Būsimus atradėjus ugdyti reikia jau dabar

Lietuvos krepšinio sėkmės istoriją nuolat tęsia ir kuria tūkstančiai jaunųjų krepšininkų, kurie nuo mažens kasdien treniruotėse ir rungtynėse ugdo savo gebėjimus. Tūkstančiai mokinių, dirbdami kryptingai, gali sukurti Lietuvai sėkmės istoriją ir naujovių srityje. Ar žinote, kad dar sėdėdami mokyklos suole, mokiniai glaudžiai bendradarbiauja su universitetais ir kuria naujoviškų ateities technologijų sprendimus, paremtus, pavyzdžiui, dirbtiniu protu? Tai išbandyti gali kiekvienas.

Vilniaus Gedimino technikos universitete (VILNIUS TECH) jau penktus metus iš eilės veikia neformaliojo ugdymo platforma, „Ateities inžinerija“ (AI), padedanti jauniesiems naujovių kūrėjams kurti savo ir visos šalies ateitį. „Kiekvienoje mokykloje įkurti šiuolaikines kūrybines dirbtuves ir jas aprūpinti įvairiausias naujoviškas technologijas išmanančiais mokytojais nėra lengvai pasiekiama. Geriausia išeitis – nuotolinis ugdymas(is), kuris pasirodė itin veiksmingas ne tik pandemijos suvaržymų metu,“ – teigia VILNIUS TECH „Ateities inžinerijos“ (AI) platformos prižiūrėtojas dr. Henrikas Mykolaitis.

– Kas yra AI platforma ir kaip rengiama jos veikla?

– AI platforma (http://ateitin.vgtu.lt/) nemokamai mokykloms suteikia ugdymo aplinką, šiuolaikinių naujoviškų inžinerinių technologijų srityje: ugdymo turinį, įrankius, nuotolines bei kontaktines konsultacijas ir renginius. Pagal galimybes, medžiagas bei įrangą. Mokiniai gali atlikti projektinius darbus – ištirti savo aplinką, sukurti originalų gaminį, išmokti vystyti verslą. Vėliau varžytuvėse pristatyti darbų rezultatus ir rasti kelius jų įgyvendinimui, o mokytojai – patobulinti savo gebėjimus.

Tipinis AI veiklos tvarkaraštis yra toks: AI veikla prasideda rugsėjį – vyksta AI rudens sesija, kurioje aptariamos naujų veiklos metų tematikos ir užsiėmimai. Po to mokyklos apsisprendžia dėl projektinių darbų (PD) tematikų, sudaromos komandos, kurios, vadovaujamos mokytojų ir padedamos AI konsultantų, renkasi temas, numato darbą, ieško reikalingų išteklių, dirba kūrybinėse dirbtuvėse ir savarankiškai.

AI žiemos veiklos metu, vasario mėnesį, peržiūrimi atliekami ir pristatomi jau baigti darbai. Po to tęsiamas kūrybinis darbas, vyksta nuotolinės konsultacijos, o baigti PD pristatomi gegužės mėnesio pabaigoje, AI pavasario sesijos metu.

Kiekviena mokykla AI veiklą gali pritaikyti savo ugdymo proceso poreikiams. Pavyzdžiui, jeigu ugdymo plane yra numatyti projektiniai darbai – čia galima vienu šūviu nušauti du zuikius: pasirinkti tokią temą, kad darbas būtų užskaitytas ir mokykloje, ir pristatytas AI varžytuvėse. Be to, mokytojai, vadovaudami mokinių projektiniams darbams, tuo pačiu gali įvykdyti ir gebėjimų tobulinimo programą.

– Kokios pagalbos mokiniai gauna iš VILNIUS TECH bendruomenės?

– Į AI veiklą įsitraukę dėstytojai iš visų VILNIUS TECH fakultetų – tai užtikrina plačią galimų PD temų įvairovę. Šie dėstytojai – AI patarėjai – kuria ir tobulina metodinę medžiagą, konsultuoja PD komandų narius, rengia kūrybines dirbtuves ir kitus praktinius užsiėmimus VILNIUS TECH laboratorijose arba mokyklose. Pagal galimybes, medžiagomis bei įranga remia PD komandas.

