apalpti. Todėl mokykloje buvo tokia tvarka: kiekvieną rytą auklėtoja (vėlesnėse klasėse – klasės budintis) apžiūrėdavo kiekvieną ateinantį vaiką – rankas, kaklą, apykaklę, galvą. Rankas siųsdavo į tualetą nusiplauti, o apykaklę ir galvą tekdavo nešti pas med. seselę. Ten ji jas sudorodavo, vaiko galvą išplaudavo. Ir taip kasdien.
Antikinių testas teigiamas,21.51.Juostelėje-4,33.Ką tai reiškia.
Profesorius pristatė daug žadančius vaistus nuo COVID-19: viena priemone visi turėtų pasinaudoti jau dabar
– lrytas.lt/sveikata/ligos-ir-gydymas/2021/10/25/news/profesorius-pristate-daug-zadancius-vaistus-nuo-covid-19-viena-priemone-visi-turetu-pasinaudoti-jau-dabar-21192204
Garsi žolininkė atskleidė, kaip nuo ligų saugosi pati ir patarė, kuo gydytis susirgus COVID-19
– lrytas.lt/sveikata/gyvenu-sveikai/2021/10/24/news/garsi-zolininke-atskleide-kaip-nuo-ligu-saugosi-pati-ir-patare-kuo-gydytis-susirgus-covid-19-21142019