Kovo 16 d. 18:08 val., vyks susitikimas su parodos „Projektas 1808. Karantinas“ autoriumi Andriumi Repšiu ir kuratore Vilma Jankiene. Pokalbis bus transliuojamas „AP galerijos“ FB paskyroje. Gyvai apžiūrėti parodą žiūrovai kviečiami iki balandžio 11 d.

Į senas praeities nuotraukas dažnai žvelgiame su dideliu smalsumu. Fotografijos mums suteikia galimybę „pakeliauti laiku“ nepagražintoje tikrovėje, pažinti skirtingų laikmečių žmones, miestų kaitą ir globalias aplinkybes. O kokie kūriniai ateities visuomenėms pristatys šių dienų pandemijos laikotarpį? Tarp jų, neabejotinai, atsidurs ir fotomenininko Andriaus Repšio fotografijos. Jas žiūrovai turės progą pamatyti naujausioje asmeninėje parodoje „Projektas 1808. Karantinas“ kovo 16 – balandžio 11 dienomis „AP galerijoje“.

Paukščio skrydis tą pačią valandą ir minutę

Būsima paroda kupina simbolikos. Skaičiai „1808“ – tai ir karštosios koronaviruso linijos numeris, ir dvitaškiu atskirtas paros laikas, kai Andrius Repšys, keliaudamas po skirtingus Lietuvos miestus, pakelia droną virš ištuštėjusių centrinių aikščių ir nuspaudžia fotografavimo mygtuką.

Tą jis darė kasdien, nuo pirmojo paskelbto karantino Lietuvoje pradžios 2020 metais – kovo 16-osios, dvi savaites.

Tarsi erdvinėje, sunkiai kintančioje dėlionėje, menininkas imasi kūrybos triukų: ieško tinkamiausio kampo, sąveikaujančio su šviesokaita, kartais greitai kintančios vietovių ir asmenų vienovės. Tokia fotografija nėra vien tikrovės įamžinimas, gražus kraštovaizdis. Tai ir akimirkos atsitiktinumo bei režisūros rezultatas, ir meninis kūrinys, kuriai suteikta tarpžmogiška mintis, sumanymas, asociatyvi simbolių kalba.

Pirmasis karantinas buvo paskelbtas 14-likai dienų, tad ir naujausioje A. Repšio parodoje bus rodoma 14 skirtingų miestų (Vilniaus, Kauno, Panevėžio, Šiaulių, Ukmergės, Klaipėdos, Utenos, Ignalinos, Telšių, Mažeikių, Kėdainių, Alytaus, Marijampolės, Jonavos) centrinių aikščių fotografijų. Ištuštėjusios aikštės skatins apmąstymus apie žmoniją. Apie tikrovę, kurioje turime keistis, o su pokyčiais kis ir ateities aplinka. Ar abstrahuoti peizažai pavaldūs atskleisti žmonių pasaulį veikiančias problemas? Kas peizažuose išryškina sudėtingus visuomenės santykius ir būvį: pati aplinka ar žmogaus mintis, įprasminanti kasdienes linijas ir formas?

Žvilgsnis iš viršaus – išskirtinė meninė patirtis

„AP galerijoje“ atidaromoje parodoje „Projektas 1808. Karantinas“ menininkas gilinasi į ankstesnėms serijoms būdingus klausimus, tyrinėja socialinės problematikos, susietos su geografinėmis erdvėmis temą. Tik šįsyk fotografas dėmesį sutelkia į karantino sukaustytą Lietuvą, bendražmogiškus išgyvenimus.

