Lietuvos oro uostai telkia investicijas skrydžių srautų atstatymui

Nepaisant likusių iššūkių aviacijos sektoriuje, Lietuvos oro uostai kartu su partneriais telkia investicijas aviacijos srautų atstatymui, būtent šiam tikslui jau yra patvirtintas priemonių planas artimiausiam laikotarpiui. 2021 metais planuojamos bendros investicijos oro bendrovių vykdomiems skrydžiams skatinti turėtų didėti ir sudaryti apie 10,6 mln. eurų, kai 2020 metais jos sudarė apie 8 mln. eurų.

Anot Lietuvos oro uostų aviacinių paslaugų skyriaus vadovo Aurimo Stikliūno, jaučiamas didžiulis keleivių ryžtas skristi jau artimiausiu metu, tad skrydžių atsigavimą šiemet lems globaliu mastu įsibėgėjantis vskiepijimas ir su tuo siejamas skrydžių paklausos didėjimas, keliavimo ribojimų panaikinimas Europos sąjungos (ES) šalyse, būsimi technologiniai sprendimai keliautojų sveikatos patikrai (imuniteto sertifikatas), pasikeitę keleivių poreikiai ir geografiškai nutolusių tolimesnių maršrutų galimybės.

Aviacijos eksperto teigimu, oro bendrovėms pradėjus planuoti veiklą iš naujo, konkurencingoje Europos šalių aplinkoje skrydžiams atsigauti reikšmingos įtakos artimiausiu metu turės oro uostų taikomos maršrutų skatinimo programos bei bendras valstybės siūlomas oro bendrovių skatinimo paketas – apie tai patvirtina ir tarptautinių organizacijų prognozės.

„Lietuvos oro uostų ir partnerių vykdomos nuolatinės investicijos į oro bendrovių veiklos skatinimą kasmet pasiteisina. Todėl siekiant kuo spartesnio ir efektyvesnio aviacijos sektoriaus atsigavimo šiais metais bendrosios investicijos skrydžiams skatinti perkopė 10,6 mln. eurų. Kiek daugiau nei pusę šios sumos (5,8 mln. eurų) sudaro Lietuvos oro uostų investicijos bei planuojamos nuolaidos, kitą dalį skiria mūsų partneriai per įvairias programas: Susisiekimo ministerija skyrė 1 mln. eurų skrydžių skatinimui pagal De Minimis priemonę, Ekonomikos ir inovacijų ministerija numačiusi skirti 3,8 mln. eurų pagal viešosios paslaugos įsipareigojimo (angl. Public Service Obligation) priemonę. Pasirinkta strategija leidžia skatinti skirtingas oro bendroves bei taip sudaryti sąlygas konkurencijai Lietuvos oro uostuose, neišskiriant konkrečios oro bendrovės. Pavyzdžiui, Latvija nuėjo kitu keliu ir išskirtinai skatina savo nacionalinę oro bendrovę, į kurią vien 2020 metais turėjo investuoti 250 mln. eurų“, – teigia A. Stikliūnas.

Teigiama, kad bendruose projektuose sprendimų skrydžių skatinimui ieškoma taip pat ir su „Go Vilnius“, „Keliauk Lietuvoje“, „Kaunas IN“, asociacija „Klaipėdos regionas”, „Investuok Lietuvoje“ atstovais.

Anot aviacijos eksperto, Lietuvos oro uostai jau yra pasitvirtinę artimiausio laikotarpio veiksmų planą maršrutų skatinimui, o kai kurios priemonės jau pradėtos taikyti. Svarbiausi tikslai šiais metais – užtikrinti susisiekimą su strateginiais aviacijos centrais Europoje, atkurti bent pusę įprasto (2019 metų) mėnesinio keleivių srauto ir, be jokios abejonės – užtikrinti saugumo reikalavimus.

Investicijos užtikrina konkurencinį pranašumą regione

Lietuvos oro uostai valdo ir nuolat tobulina pagrindinius įrankius skrydžių plėtrai skatinti: taiko rinkliavų nuolaidas, įgyvendina krypčių rinkodaros skatinimo priemones. Taip pat padeda suformuoti tikslingą partnerių paramos portfelį, sudarytą iš skirtingų skatinimo programų ir priemonių.

Pasak A. Stikliūno, Lietuvos oro uostai, kaip didžiausi aviacijos infrastruktūros paslaugų teikėjai Lietuvoje, reikšmingai prisideda prie šalies ekonomikos augimo: padeda pritraukti tiesiogines užsienio ir vietinio verslo investicijas, kuria naujas darbo vietas tiek tiesioginėje veikloje oro uostų teritorijose ar aplink, tiek verslo sektoriuose, kurie priklausomi nuo aviacijos srautų. Būtent todėl, taikydami įvairias skatinimo programas oro bendrovėms, Lietuvos oro uostai siekia pritraukti papildomus skrydžius bei didinti keleivių srautus.

Tam, kad būtų tęsiama skatinimo programa oro bendrovėms, Lietuvos oro uostai subūrė regionų savivaldybes, turizmo, verslo asociacijas ir kitus partnerius. A. Stikliūno teigimu, bendros skiriamos investicijos, jų tęstinumas bus esminis faktorius, lemsiantis Lietuvos oro uostų konkurencingumą visame regione.

„Dėl oro bendrovių pritraukimo Lietuvos oro uostams tenka konkuruoti su kitais panašaus rinkos dydžio Europos oro uostais. Vykdomas skrydžių skatinimo planas suteikia Lietuvos oro uostams konkurencinį pranašumą, todėl efektyviam bendrovių pritraukimo procesui reikalingas nuoseklus, koordinuotas ir ilgalaikis maršrutų plėtros skatinimo ir rizikos su vežėjais pasidalinimo mechanizmas, apimantis visas suinteresuotas šalis. Čia svarbus vaidmuo tenka ir bendram valstybės paramos paketui, turizmo skatinimo organizacijoms, nes bendrovės renkasi ne oro uostą, o šalį, į kurią vykdys skrydžius“, – teigia Lietuvos oro uostų atstovas.

Tikimasi keleivių srauto augimo

Skaičiuojama, kad 2020 m. keleivių skaičius Europos oro uostuose krito vidutiniškai 66 proc., o nuostoliai siekė apie 118 milijardų dolerių. COVID-19 pandemija reikšmingai paveikė ir Lietuvos oro uostų aviacijos rezultatus. Palyginti su 2019 m., keleivių skaičius pernai smuko 72 proc., o skrydžių mažėjo perpus.

Vieninteliai rodikliai, kurie pagerėjo – pervežtų krovinių skaičius, augęs 16 proc., ir nepakitęs veikusių oro bendrovių skaičius.

Nepaisant aviacijos industrijai milžiniškų iššūkių sukėlusių 2020-ųjų metų, A. Stikliūno teigimu, šių metų pabaigoje planuojama pasiekti daugiau nei 50 proc. įprasto mėnesinio keleivių srauto (2019 metų laikotarpio), o mėnesinis skrydžių skaičius metų gale, prognozuojama, gali siekti 70 proc. 2019 metų vidutinio mėnesinio srauto.

Lietuvos oro uostai prognozuoja, kad taikant patvirtintą diversifikuotą oro bendrovių skatinimo strategiją, 2021 metais bendras keleivių skaičius gali pasiekti 2,7 mln., visuose trijuose oro uostuose būtų aptarnauta apie 30 tūkst. skrydžių, o tiesioginių krypčių skaičius siektų 82.