Gyvenamojo būsto plėtros galimybės Vilniuje – kokios jos?

Nuolat skelbiama, kad gyventojų skaičius Lietuvoje sparčiai mažėja. Tačiau Vilniaus miestas – išimtis. Remiantis Statistikos departamento duomenimis, sostinėje gyventojų skaičius nuosekliai auga. Kyla klausimas – kur sutalpinti žmones, norinčius gyventi sostinėje? Ar esami Vilniaus miesto rajonai turi galimybių priimti daugiau žmonių, o gal sostinė plėsis į miesto pakraščius?

Į šį klausimą atsakyti bandė VILNIUS TECH studentai, kurdami skirtingus miesto plėtros scenarijus, pasitelkdami naujoviškas technologijas, atvirus duomenis.

Užduotis studentams – Vilniaus vaizdinys iki 2050 m.

VILNIUS TECH studijų modulio „Architektūra ir inovacija“ studentams buvo pasiūlyta hipotetinis atvejis, kurio metu Vilniaus miesto savivaldybės administracija, reaguodama į augantį savivaldybės gyventojų skaičių, besikeičiančias gyvensenos tendencijas, poreikį tikslingai rengti socialinės, inžinerinės ir susisiekimo infrastruktūros plėtrą, siekia ištirti gyvenamojo būsto fondo ilgalaikės plėtros galimybes.

Studentai turėjo išnagrinėti galimybes iki 2050 m. Vilniaus miesto savivaldybės teritorijoje papildomai apgyvendinti iki 50 tūkst. nuolatinių gyventojų.

Atliekant Vilniaus miesto erdvinę analizę, atskiros miesto dalys buvo suskirstytos į pirmenybines ir nepirmenybines. Geriausiai pasirinktą būdą iliustruojantys, galimai didžiausią būsto fondo plėtros galimybę turintys Vilniaus miesto rajonai buvo nagrinėjami detaliau.

Šnipiškės – naujas, sparčiai besikeičiančios miesto dalies veidas

Pirmoji tyrėjų grupė atliko Vilniaus miesto teritorijos naudojimo veiksmingumo analizę. Lyginant užstatymo, naudojimo įvairovės, kitus rodiklius, buvo nustatytos patogiai pasiekiamos, tačiau šiuo metu neveiksmingai naudojamos miesto dalys. Didžiausiu galimu gyventojų prieaugiu tarp jų išsiskyrė Šnipiškių rajonas.

Vilniaus miesto centrinėje dalyje išsidėsčiusios Šnipiškės šiuo metu vystomos dalinai. Trūksta ne tik vieningo sumanymo, bet ir aiškesnių unikalios rajono urbanistinės struktūros kūrimo sprendimų.

Siekiant veiksmingiau panaudoti Šnipiškių galimybes, buvo siūlomi du rajono užstatymo aukščio reguliavimo scenarijai. Pirmasis scenarijus atitinka galiojančiuose miesto planavimo dokumentuose įtvirtintą kontrastingą teritorijos užstatymo charakterį, pabrėžiant „Urbanistinės kalvos“ svarbą.

Antruoju scenarijumi siūloma mažinti užstatymo aukščio skirtumus, vengti kuriamo „skardžio“ įvaizdžio. Nors pasirinkus šį scenarijų tektų keisti miesto planavimo dokumentų sprendinius, teritorijos naudojimas taptų dar veiksmingesnis.

Autorių skaičiavimais, lyginant su pirmąjį ir antrąjį scenarijus, pastaruoju atveju bendras pastatų plotas būtų tik 7 proc. didesnis. Tačiau atsiradusios papildomo užstatymo galimybės leistų Šnipiškių rajone apgyvendinti net 16 proc. daugiau gyventojų – apie 26 tūkst.

Naujamiestis – patogesnis gyvenimas kompaktiškame miesto centre

Antroji tyrėjų komanda telkėsi į paslaugų infrastruktūrą, jos veiksmingumo iššūkius, su kuriais kasdien susiduria miesto gyventojai ir svečiai. Atlikus išsamią paslaugų vietų išsidėstymo ir pasiekiamumo analizę pastebėta, kad kasdienių paslaugų vietų visuma, nors ir pasklidusi plačiai, telkiasi Vilniaus miesto centrinėje ir vidurinėje dalyse.