Rudens sesijoje vyko praėjusių AI užsiėmimų projektinių darbų varžytuvės. Plačiau papasakokite apie įdomiausius, geriausiai įvertintus, daugiausiai dėmesio susilaukusius projektus.

AI rudens sesijoje buvo pristatyti PD, kurie dėl karantino suvaržymų nebuvo baigti ir pristatyti pavasarį. Iš viso 14-oje tematikų pristatyti 65 darbai, iš kurių 25 buvo pripažinti nugalėtojais tematikų arba atskirų projektų varžytuvėse.

Pavyzdžiui, Filmo kūrimo mobiliuoju įrenginių tematikoje iš keliolikos pristatytų darbų geriausiu pripažintas Vilniaus licėjaus filmas „Pievų skambesiai“, o dar kitų 8 mokyklų darbai įvertinti specialiais apdovanojimais. Vilniaus J. Basanavičiaus gimnazijos komanda laimėjo „Android“ programėlių kūrimo varžytuves, sukūrusi programėlę, sprendžiančią mobiliuoju įrenginiu nufotografuotus SUDOKU galvosūkius, Klaipėdos r. Veiviržėnų J. Šaulio gimnazijos komanda, ištyrusi vietinių vandens telkinių taršą, pelnė pirmą vietą Aplinkos apsaugos tematikoje, Kėdainių šviesiosios gimnazijos komanda, sukūrusi naktinį šviestuvą su video kamera, nugalėjo Dizaino tematikos varžytuvėse, o Tauragės Žalgirių gimnazijos komanda, ištyrusi savo mokyklos pastato energinį veiksmingumą, laimėjo Darnaus pastato tematikoje. Šių ir kitų pristatytų darbų plakatus galite pamatyti čia: http://ateitin.vgtu.lt/mod/mediagallery/view.php?id=21.

– Papasakokite apie šio metų laiko naujoves.

– Šiemet atsirado nauja tematika, pavadinimu „Statyba – praktiškai“. Ji skirta toms komandoms, kurios nori savo galva ir rankomis, padedant statybų žinovams, mokyklos teritorijoje susiprojektuoti ir pasistatyti pavėsinę, tinkančią ir mokslui, ir laisvalaikiui. Šiuo metu jau trys mokyklos pradėjo parengiamuosius darbus. Visų AI tematikų plakatus galite pamatyti čia: http://ateitin.vgtu.lt/mod/mediagallery/view.php?id=21.

– Kokią įtaką projektui turėjo COVID-19 pandemija? Kaip pavyko susitvarkyti su iškilusiais nesklandumais?

– COVID-19 pandemija ženkliai apsunkino darbus. Perėjimas į vien nuotolinę mokinių darbo būdą mažiau paveikė individualiai atliekamus projektinius darbus, tačiau dauguma komandinių darbų iš esmės sustojo. Iš viso, per 2020 metus pavyko užbaigti apie 100 iš 180 darbų, pradėtų 2019 metais. Didžiąją dalį likusių darbų tikimės baigti kartu su naujai pradėtais darbais. Suprantama, kad visi laukiame galimybės tęsti kontaktinę veiklą.

– Kokiomis veiklomis dabar užsiima projekto dalyviai? Papasakokite plačiau.

– Šiuo metu yra vykdoma apie 160 darbų: nuotoliniu būdu vyksta kūrybinės dirbtuvės, individualus komandų ir jų vadovų konsultavimas ir kt. AI 5-ųjų užsiėmimų žiemos sesija vyks kovo 5 d. Jos metu komandos pristatys savo vykdomų darbų eigą, jau užbaigtų darbų rezultatus.

AI projektinei veiklai nuolat reikia įrangos, medžiagų ar gaminių. Galima pasidžiaugti, kad praėjusiais metais savivaldybės iš Vyriausybės gavo papildomų lėšų mokinių neformaliajam ugdymui remti, ir dalis AI mokyklų savo savivaldybių (Alytaus m., Kėdainių, Klaipėdos r., Radviliškio, Šiaulių m., Švenčionių, Tauragės ir Vilniaus m.) varžytuvėse laimėjo lėšų savo AI veiklai stiprinti. Tai – sektinas pavyzdys, tačiau tokios projektinės veiklos finansavimo klausimas svarbus yra visada.