Žvilgsnis iš viršaus į apačią tokiai fotografijai suteikia išskirtinę meninę patirtį. Žmogaus rankomis sukurti takai, parkai, aikštės, architektūrinės kompozicijos iš viršaus koronaviruso akivaizdoje įgauna dvejopą įspūdį. Sustingęs miestų ritmas, žmonių apleistos išdailintos erdvės kuria kontekstinės rimties, susitelkimo, atskirties, vienatvės atmosferą. Taip pat ir globalesnę, pasaulio be mūsų, žmonių, perspektyvą. Kartais tokiuose kraštovaizdžiuose išnyra pavienės žmonių figūros. Tačiau žmogus per drono akutę sumenksta, praranda pirmaujančią hierarchinę padėtį. Atsiskleidžia kaip koegzistuojanti, sinerguojanti, o kartais ir parazituojanti Žemės jėgų dalis. Ne žmogus pasaulį sukūrė, o pasaulis žmogų – su šiuo priminimu šiandien gyvena visos šalys.

Nepažįstamieji praeiviai vaikšto po savo pastatytą ištuštėjusią civilizaciją. Tarsi dailiame, geometrizuotame architektūriniame makete, kuris gamtos kataklizmų akivaizdoje atrodo sumenkęs, bet tuo pačiu ir tvirtas, didingas. Beviltiškumo jausmas žmogui primena ne tik apie jo trapumą, laikinumą, ribotumą, bet ir tylios nematomos rezistencijos būvį, bendrystės ir susitelkimo svarbą, teikiančią geresnės ateities, išmoktų pamokų viltį.

Fotografija, tampanti erdviniais paveikslais

Ne žemumos, o beribė erdvė ir aukštis – tai, kas A. Repšį fotografijos srityje pirmauja daugiau nei kelis dešimtmečius. Vietoje įprasto fotoobjektyvo, įamžinančio mums gerai žinomas kasdienes perspektyvas, autorius jau ne vienerius metus renkasi pasaulį dokumentuoti iš tam tikro nuotolio. Tiesa, autoriaus objektyvą, nors ir danguje, traukia žemė. Beribės erdvės tarsi dėlionės kūrimas, suteikiant jai rėmus, simbolius, kontekstus. Žmonių pasaulis, kuriame žmogus tėra maža detalė, žmogaus citata didesnio tikrovės piešinio plokštumoje. Stebima ir tyrinėjama atsietos svetimos žiūros – drono, paukščio, dieviškosios esybės, prasmes komponuojančio menininko ar žiūrovo.

Naujos technologijos, taikomos šiuolaikinėse meno srityse, dažnai nebestebina. Dronai ir išmaniųjų telefonų objektyvai šiandien pasiekiami daugeliui. Tačiau A. Repšys geba sukurti atpažįstamą meninę tapatybę, išsiskiria savitai išieškotomis kompozicinėmis dėlionėmis, atskleidžiančiomis savitą požiūrį įvairių problemų kontekste. Pasitelkdamas šiuolaikines technologijas, jungdamas Lietuvos humanistinei, reportažinei ir nuobodulio estetikos fotografijai būdingus būdus, Repšys sukuria daugiaprasmius erdvinius paveikslus. Urbanistinė ir gamtinė architektūra, linijos bei formos, fragmentiški žmonių šešėliai ir lauko erdvės šviesokaita – viskas veikia kartu, liudija bėgančių dienų, metų laikų, laiko kaitą. Jungiasi į darnų kūrinį, kartais priartėjantį prie tapybinės raiškos, suprematizmui ir konstruktyvizmui būdingų geometrinių abstrakcijų.

Žinomas už savo kūrybą įvairiose srityse

Andrius Repšys – vienas aktyviausių šiandieninių fotografų, kryptingai dirbančių ir dronų fotografinio meistriškumo srityje. Lietuvos fotomenininkų sąjungos, Spaudos fotografų klubo valdybos narys žinomas už savo kūrybą žurnalistikos, aviacijos, gamtos, socialinių temų srityse. Autoriaus kūryba visuomenei pristatyta daugiau nei 70 parodų, įamžinta įvairiose knygose ir albumuose. Už savo kūrybą pelnė net dvidešimt vietinių ir tarptautinių apdovanojimų bei nominacijų. Tame tarpe – Budapest International Foto Awards 2020, Monochrome Awards 2020, Siena awards 2019, Drone awards 2019, Lietuvos spaudos fotografijos ir kitų varžytuvių įvertinimai.