Ekonomikos komiteto posėdyje buvo svarstomas parlamentinės kontrolės klausimas – dėl padėties Lietuvos degalų rinkoje. Posėdyje dalyvavę suinteresuotų institucijų ir organizacijų – Energetikos ministerijos, Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos, Biodegalų asociacijos, AB „Orlen Lietuva“, UAB „Neste Lietuva“ ir kt. –atstovai pristatė savo veiklos srities aktualijas ir spęstinas problemas.
Energetikos ministerija pabrėžė, kad pagrindinis veiksnys, turintis įtakos degalų kainų kilimui, yra naftos kainos didėjimas, tačiau atkreipė dėmesį, kad Lietuvos degalų rinkoje nusistovėjusios degalų kainos yra priskirtinos prie žemiausių kainų Europos Sąjungoje. Pažymėta, kad dyzelino suvartojimas nuosekliai didėja, benzino vartojimas išlieka pastovus, didžiausias naftos produktų suvartojimas tenka kelių transportui, 2019 m. „Orlen Lietuva“ pagamino apie 81 proc. viso Lietuvoje suvartoto degalų kiekio.
Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos (VVTAT) atstovai pabrėžė, kad visi vartojami naftos produktai ir biodegalai privalo atitikti privalomuosius kokybės rodiklius. Atitiktį kokybės rodikliams prižiūri VVTAT – atlieka patikrinimus degalų prekybos vietose. Tarnybos teigimu, per 2020 m. atliekamus patikrinimus nebuvo nustatyta nė vieno pažeidimo, susijusio su parduodamų degalų kokybe. Visi privalomieji rodikliai, nustatantys ribines kokybinių parametrų vertes atskiroms degalų rūšims atskirais laikotarpiais (šiltuoju laikotarpiu ir žiemos laikotarpiu), atitiko nustatytus reikalavimus.
„Orlen Lietuva“ pažymėjo, kad Lietuvos degalinėse buvo daugiausia prekiaujama 2 klasės arktiniu ir F klasės dyzelinu, 1 klasės arktiniu dyzelinu Lietuvos degalinės praktiškai neprekiavo. Dėl susidariusios padėties galėjo nukentėti nemažai dyzelino vartotojų, nes 2 klasės arktinis ir F klasės dyzelinas keičia savo savybes prie aukštesnių temperatūrų, o tai sąlygoja problemas eksploatuojant dyzelinu varomas transporto priemones esant itin žemai oro temperatūrai.
Biodegalų asociacijos atstovai atkreipė dėmesį, kad Lietuvos degalų gamintojai ir importuotojai į parduodamą kurą dažniausiai maišo importinius biodegalus. Pasak jų, Lietuvos rinkoje į degalus maišoma apie 80 proc. importuojamų biodegalų ir tik 20 proc. vietinės gamybos biodegalų. Kadangi importiniai biodegalai yra 2–3 euro centais brangesni už vietinės gamybos biodegalus, laikoma, kad Lietuvos vartotojai permoka už įsigyjamą kurą Lietuvoje. Be to, Biodegalų asociacijos duomenimis, naudojant importuojamus biodegalus, per metus Lietuvos ūkininkai netenka apie 30 mln. eurų pajamų, o vartotojai patiria apie 10 mln. eurų nuostolį.
Ekonomikos komitetas, išklausęs suinteresuotų institucijų ir organizacijų apie padėtį Lietuvos degalų rinkoje, nutarė ir toliau aktyviai domėtis šia tema, o ypač – galimybėmis naudoti kuo daugiau vietinės kilmės biodegalų.
