Virusai atakuoja ne tik žmones, bet ir mūsų kasdien naudojamus įrenginius. Žinoma, tie kenkėjai kitokie, skaitmeniniai, nors tarp simptomų panašumų rasti galima – užkrėsti įrenginiai tampa lėti, tingūs, pasikeičia jų elgsena. Geriausia žinia ta, kad „skiepų“ kompiuteriams ir telefonams jau seniai yra, svarbiausia jais naudotis.
„Pasaulyje egzistuoja šimtai tūkstančių įvairiausių kenkėjiškų programų, nutaikytų į kompiuterius, telefonus ir kitus įrenginius. Ir visai nesvarbu, kokio gamintojo jūsų įrenginys ir kokia operacinė sistema jame veikia, virusai kuriami bei adaptuojami viskam. Todėl svarbu ne tik pasirūpinti įrenginio apsauga, bet ir nuolat stebėti jo darbą“, – sako „Telia“ Saugos komandos vadovė Odeta Baranauskienė.
Ne visada ir ne visus kenkėjus aptikti įmanoma, kai kurie jų tūno pasislėpę ir laukia tinkamos progos ar valdytojo komandos atakuoti. Taip pat yra šnipinėjančių virusų, kurių pagrindinė paskirtis ir yra likti nepastebėtiems.
Visgi didelė dalis virusų nėra tokie paslaptingi. Apskritai kenkėjiškos programos kuriamos siekiant pasipelnyti, taigi kimba į darbą vos patekusios į įrenginį.
Taigi kaip atpažinti, kad jūsų kompiuteryje ar telefone įsitaisė kenkėjiška programa? O. Baranauskienė išskiria septynis dažniausius simptomus:
- Sulėtėjęs darbas. Kenkėjiškos programos dažnai kuriamos siekiant išnaudoti užkrėstų įrenginių skaičiavimo išteklius, pavyzdžiui, „kasti“ virtualią valiutą ar atlikti DDoS atakas. Jei pastebėjote, kad įrenginys įsijungia ir programas užkrauna lėčiau nei įprastai, o baterija išsikrauna neįprastai greit, patikrinkite, kas labiausiai apkrauna procesorių ir darbinę atmintį.
- Keista elgsena. Jei kompiuterio ar išmaniojo ekrane iš niekur nieko pasirodo reklamos, programos netikėtai užsidaro ar dažnai „pakimba“, pats įrenginys be priežasties išsijungia, interneto naršyklė pati jus nukreipia į keistus tinklalapius ar rodo lankomam tinklalapiui nebūdingas reklamas – šie ir panašūs kaprizai rodo, kad galėjote pasigauti kenkėjišką programą.
- Išaugęs duomenų vartojimas. Virusas gali apkrauti ne tik įrenginį, bet ir interneto kanalą. Taigi jei pastebite, kad internetas kompiuteryje tapo neįprastai lėtas arba telefonas pradėjo naudoti ypač daug mobiliųjų duomenų, pasidomėkite, kokios programos siurbia ryšį.
- Dingę duomenys. Kenkėjiškos programos gali ne tik trikdyti jūsų darbą, bet ir ištrinti, perkelti ar paslėpti failus – dokumentus, prezentacijas, nuotraukas, vaizdo įrašus. Kai kuriais atvejais virusai užšifruoja svarbius dokumentus ir reikalauja sumokėti išpirką, taip pat yra kenkėjų, kurie užgrobia nuolatinę atmintį ir neleidžia įrašyti jokių naujų failų.
- Įrenginys atsisako dirbti. Pažangesni virusai sugeba įsigraužti net į įrenginių gyvybines sistemas ir taip paralyžiuoti darbą. Pavyzdžiui, jie neleidžia atidaryti ar įdiegti antivirusinės programos, ugniasienės, prisijungti prie interneto ir valdyti kitų svarbiausių kompiuterio ar telefono funkcijų.
- Veikla jūsų vardu. Viskas veikia stabiliai, nepastebite jokių viruso požymių, tačiau draugai skundžiasi iš jūsų sulaukę keistų el. laiškų ar žinučių socialiniuose tinkluose, raginančių spausti nuorodas ar atsisiųsti prisegtus failus? Įsidiekite antivirusinę programą ir pašalinkite visas jos aptiktas kenksmingas programėles. Blogiausiu atveju, išsisaugokite svarbius duomenis išorinėje laikmenoje arba debesijos paslaugose ir perdiekite telefono operacinę sistemą.
- Išaugusios sąskaitos. Šis punktas svarbus išmaniųjų savininkams: telefone šeimininkaujantis virusas be jūsų žinios gali siųsti papildomai apmokestinamas žinutes ar slapta skambinti padidinto tarifo numeriais. Taigi jei gaunate didesnes sąskaitas nei turėtumėte, pasitikrinkite, už ką mokate, mat yra tikimybė, kad piniginę tuština kenkėjiška programa.
Ekspertė pabrėžia, kad įrenginio saugumu būtina pasirūpinti vos jį įsigijus.
„Ne tik kompiuteryje, bet ir telefone aktualu naudoti antivirusinę programą, rekomenduojama nustatyti, kad ji periodiškai tikrintų įrenginio failus ir įdiegtas programas, nuolat diegti operacinės sistemos ir programėlių naujinimus – jie skirti ne tik naujiems funkcionalumams, bet ir saugumui didinti. Ir, žinoma, laikytis saugaus elgesio internete higienos: lankytis tik žinomose svetainėse, nespausti įtartinų nuorodų, neatidaryti laiškų nuo nepažįstamųjų, diegti patikimas programas. Telefono atveju – programėles diegti tik iš žinomų programėlių parduotuvių („Google Play“ ar „Apple App Store“), prieš tai persiskaičius vartotojų atsiliepimus. Taip pat naudinga peržiūrėti programėlių nustatymus ir jų prašomų prieigos teisių būtinumą – tikrai neretai pasitaiko, kai prašoma perteklinės prieigos, kuri niekaip nesusijusi su programėlės funkcijomis. Taip pat rekomenduoju nereikalingas programėles šalinti iš telefono bei išjungti funkcijas, kurių nenaudojate – pavyzdžiui, „Bluetooth“, vietos nustatymą ar „Wi-Fi“, – pataria O. Baranauskienė.
Niekas tiek neuždirba, kiek virusų ir vakcinų Kurėjai. Šis verslas ilgam. labai ilgam.