Prezidentas Gitanas Nausėda su ekonomikos ir inovacijų ministre Aušrine Armonaite aptarė netrukus pradedamą įgyvendinti pagalbos priemonių paketą nuo pandemijos nukentėjusiam verslui. Daugiausia dėmesio skirta paskolų, subsidijų bei kitų priemonių mechanizmų smulkiajam ir vidutiniam verslui įvertinimui.
„Svarbu užtikrinti ne tik reikiamos apimties, bet ir tinkamos kokybės paramos verslui paketus, ypač pažeidžiamiausiam – smulkiajam verslui“, – pabrėžė Prezidentas.
Tyrimai rodo, kad verslo ir vartotojų lūkesčiai antrosios pandemijos metu prastėjo, o, „Eurostat“ duomenimis, gyventojų nedarbo lygis Lietuvoje yra didesnis nei ES vidurkis ir sudaro 10,4 procento. Nors, remiantis prognozėmis, 2021 m. numatomas apie 3 proc. siekiantis BVP augimas, atlyginimai, numatoma, didės perpus mažiau nei 2020 metais.
Dėl šių priežasčių Ekonomikos ir inovacijų ministerija siūlo du paramos paketus verslui, kurių bendra apimtis sudarys apie 330 mln. eurų. Šie paramos paketai buvo papildyti įskaičius juose 150 mln. eurų sumą iš identifikuotų ministerijos vidinių resursų. Pirmojo pagalbos paketo parama,180 mln. Eurų, verslą pasieks jau sausio mėnesį. Antrasis paramos verslui paketas šiuo metu derinamas su socialiniais partneriais.
Prezidento nuomone, pristatytas paramos paketas verslui atliepia skirtingą pandemijos paveiktų verslų padėtį ir ypač svarbu, kad dalis jų yra susieti su anksčiau sumokėtais mokesčiais valstybei.
„Išplėtus paramos priemonių spektrą, kritiškai svarbu užtikrinti, kad paramos teikimo procesas būtų sklandus, o parama pasiektų gavėjus laiku, siekiant išsaugoti kuo daugiau gyvybingų verslų, darbo vietų ir šalies augimo potencialo. Turime išmokti praeities pamokas. Ypač reikšminga, kad dalis paramos susieta su anksčiau sumokėtais mokesčiais ir tai siunčia signalą rinkai – skaidrumas verslams suteikia teisę į didesnę paramą sunkmečio periodais“, – teigė Prezidentas.
Šalies vadovui ministrė pristatė, kad paramos priemonės taip pat atliepia kultūros sektoriui priklausančių įmonių padėtį.
Dėmesio skirta ir nacionalinio plėtros fondo steigimui, konsoliduojant esamas viešąsias finansų įstaigas kartu integruojant ir inovacijų skatinimo funkciją. Sutarta plėtoti nacionalinio plėtros fondo įgyvendinimo planą ir modeliuoti konkrečius pradinius steigimo žingsnius jau artimiausią mėnesį.
Geriausia parama smulkiam verslui būtų, jei valdžia netrukdytų dirbt, nesikištų ne į savo reikalus ir nekurtų absurdiškų apribojimų.
Būtent!
Tai kaip čia dabar išeitų, tarsi, Armonaitei Premjeru ne Šimonytė, o Nausėda yra… Tai lyg kad ne Landsbergio partijos formuota Vyriausybė valdytų… Visiškas balaganas daromas iš valdžių galių pasidalinimo principo…
O aš supratau, kad pažeidžiamiausias ir labiausiai nukentėjęs yra stambus verslas, pvz. bankai, stambūs prekiautojai, galingieji viešbučių tinklai. Tai jiems nuolatinis valstybės dėmesys.
Rasa, teisingai supratai. Nes tie (išvardinti) turi labai stiprias rankas ir gali skausmingai spustelti jautrias (ypač vyriškai giminei ) vietas. Siaubas.