Nepaprasti būsimieji Lietuvos mokslininkai: bendradarbiavimas su verslu – neišvengiamas

Vos prieš mėnesį „Globalios Lietuvos apdovanojimuose“ temoje „Už skambų balsą pasaulio moksle“ apdovanota tarpdisciplininė „Vilnius iGEM“ komanda. Ji įvertinta už Lietuvoje ir užsienyje gyvenančių būsimų mokslininkų apjungimą jau 6 metus iš eilės siekti aukščiausių apdovanojimų didžiausiame tarptautiniame sintetinės biologijos varžytuvėse „iGEM“ (angl. International Genetically Engineered Machine Competition). Sakoma, kad praėjusių metų pabaigoje antrąkart laimėjusi didįjį apdovanojimą Vilniaus universiteto komanda perrašė ne tik Lietuvos gyvybės mokslų, bet ir visų varžytuvių istoriją. Apie sėkmės priežastis ir požiūrį į šiuolaikinį mokslininką bei bendradarbiavimą su verslu pasakoja komandos atstovai.

„Gyvybės mokslų industrijos plėtros skatinimo“ projektą įgyvendinančios Mokslo, inovacijų ir technologijų agentūros (MITA) vadovas Gintas Kimtys įsitikinęs, kad Lietuvai siekiant tapti gyvybės mokslų srities pirmūne regione, tokie laimėjimai labai reikalingi. „Mūsų būsimųjų mokslininkų pasiekimai skatina ne tik visuomenės susidomėjimą ir įsitraukimą į gyvybės mokslų pasaulį, bet ir atkreipia užsienio kompanijų dėmesį į investicijoms patrauklią Lietuvos industriją“.

Geriausia pasaulyje Vilniaus universiteto komanda tapo 2020-ųjų „iGEM“ varžytuvėse aplenkusi daugiau kaip 250 stipriausių pasaulio universitetų komandų, tarp jų ir Masačusetso technologijos instituto (MIT), Harvardo bei Williamo ir Mary universitetų komandas. Paklaustas apie šią kasmet apdovanojimus į Lietuvą parvežančių būsimų mokslininkų sėkmę, Vilniaus universiteto Gyvybės mokslų centro (GMC) vadovas prof. Gintaras Valinčius sako, kad kiekvienos sėkmės istorijos „paslapties“ raktas turi tris dalis: kūrybinis talentas, milžiniškas pasišventimas ir atkaklus darbas.

„Kai pamatai visas tris veiksme – negali neužimti kvapas iš nuostabos ir susižavėjimo. Kadangi visos trys dalys nuolat randa puikią dirvą VU gyvybės mokslų studentų širdyse ir protuose, būtų tikrai keista, kad jų nelydėtų sėkmė pasaulinėse varžytuvėse. Iš kitos pusės, manau, kad prie mūsų studentų sėkmės nemažai prisideda ir Gyvybės mokslų centre puoselėjamas bendras pagarbos mokslo gebėjimams paprotys“, – tvirtina profesorius.

„iGEM Vilnius 2020“ vadovės Ievos Lingytės manymu, pranašumą suteikia motyvacija dirbti ir atsidavimas veiklai: „Viena didžiausių komandos stiprybių – svarbus jos gvildenamas ir vystomas sumanymas“. Lietuviai varžytuvėse pristatė projektą „FlavoFlow“ siūlydami sprendimus pavojingos Flavobacterium genties bakterijų sukeltos žuvų infekcijos gydymo bei apsaugos platformoms kurti.

„Sumanymą visada sugalvojame patys. Problemų ieškome tiek laboratorijoje, tiek kasdienybėje. Analizuojame Darnaus vystymosi tikslus (angl. Sustainable Development Goals) ir žiūrime, kokiais žingsniais galėtume juos atliepti. Tiesa, kasmet sumanymai kyla skirtingai – kartais perskaitoma daugybė straipsnių ir kabliukas randamas ten, o 2020-aisiais problemą atrado kolega pergalvojęs, kokiomis ligomis serga žuvys ūkiuose. Pradėję gilintis radome problemą, o po to ir jos sprendimo būdus“, – pasakoja GMC ketvirtakursė I. Lingytė.

Tarp kitų sėkmės paslapčių ji vardina kruopštų kiekvieno komandos nario darbą neskaičiuojant nei jėgų, nei valandų ir pabrėžia mokslo bazės svarbą: „VU Gyvybės mokslų centras mums – didžiulis ramstis. Jis suteikia reikalingas žinias ir įrangą, gausybė mokslininkų nuolat padeda, konsultuoja ir neleidžia pasimesti“.

Molekulinės biologijos studentės nuomone, komandai geranoriški ne tik patariantys mokslininkai – toks pats santykis ir su įmonėmis. „Vienas iš „iGEM“ varžytuvių tikslų – skatinti bendradarbiavimą su verslu. Kuriant projektą „FlavoFlow“, vyko glaudus bendradarbiavimas:  jis noriai konsultavo, surengė ekskursiją žuvų ūkyje, stengėsi supažindinti su verslo bruožais, padėti suprasti, kaip vienas ar kitas sumanymas veiktų versle. Tai skatina gaminio vystymą ir komandos tobulėjimą. Džiugu, kad verslas įsitraukia ne vien konsultacijomis, bet ir finansiškai“. Komanda kasmet turi rėmėjų, kurie prisideda prie komandos sėkmės.