– Kaip manote, kodėl reikia domėtis šiuolaikinėmis technologijomis?

– Technologijos keičiasi sparčiai – pasaulio ekonomikos forumo žinovai dar 2016 m. įžvelgė, kad du trečdaliai dabartinių pirmokų, atėję į darbo rinką dirbs darbus, kurie savo turiniu visiškai skirsis nuo dabartinių darbų, o šiuo metu dar visai neegzistuoja. Dauguma daiktų ir paslaugų, kuriomis jie naudosis, dar nesukurta. Naujovių kūrėjams yra ir bus ką veikti, o pradėti tam rengtis reikia jau dabar.

– Kaip paskatinti jaunus žmonės jomis domėtis aktyviau?

– Mokytojų teigimu, maždaug 10 proc. mokinių turi polinkį technologijoms ir techninei kūrybai, o tai yra 10-15 tūkst. mokinių, besimokančių 7-12-ose klasėse. Mes turime jiems laiku sudaryti sąlygas ir paskatinti tuos polinkius ugdyti, nepriklausomai nuo to, kur jie gyvena ar mokosi. Būdų, kaip jauną žmogų sudominti technine kūryba yra ne vienas. Vienas geriausių – parodyti pavyzdį, ateities galimybes ir leisti pabandyti pačiam. Dalis vaikų į šią veiklą ateina savarankiškai, tačiau daugumai šį kūrybos norą uždega mokytojai.

– Kalbant bendrai, kokios geriausios priemonės, stiprinant naujovių kūrėjų ugdymą Lietuvoje?

– Krepšinio pavyzdys akivaizdžiai rodo, kad vien mokyklinių fizinio lavinimo pamokų nepakanka, norint išugdyti krepšinio profesionalus. Tam reikalinga visa ugdymo ekosistema, ir ji egzistuoja. Panaši kryptingo masinio ugdymo ekosistema reikalinga ir Lietuvos ateities inovacijų sričiai, nes šiuo metu, pavyzdžiui, kalbant apie neformaliojo vaikų švietimo krepšelių lėšų paskirstymą, techninei kūrybai tenka tik 5-6 proc. metinio biudžeto – beveik 8 kartus mažiau negu krepšiniui.

Vyriausybė pabrėžia šalies naujoviškų gebėjimų stiprinimo svarbą, ir reikia tikėtis, kad jos darbų plane atsiras ir priemonės, leidžiančios sukurti atvirą masinę mokinių naujoviškų gebėjimų nuotolinio ugdymo platformą, kuri veiksmingai papildytų kitus kontaktinius ugdymo sumanymus, pavyzdžiui, kuriamus STEAM atviros prieigos centrus.

Tokia platforma suteiktų papildomas galimybes visų Lietuvos mokyklų mokiniams gilinti savo žinias kūrybingumo, inžinerijos, kitų STEAM dalykų ir verslumo srityse, jas įtraukti ir taikyti problemų sprendimui. Platforma būtų atvira visiems ugdymo paslaugų teikėjams, įskaitant ir mokytojus, mokslo arba verslo profesionalus, parengusiems nacionaliniu lygiu akredituotas neformaliojo ugdymo programas. Tokios platformos atitikmeniu galėtų būti jau 5-tus metus sėkmingai veikianti VILNIUS TECH „Ateities inžinerijos“ platforma.

Šiuo metu AI platformoje, savo ugdymo poreikių ir galimybių ribose, sėkmingai dirba daugiau kaip 60 mokyklų, atstovaujančių beveik pusę Lietuvos savivaldybių. Mes siekiame plėsti šių mokyklų ratą, ir, nors mūsų pajėgumai riboti, priimsime ir naujas mokyklas, norinčias įsitraukti į AI veiklą.

Daugiau žinių galima rasti čia: http://ateitin.vgtu.lt/.