Daroma prielaida, kad netolygus kasdienių paslaugų pasiekiamumas – pagrindinis veiksnys, lemiantis gyvenimo kokybės skirtumus. Tyrimo metu pastebėta ir tai, kad net jei miesto rajono teritorija veiksmingai dengiama patogaus kasdienių paslaugų pasiekiamumo vietų, joje nebūtinai telkiasi didžioji dalis to rajono gyventojų.

Nustatyta, kad aukštesniu nei vidutiniu gyventojų prieaugiu patogaus kasdienių paslaugų pasiekiamumo vietose pasižymi Žirmūnai, Senamiestis, Žvėrynas Antakalnis ir kiti arčiau miesto centro išsidėstę rajonai. Tarp jų išsiskiria Naujamiestis, kuriame, preliminariais duomenimis, būtų galima apgyvendinti net iki 15,5 tūkst. naujų gyventojų.

Atsižvelgiant į kompleksišką ir įvairialypį Naujamiesčio charakterį, buvo nuspręsta atlikti teritorijos erdvinį kūrimą, kurio metu nustatyta, jog idealiu atveju Naujamiestyje galima būtų apgyvendinti ženkliai didesnį, nei preliminariai nustatytą kiekį žmonių, skiriant vienam gyventojui apie 40 m² gyvenamojo ploto.

Vilkpėdė – atrakintos sąstingį patiriančios miesto dalies galimybės

Trečiosios tyrėjų grupės nariai, suvokdami miestą kaip individualiu charakteriu pasižyminčių bendruomenių rinkinį, būsto fondo plėtrą svarstė kaip priemonę, kurią galima panaudoti šiuolaikiniams didmiesčiams būdingų socialinių ir ekonominių įtampų mažinimui.

Saugumas, ekonominis gyvybingumas, demografinės struktūros kaita ir kiti mieste vykstantys procesai tapo pagrindiniais studijos autorių tyrimo tikslais. Juos nagrinėjant siekta sudaryti bei palyginti atskirų miesto dalių socialinius-ekonominius profilius.

Vilniuje pastebimas netolygus darbo vietų, socialinių, amžiaus ir kitų grupių pasiskirstymas. Autoriai nusprendė nustatyti būdus, kurių laikantis vykdoma miesto plėtra ne priešintų, o stiprintų esamas bendruomenes.

Studijos autoriai siūlo miesto centro plėtros kelyje atsidūrusias pramonines teritorijas konvertuoti į daugiafunkces, labiau gyvenamojo-visuomeninio charakterio arba administracinės-komercinės, t.y. biurų, paslaugų ir laisvalaikio veiklos vietas.

Masinės statybos gyvenamąsias teritorijas siūloma keisti atnaujinant esamus daugiabučius pastatus. Keičiant tipinius pastatus ne tik siekiama įvairinti teritorijos naudojimą, tūrinę-erdvinę raišką, bet ir spręsti socialines problemas. Esama užstatymo struktūra taip pat papildoma naujais statiniais, kurie leistų struktūruoti laisvo planavimo teritoriją, kurti joje patrauklesnes ir patogesnes viešąsias erdves.

Vilniaus Gedimino technikos universitetas (VILNIUS TECH) – naujoviška aukštoji mokykla, ugdanti kūrybiškus ir kvalifikuotus žinovus. VILNIUS TECH užtikrina šiuolaikines, į darbo rinką nukreiptas studijas ir atlieka daugybę įvairių mokslinių tyrimų ir bandomosios plėtros darbų – jie vykdomi 13 institutų, 3 mokslo centruose, 22 laboratorijose. Universitete veikia naujoviškiausias Rytų Europoje Civilinės inžinerijos mokslo centras. Turėdamas daugiau kaip 500 partnerių tarp užsienio aukštųjų mokyklų, VILNIUS TECH suteikia plačias tarptautinių studijų bei praktikų galimybes.

Spausdinti