Prezidentas Gitanas Nausėda susitiko su finansų ministre Gintare Skaiste aptarti šių metų Finansų ministerijos darbotvarkės prioritetų. Pokalbyje daugiausia dėmesio skirta priemonių, skirtų mokesčių sistemos teisingumui užtikrinti, analizei.
„Teisingesnė mokesčių sistema yra gerovės valstybės pagrindas, todėl manau, kad šis darbas yra prioritetinis Finansų ministerijos veikloje ir artėjančioje pavasario Seimo sesijoje. Pasitikėjimą valstybe ir valdžios institucijomis galime sustiprinti, tik sukurdami teisingesnį mokestinės naštos pasidalijimą – be nepagrįstų apmokestinimo netolygumų ir mokestinių išlygų“, – pabrėžė Prezidentas.
Šalies vadovo teigimu, šiuo metu pajamų mokesčiai per daug priklauso nuo veiklos formos ir per mažai – nuo pajamų dydžio, todėl, peržiūrint visas mokestinių lengvatų taikymo nuostatas, būtina remtis teisingumo, taiklumo ir adekvatumo principais.
Kaip vieną pavyzdžių Prezidentas pristatė inicijuojamą Pelno mokesčio pataisos koncepciją, kuria siekiama spartesnio Lietuvos gyventojų atlyginimų augimo ir artėjimo Vakarų Europos valstybių standarto link. Šiuo metu šalies išsivystymo lygis siekia 80 proc. pažangių šalių vidurkio, bet atlyginimai tesudaro 60 procentų. Šį atotrūkį, pasak Prezidento, galima mažinti, keičiant požiūrį ir investuojant ne tik į technologijas ar infrastruktūrą, bet ir į didžiausią Lietuvos ekonomikos turtą – žmogų.
Pokalbyje aptartos kovos su šešėliu priemonės, kaip vienas esminių šaltinių mažinant galimą viešųjų finansų deficitą. Lietuvos vadovas paragino finansų ministrę imtis išmanių ir kūrybiškų priemonių atkovoti ženklią valstybės finansų dalį iš šešėlio. 2019 m. „Schneider“ tyrimo duomenimis, šešėlis Lietuvoje yra trečdaliu didesnis nei Europos šalių vidurkis. Tarptautinio valiutos fondo vertinimu, jeigu šėšėlis pasiektų ES šalių vidurkį, biudžetas pasipildytų apie 5 proc. BVP (arba daugiau nei 2 mlrd. eurų). Sutarta, kad vienu pirmųjų prioritetų naujajame Finansų ministerijos šešėlio mažinimo plane taps sprendimo diegti statybininko ID kortelę analizė.
Prezidentas domėjosi ekonomikos transformacijos ir ES Gaivinimo fondo lėšų investavimo planų parengimo terminais. Šalies vadovas akcentavo, kad investicijų ekonomikos transformacijai plane, kuris sieks apie 2,6 mlrd. eurų, turėtų būti deramai atsižvelgta į šalies regionus, siekiant didinti pragyvenimo lygį bei skatinti inovacijas juose.
Pabrėžta, kad ne mažiau svarbu realizuoti nacionalinio plėtros fondo koncepciją, taip sukuriant ne tik trumpalaikį, bet ir ilgalaikį investicijų palaikymo instrumentą valstybėje.
Tautos dusinimo skaičiai
(2020 kovo skaičiai)
Karališkoje valstybėje darbininkas:
– parsineša namo 1432.97e (iš MMA dydžio);
– sumoka 182.45e mokesčių (nuo MMA dydžio).
Plėšikų užvaldytoje Lietuvoje, darbininkas:
– parsineša namo 447.23e (iš MMA dydžio);
– sumoka 159.77e mokesčių (nuo MMA dydžio).
Jei kitaip: Lietuvoje, surenkami karališko dydžio mokesčiai nuo mažiausios algos daugiau nei tris kartus mažesnės už mažiausią algą karališkoje valstybėje.
Štai kaip siautėja, antikonstitucinio apsišaukėlių seimo plėšikų vyriausybė.
P s: karalystėje ir pas mus, maisto bei daiktų kainos panašios.
Karališkoje valstybėje:
– PVM – 20%;
– PVM = 0 būtiniausioms maisto prekėms (tai yra, valdžia nedaro biznio iš maisto prekybos);
– PVM = 0 vaikiškiems drabužiams, avalynei (tai yra, valdžia nedaro biznio iš tėvų, auginančių vaikus);
– PVM = 0 kitoms prekėms.
Lietuvoje, bemaž visoms prekėms PVM – 21%._
Tai ko nėra karališkoje valstybėje,
Lietuvoje nežmonišku plėšikišku būdu surenkami tokie pertekliniai mokesčiai bei įmokos:
1) privalomas sveikatos draudimas (PSD) plėšikiškai surenkamas iš dirbančių ir net iš nedirbančiųjų(!) – 1,264,013,917e (!), 2018 metais;
2) plėšikiškai surenkamas PVM kai gyventojai perka maistą, kai perka vaikams drabužius bei avalynę, (…) ;
3) nuo 2018 plėšikiškai surenkamos padidintos įmokos iš mažesnio nei MMA dydžio ir tai – lukašenkiškas dykaduonių mokestis (taip vadinamos sodros įmokų grindys), kai reik mokėti įmokas nuo minimalios mėnesinės algos (MMA) dydžio net ir tada kai alga mažesnė nei MMA;
4) ir tt. _
Tas Prezidento vis kartojamas “atsižvelgimas į regionis”, siekiant didinti pragyvenimo lygį, reiškia kažkokį buvusį socialistinį polyginį išdalinimą.
Apskritai tame gali būti daug spekuliavimo. Pvz., kokioje Ukmergėje mažiau uždirbama negu Vilniuje, bet dalis ukmergiškių dirba ir gyvena Vilniuje, nors jų maitinamos šeimos gyvena Ukmergėje, o ir jie patys taip pat registruoti Ukmergėje. Tai ar jų šeimų pragyvenimo lygis skaičiuojamas pagal Ukmergės ar Vilniaus uždarbius? Matyt, pagal Ukmergės, o tai nėra teisinga. Taigi tas mažesnis pragyvenimo lygis Ukmergėje gali būti skaičiavimo metodikos apgaulė… O “atsižvelgimo į regionus” raginimai tuščiažodystė.
Be to, šios aplinkybės rodytų, kad reikalinga kalbėti ne bendrai apie regionus, o apie konkrečių traukos centrų gyvenimo miestinimą. Pvz., vienas iš valstybiškai, lietuvybiškai svarbių pietinių Lietuvos traukos centrų yra Alytus, tačiau valstybės valdžių dėmesys jo vystymui visiškai apleistas. Kaunui miestiškumo ir lietuviškumo yra pakankamai, jo gyventojų trauka iš Alytus, Šiaulių, aplinkinių rajonų, akivaizdu, yra valstybei žalinga, tačiau valstybės parama kišama būtent Kaunui. Va tas neteisingumas, kurį išgyvendinti yra pirmaeilė Finansų ministrės pareiga. Tad „atsižvelgimas į regionus“ yra keistinas tai vadinant „atsižvegimu į traukos centrus“ dar konkrečiau būtų – „atsižvelgimas į pakraščių traukos centrus“, juk gyvename be sienų, tai tomis sienomis privalo tapti pirmaeilis lietuviško gyvenimo pakraščiuose vystymas.
Neveikia finansų ministerijos l reikalinga svetainė lietuvosfinansai.l t (viešieji finansai slepiami)