Kauno rajono savivaldybės administracija, išnagrinėjusi numatomo žvyro karjero kasimo Virbaliūnų k. (Batniavos sen.) poveikio aplinkai vertinimo (PAV) programą, sausio 7 d. pateikė UAB „Ekostruktūra“ ir Aplinkos apsaugos agentūrai išvadą.
Savivaldybės administracija griežtai nepritaria PAV programoje numatomai ūkinei veiklai ir artimiausiame Tarybos posėdyje siūlys priimti neigiamą motyvuotą sprendimą.
Kauno rajono savivaldybės meras Valerijus Makūnas, gindamas viešąjį interesą ir remdamasis Lietuvos Respublikos numatomos ūkinės veiklos vertinimo įstatymu bei atsižvelgdamas į šiame įstatyme nustatytus terminus, nusprendė sausio 19 d., 14 val., šaukti neeilinį nuotolinį Tarybos posėdį.
Kauno rajono savivaldybė savo neigiamą požiūrį dėl Virbaliūnuose numatomo karjero jau yra išsakiusi praėjusių metų liepą.
Primename, kad Batniavos ir Kulautuvos seniūnijų bendruomenės taip pat kategoriškai nepritaria, kad jų kaimynystėje atsirastų žvyro kasykla, kurią, projekto autorių teigimu, žadama eksploatuoti 25 metus. Per trumpą laiką surinkta beveik 1000 vietos gyventojų parašų, savo požiūrį išsakė dviratininkai, gamtininkai.
Verslininkų taikiklyje atsidūrusi 45 ha teritorija yra vertinga kraštovaizdžio dalis. Su ja ribojasi net 15 paveldo vertybių: Virbaliūnų, Kriemalos, Kulautuvos ir Brūžės senovės gyvenvietės, Paštuvos piliakalnis, Brūžės dvarvietė ir kapinynas, Lietuvos sklandytojų slėnis.
Čia driekiasi dviračių trasa, piligrimų kelias. Nemuno pakrantė priskirta vieningam Europos saugomų teritorijų tinklui „Natura 2000“, joje yra retų augalų rūšių, paukščių buveinių. Šalia dviračių trasos seniūnijos ir bendruomenės pastangomis pastatyta skulptūrų, suolelių, poilsio vietų.
Kauno rajono savivaldybės administracija įvertino vietovės rekreacinę, aplinkosauginę, kultūrinę ir socialinę reikšmę, ir vieningai sutarė, kad tokia ūkinė veikla šioje vietovėje negalima.
„Įrengus žvyro karjerą, vietovei būtų padarytas negrįžtamas poveikis, darysime viską, kad to nebūtų“, – pabrėžė V. Makūnas.
Išvados rengimo metu buvo įvertinta teritorijos padėtis, jos vertingosios gamtinės ir kultūrinės savybės, galimas negrįžtamas neigiamas poveikis aplinkai, šio neigiamo poveikio mastas, būdas, ilgalaikiškumas ir kompleksiškumas.
Pažymėtina, kad numatoma ūkinė veikla darys negrįžtamą tiesioginį ir netiesioginį poveikį visuomenės sveikatai, gyvūnijai, augalijai, dirvožemiui, Nemuno slėnio kraštovaizdžiui, vandeniui, socialinei ekonominei aplinkai ir nekilnojamosioms kultūros vertybėms.
