Lietuvoje dirba beveik kas antras studentas, o dažniausios to priežastys – siekis įgyti patirties bei finansiniai sunkumai, su kuriais tenka susidurti. Tuo tarpu valstybės remiamomis paskolomis studentai pasinaudoti vengia dėl ilgalaikių finansinių įsipareigojimų.
Tokius rezultatus atskleidė Lietuvos studentų sąjungos (LSS) metų pradžioje atliktas tyrimas „Studentų studijų ir darbo derinimo analizė“, kuriuo buvo siekiama išsiaiškinti studentų darbo paplitimą studijų laikotarpiu bei įvertinti valstybės finansinės paramos sistemos patrauklumą.
Darbo sukeliamas nuovargis ir laiko stygius kenkia studijoms
Kaip rašoma LSS pranešime spaudai, Lietuvoje apmokamą darbą dirba beveik kas antras bakalauro ir daugiau nei pusė magistrantūros (73 proc.), doktorantūros (80 proc.) ir laipsnio nesuteikiančių studijų (69 proc.) studentų – vidutiniškai jam skiria 31 ir daugiau valandų per savaitę.
LSS socialinių ir akademinių reikalų vadovė Joana Jasilionytė teigia, kad ne paslaptis, jog studentai didelę dalį laiko skiria ne studijoms, o darbui, o dėl šios priežasties nukenčia jų studijų rezultatai. „Beveik pusė dirbančių studentų pripažino, kad darbas kenkia jų studijų rezultatams, o tai dažniausiai lemia darbo sukeliamas nuovargis ir laiko trūkumas savarankiškam studijų darbui. Taip pat kartais mažiau laiko studijoms tenka skirti ir dėl to, kad yra sudėtinga suderinti darbo ir studijų tvarkaraščius“, – komentuoja J. Jasilionytė.
Dažniausiai studentai dirba siekdami įgyvendinti piniginius įsipareigojimus bei įgyti naudingos patirties
Remiantis LSS tyrimo rezultatais, nors nemaža dalis studentų darbą mato kaip galimybę realizuoti save (54 proc.) bei įgyti naudingos patirties (74 proc.), daugiau nei pusė (59 proc.) apklaustųjų be darbo negalėtų išgyventi. Tuo tarpu net 69 proc. apklaustųjų teigė dirbantys tam, kad galėtų įvykdyti finansinius įsipareigojimus. „Manau, kad tokie skaičiai atskleidžia finansinės paramos studentams Lietuvoje sistemos trūkumus. Skiriamų skatinamųjų stipendijų dydžiai yra per maži ir nepakankami studentų patiriamoms išlaidoms padengti. Daugiau nei pusės studentų teigimu, jų vidutinės išlaidos per mėnesį viršija 257 eur, o gaunamos stipendijos dydis dažniausiai svyruoja nuo 51 iki 100 eur. Taip pat studentai vis dar patiria papildomas su studijomis susijusias išlaidas ir net ketvirtadalis apklaustųjų nurodė, jog šios išlaidos jiems yra pagrindinės“, – pažymi LSS socialinių ir akademinių reikalų vadovė.
Dar viena problema, anot J. Jasilionytės, yra ta, kad darbą, susijusį su studijomis, dirba mažiau nei pusė apklaustųjų: „Geriausią situaciją matome ugdymo (65 proc.), informatikos (67 proc.) bei menų (61 proc.) mokslų srityse – jose studentai pagal specialybę dirbo dažniausiai, o studijuojantys gyvybės (38 proc.), veterinarijos (37 proc.) mokslus bei teisę (38 proc.) su specialybe susijusį darbą dirbo beveik perpus rečiau.“
Pandemijos padariniai neaplenkė ir studentų
„Matome, kad skaudūs pandemijos padariniai neaplenkė ir studentų – daugumos finansinė situacija karantino laikotarpiu pablogėjo ir, nepaisant to, jog didžioji dalis studentų išsaugojo savo darbo vietą ir užmokestį, daugiau nei pusė apklaustųjų šiuo metu yra nepatenkinti savo finansine padėtimi, o šiek tiek daugiau nei trečdalis studentų per šiuos metus patyrė ir rimtų finansinių sunkumų, – finansinę studentų situaciją komentuoja J. Jasilionytė ir priduria, kad bakalauro ir vientisųjų studijų studentai vis dar negali išgyventi be tėvų paramos. – Pagrindinis jų pajamų šaltinis – finansinė tėvų parama, o magistrantūros bei doktorantūros studentų – darbo užmokestis.“
Pasak tyrimo rezultatų, dažniausios studentų išlaidos atitenka būtiniausioms prekėms ir paslaugoms – maistui, būstui ir transportui ir per mėnesį vidutiniškai siekia iki 350 eur.
Valstybės parama nevilioja dėl ilgalaikių įsipareigojimų
Nors studentai nėra patenkinti savo finansine padėtimi, naudotis valstybės remiamomis paskolomis jie nėra linkę – galimybe gauti valstybės remiamą paskolą studijų kainai apmokėti pasinaudojo 9 proc. studentų, o gyvenimo išlaidoms padengti – vos 3 proc.
„Matome, kad studentai iš esmės yra patenkinti valstybės remiamos paskolos studijų kainai apmokėti prašymo teikimo procesu ir grąžinimo sąlygomis, tačiau viena iš pagrindinių priežasčių, dėl ko studentai visgi nepasinaudoja galimybe gauti valstybės remiamą paskolą – nenoras turėti finansinių įsiskolinimų“ , – komentuoja J. Jasilionytė.
Visgi, anot jos, padėtis pasikeistų, jei paskolos grąžinimo momentas būtų susietas su pajamomis – galimybe pasinaudoti valstybės remiama paskola pasinaudotų ketvirtadalis studentų.
