Nuo rugsėjo ilgalaikes ir kryptingas kelerių metų neformaliojo švietimo programas lygiais pagrindais galės teikti ne tik muzikos, meno, sporto mokyklos, bet ir kalbų, informacinių technologijų, STEAM (gamtamokslinio, inžinerinio, matematinio ir menų ugdymo) mokyklos. Tokia galimybė atsiranda, Vyriausybei šiandien pritarus Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos siūlymui išplėsti formalųjį švietimą papildančio ugdymo programas įgyvendinančių įstaigų tinklą.
„Seniai išaugome iš to, kad pakaktų vien tradicinių meno ir sporto mokyklų, kuriose vaikai gali gauti kryptingą ir ilgalaikį vienos ar kitos srities ugdymą. Toks pagilintas neformalusis vaikų švietimas po pamokų, papildantis bendrojo ugdymo mokyklų programas, gali veikti ir kitose svarbiose bei vaikams, jaunimui įdomiose srityse. Tikimės, kad nemažai tokių programų pasiūlys ir šiemet atsiversiantys septyni STEAM centrai“, – sako švietimo, mokslo ir sporto ministrė Jurgita Šiugždinienė.
Ši Švietimo įstatymo pataisa sudarytų vienodas galimybes formalųjį ugdymą papildančio ugdymo programas įgyvendinti visiems švietimo teikėjams, nediskriminuojant jų pagal savininką, teisinę formą ar mokyklos pavadinimą. Šioms programoms taip pat bus skiriamos mokymo lėšos iš valstybės biudžeto. Mokymo lėšos formalųjį švietimą papildančio ugdymo programoms finansuoti skiriamos visoms savivaldybėms, atsižvelgiant į mokinių, besimokančių pagal bendrojo ugdymo programas savivaldybėse, skaičių. Šias lėšas savivaldybės paskirsto formalųjį švietimą papildančias programas įgyvendinančioms įstaigoms pagal savo nustatytus reikalavimus.
Ši Švietimo įstatymo pataisa įsigaliotų nuo rugsėjo. Švietimo įstatymo pataisą dar turėtų patvirtinti Seimas. Švietimo, mokslo ir sporto ministerija iki rugsėjo atnaujins bendruosius iš savivaldybės ar valstybės lėšų finansuojamų neformaliojo švietimo programų reikalavimus.
Formalųjį švietimą papildančio ugdymo programos – tai ilgalaikės programos, kurios sistemiškai plečia tam tikros srities žinias, stiprina gebėjimus ir įgūdžius, suteikia mokiniui papildomų dalykinių gebėjimų. Šiuo metu meno, muzikos ir sporto mokyklose vykdomos 5 krypčių formalųjį ugdymą papildančios programos – muzikos, dailės, teatro, šokio ir sporto.
Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos žinios.
Švietimo įstaigų optimizavimo naudą Trakų rajone pajus visi, o ypač – mokiniai
– lrytas.lt/lietuvosdiena/svietimas/2022/03/25/news/svietimo-istaigu-optimizavimo-nauda-traku-rajone-pajus-visi-o-ypac-mokiniai-22838455
Turėjome stabilizatorių,
dabar atėjo optimizatoriai.
Kaimynė per tvorą sieks, kad Lietuvoj kone kiekvienai trobai po nelietuvišką mokyklą tektų,
o mes su lietuviukais darom atvirkštinį bandymą – kuo daugiau vaikų po sunkiai pasiekiamą mokyklą, lengvai pasiekiamą narkotiką ir privalomą genderinį lavinimą.
Mūsų ir žemesnei klasei grėsė uždarymas. Mat, mūsų liko vos 5-os, žemesnėje – gal 8 vaikai. Mūsų klasės uždarymas reiškė lietuviškų klasių jungtinėje (LT+PL+RU) mokykloje atsisakymą. Arba rinkis vieną iš dviejų, arba vežiok į Vilnių. Apie kokį pradinukų vežiojimą tais laikais galima kalbėti. Net ir turint automobilį tai tėvams būtų per sunku, o su aušra iš lovos išverstam pradinukui juolab neįmanoma be poilsio atlaikyti, kol tėvų darbo diena baigsis.
A.a. lietuvių k. Mokytojas Motiejus Šimelionis tol laužėsi į Švietimo skyriaus duris, su visa stakta pas viršininkus brovėsi, kol pasiekė savo – lietuviškos klasės išliko!!! Jo atkaklumo, principingumo, patriotiškumo dėka. Mokytoją labai palaikė kiti mokytojai, tėvai. Net nežinau, kiek mėnesių ta kova truko, kiek sveikatos Jam tai kainavo.
Kadangi vyresnėse klasėse lietuviukų po nedaug buvo, mokytojai kiekvienam iš mūsų galėjo skirti tiek laiko, kiek reikia, kad net ir tokiems, kaip aš, pagaliau ,,dašiltų”… Ir, reikia pasakyti, rezultatas buvo geras – visi tų mažųjų klasių abiturientai įstojome į aukštąjį (daugiausia į VU), ir tikrai ne prasčiausi specialistai tapome. Taigi, ne tą skaičiuoti reikia, gerbiamas politinis elite , o kokių specialistų tai Lietuvai duos.
Ne tolinti mokyklas nuo vaikų, ne jas naikinti. Naikinti ne fizines, o popierines mokyklas, ir taip lėšas taupyti. Steigti rajone vieną jungtinę negausių klasių mokyklą su viena administracija , o jos nesustabarėjusios klasės būtų po visą rajoną pasklidusios – ten, kur tais metais yra vaikų. Ir kasmet tokios klasės, kokių tuo metu kuriam kaimui (ar 2-3 ranka pasiekiamiems gretimiems kaimams bendrų klasių) reikia. Išnaudokime ir nuotolinių pamokų galimybę, ir geriausių dalyko mokytojų vaizdo pamokų įrašų galimybę (pamokai vadovauja auklėtojas ar kt. mokytojas). Ne trūkumų mažose klasėse ieškokime, o privalumų – išnaudokime mažų klasių suteikiamą galimybę auginti kaimo šviesuolius. Išbandykime pirma tai bent poroje kiekvieno Lietuvos krašto rajonų, aptarkime įgysimą patirtį, parinkime kiekvienam kraštui geriausiai tinkamą. Neužrakinkime geriausių dalyko mokytojų talento vienoje mokykloje: padėkime paskleisti jo dalyko dėstymo būdą visoje Lietuvoje – naujos kartos ir valstybės naudai!