Darbo netekusiais ir ant žemės dėl pandemijos priverstais tūpti orlaiviais pernai sparčiausiai pildėsi dykumos ir kitos sausringos vietos visame pasaulyje. Tačiau ir tokiomis sąlygomis nepasižymintys oro uostai Europoje tapo orlaivių masinio statymo zonomis.
Keliolika orlaivių priglobusio Šiaulių oro uosto direktorė Aurelija Kuezada atkreipia dėmesį, kad net ir be darbo stovintiems orlaiviams būtina nuolatinė priežiūra tam, kad jie būtų tinkamai paruošti skrydžių atnaujinimui.
„Tarptautinės institucijos ne veltui akcentuoja techninės orlaivių būklės priežiūrą. Ji yra ir bus tiesiog kritiškai svarbi atnaujinant skrydžius. Lėktuvo negalima tiesiog pastatyti ant asfalto ir prisiminti tik tada, kai atsiranda poreikis kažkur vykti. Drėgmė bei krituliai, vabzdžiai, dulkės, galiausiai lizdą ne vietoje susisukęs paukštis gali tapti priežastimi, dėl kurios lėktuvas negalės pakilti. Paukščio lizdą po lėktuvo sparnu yra radę inžinieriai Azijoje. Žinoma, tokie atvejai yra reti, tačiau orlaivius stengiamasi apsaugoti nuo įvairiausių netikėtumų“, – sako A. Kuezada.
Visi norėjo į dykumas
Pro Lietuvą ką tik praslinko arktiniai šalčiai, kuomet jutiminė temperatūra dėl drėgmės buvo dar žemesnė nei faktinė. Būtent drėgmė yra laikoma nepalankiu aplinkos faktoriumi, jei orlaiviui tenka ilgai stovėti neskraidant.
Pasak A. Kuezados, idealiausios sąlygos ilgesniam laikui „konservuoti“ orlaivius yra dykumose, nes ten sausa ir itin mažai kritulių. Vis dėlto, jei skrydžių bendrovės nedirba su tarpžemyniniais skrydžiais ir nėra didelės bei finansiškai ypač pajėgios rinkos žaidėjos, vietos laikyti orlaivius dairosi arčiau.
„Pandemija į neregėtas aukštumas iškėlė susidomėjimą Australija ar Mohavių dykuma pietinėje JAV dalyje. Azija buvo mažiau geidžiama, nes ten nors šilta, bet laikosi didelė drėgmė. Sauso klimato zonos per pandemiją tapo trokštamiausiomis lėktuvų saugojimo vietomis. Bet tokio kiekio lėktuvų, kurie buvo priversti stovėti be darbo, į populiariausias vietas nesutalpinsi, todėl užsakymų gavo iš esmės visi žemynai ir oro uostai, tarp jų ir Lietuvos“, – pastebi oro uosto vadovė.
Visus metų laikus turinti Lietuva pasižymi neblogais gebėjimais tvarkytis su sudėtingomis oro sąlygomis. Pasak A. Kuezados, mums nėra naujiena nei krituliai, nei drėgmė, nei sniegas ar lėktuvo korpusą padengęs ledas ir nuo jo neatsiejama būtina orlaivio „nuledinimo“ procedūra.
„Pietinėje Europoje kone kiekvienais metais dėl atslinkusių žiemiškų orų būna bent trumpam sustabdomi skrydžiai, sutrinka oro uostų veikla. Pavyzdžiui, ir šiemet, prieš keletą savaičių, iškritęs sniegas paralyžiavo Madrido oro uostą“, – prisimena A. Kuezada ir pabrėžia, kad orlaivių ir žmonių saugumui užtikrinti žiemos metu ant takų negali būti nei ledo, nei sniego, todėl sniegas nuo takų oro uostuose turi būti nuolat valomas, o ledui tirpdyti pilamas specialus mišinys.
„Lego“ žaidimai oro uostuose
Orlaivių parkavimo vietų skaičius oro uostuose yra sąlyginis, kadangi lėktuvai yra skirtingų dydžių. Pandemijos metu stengiantis sutalpinti maksimalų skaičių lėktuvų, jie kai kuriuose užsienio oro uostuose statyti ne tik aikštelėse, bet ir riedėjimo takuose.
„Priparkuotas orlaivis nėra laikomas statiškai. Priklausomai nuo vietos poreikio jis gali būti patraukiamas, pastumiamas ar pasukamas. Be to, būtinu periodiškumu jis turi būti pajudintas jau vien dėl to, kad padirbėtų variklis, kiti mechanizmai, prasisuktų važiuoklė. Dėl to orlaiviai juda ant žemės bei keičia savo poziciją – iš šono tai panašu į žaidimą su „Lego“ kaladėlėmis, jas dėliojant pagal situaciją ir poreikius“, – sako A. Kuezada.
Parkuojant orlaivius tarp jų sparnų turi būti išlaikomas bent 10 metrų atstumas.
Kad iš ryto užsivestų
Žiemos sezono metu Lietuvos vairuotojams nuolat primenama, kad vienas blogiausių įmanomų sprendimų – automobilį laikyti pustuščiu degalų baku. Tuo tarpu stovinčio orlaivio bake reikalingas kur kas mažesnis minimalus degalų kiekis, iš viso apie 10 proc. rezervuaro.
„Degalai ne tik užtikrina, kad orlaivio kuro sistemos dalys būtų tinkamai suteptos, bet ir veikia kaip svoris, kuris orlaiviui suteikia stabilumo. Žinoma, lėktuvo valdytojai gali priimti sprendimą degalų orlaivyje laikyti ir daugiau, tačiau šiuo aspektu lėktuvas gali stovėti gerokai tuštesniu baku nei tai rekomenduojama automobiliams“, – sako Šiaulių oro uosto vadovė.
Dar viena įdomi detalė. Orlaivių naudojamas reaktyvinis kuras užšąla susidarius -40 laipsnių Celsijaus temperatūrai, todėl net ir Lietuvą šaldęs arktinis šaltis jo būsenos iš esmės nepakeičia.
„Aviacijai taikomi saugumo ir saugos reikalavimai yra itin griežti, kaip jų laikomasi taip pat prižiūrima griežtai. Visas sektorius nekantriai laukia akimirkos, kada galės pradėti dirbti ir yra nusiteikęs neprarasti nė vienos minutės, kai tik tokia galimybė atsiras“, – teigia A. Kuezada.