Mokslo ir verslo bendradarbiavimo neišvengiamumą patvirtina ir „iGEM Vilnius 2019“ pirmūnas Valentas Brasas. Jis mato, jog mokslas tampa neatsiejamas nuo verslo: „Pasitaikius galimybei siekti komercializuoti fundamentinių tyrimų rezultatus taip sukuriant gerokai didesnę tyrimų pridėtinę vertę tampa įprasta praktika. Kartu pastebimas ir didėjantis verslo bei mokslo tarpusavio ryšys, kai privatūs verslai bendadarbiauja su tyrimų centrais, taip išnaudodami fundamentinių tyrimų žinias bei resursus, esamus privačiame sektoriuje“.

Kopenhagos universiteto bioinformatikos studento manymu, keičiasi ir pats mokslinių tyrimų būdas: kadangi tam tikri moksliniai atradimai gali kurti didžiulius pinigus, vis daugiau privataus verslo renkasi burti talentingiausius žinovus, jog fundamentiniai tyrimai būtų atliekami jų įmonėse. „Tyrimai privačiame sektoriuje leidžia pritraukti didesnius finansinius resursus, daugiau talentų ir išteklių. Geras to pavyzdys – praėjusių metų „DeepMind“ komandos pasiekimas pasaulinio baltymų struktūrų modeliavimo varžytuvėse. Ši „Google“ dukterinė įmonė sugebėjo ženkliai aplenkti visas kitas tyrėjų grupes bei išspręsti 50 metų neįveiktą problemą“, – tikina V. Brasas.

„iGEM Vilnius 2017“ dirbęs Laurynas Karpus šiandien vadovauja startuoliui „Biomatter Designs“ ir siekia supaprastinti naujų terapinių ir gamybai skirtų baltymų kūrimo procesą. Startuolį su bendraminčiais įkurti įkvėpė 2017 ir 2018 metais varžytuvėse įgyta patirtis.

„Vienareikšmiškai atsakyti, ar „nauja“ mokslininkų karta yra labiau linkusi eiti verslumo keliu nei ankstesnė, sudėtinga. Visame pasaulyje turime pavyzdžių, kai buvę akademijos atstovai įkuria ir užaugina sėkmingas kompanijas. Tai ir „Dolby Laboratories“, ir„Ginkgo Bioworks“, ir visiems gerai žinomas „Fermentas“. Tačiau jeigu lygintume industriniu keliu norintį eiti mokslininką dabar ir prieš 50 metų, šiandien tai kur kas paprasčiau dėl įvairių verslumą skatinančių valstybinių priemonių, laisvai prieinamų globalių žinių ir glaudaus mokslininkų bendradarbiavimo“, – neabejoja L. Karpus.

2017 metais mokslo mėgėjams vadovavusio Gabrieliaus Jakučio teigimu, varžytuvių metu galimybės susipažinti su užsienio žinovais tikrai yra, o ar jomis pasinaudojama – priklauso nuo kiekvieno asmeniškai. „Varžytuvėse lankosi daug industrijos atstovų, ypač iš JAV sintetinės biologijos „SynBioBeta“ bendruomenės, laboratorijų vadovai neretai dalyvauja kaip teisėjai ar atvyksta būdami kitų komandų mokytojais. Nors 2017-aisiais tiesioginių ryšių su niekuo neužmezgėme, bent 3 komandos nariai šiuo metu nestudijuotų ar nedirbtų žinomuose universitetuose/institutuose, jei nebūtų dalyvavę šiose varžytuvėse. Metais vėliau Bostone vien tik stendinio pranešimo metu du komandos nariai sulaukė kvietimų ateityje pamėginti prisijungti prie mokslinės grupės kaip doktorantai“, – išvadą, kad mezgant ryšius svarbu neapsiriboti šiandienine nauda, bet žinoti, į ką bus galima kreiptis ateityje daro būsimasis gydytojais.

Pasak MITA vadovo G. Kimčio, gyvybės mokslų srities naujovių kūrėjų verslumą skatinančių sumanymų paklausa auga, tad 2021-aisiais MITA tęs svarbias bandomąsias konsultacijas norintiems teikti nacionalines ar tarptautines paraiškas ir vėl kvies dalyvauti naujoviškų sumanymų varžytuvėse „Wanted: Life Sciences Innovator“, susitikti renginiuose, komandų ieškantiems ir pagreitį įgauti siekiantiems startuoliams skirtoje „Life Sciences Startup Marketplace“ platformoje, o turimus sumanymus vystyti Biohakatone bei mentorystės programoje „Life Sciences Startup Masterclass“.

Lietuvoje sparčiai kylantį susidomėjimą gyvybės mokslais pabrėžia ir profesorius G. Valinčius: „Stebime didėjantį gabių studentų srautą į GMC studijų programas, auga užsienio studentų susidomėjimas doktorantūros studijomis, o svarbiausia – sulaukiame vis daugiau laiškų iš užsienyje studijuojančių ar dirbančių jaunųjų mokslininkų apie galimybes sugrįžti ir įsidarbinti Gyvybės mokslų centre. Visa tai liudija augantį šios srities patrauklumą bei milžinišką vertę ir, galima sakyti, tarptautinį prekinį ženklą, kurį atkakliu darbu sukūrė mūsų mokslininkai“.