Prezidentas Gitanas Nausėda pasirašė praėjusią savaitę Seime priimtą 2021 m. biudžetą ir susijusius įstatymus.
„Ketverius metus iki pandemijos Lietuva turėjo perteklinius viešuosius finansus. Stiprios prieškrizinės pozicijos dabar leidžia padėti šalies sveikatos sistemai, šalies gyventojams ir verslams atlaikyti pandemijos iššūkius. Tačiau kitų metų 7 proc. BVP lygio biudžeto deficitas turi būti trumpalaikis reiškinys – laikinos pagalbos priemonės negali tapti nuolatinėmis išlaidomis“, – teigė Prezidentas, pabrėžęs, kad, įgyvendinant biudžetą ir kitais metais sprendžiant dėl ES lėšų panaudojimo, būtina laikytis kaštų ir naudos balanso principo.
Šalies vadovo vertinimu, kitų metų biudžetas yra orientuotas į tris šiuo metu svarbiausias sritis: sveikatos sistemą, pagalbą gyventojams ir verslui, taip pat – į įsisenėjusių šalies problemų sprendimą. Išlaidos sveikatos sistemai valstybės biudžete, lyginant su ankstesniu periodu, auga 276 mln. eurų, o skaičiuojant visų viešųjų biudžetų lėšas, šis augimas siekia apie 445 mln. eurų.
Bendras daugiakryptis pagalbos paketas dėl koronaviruso pandemijos (COVID-19) sudaro virš 1 mlrd. eurų. Lėšos bus skirtos verslo subsidijoms prastovų metu, savarankiškai dirbantiems, ieškantiems darbo, ligos (nedarbingumo) išmokoms, finansinei pagalbai įmonėms, gydymo ir medicinos įrangai, medikų algoms ir institucijoms, dalyvaujančioms kovoje su pandemija.
Didžiausias finansavimo pokytis 2021 m. matomas socialinės apsaugos srityje, kuri yra tiesiogiai susijusi su gyventojų gerove. Vien pensijoms didinti kitais metais skiriama apie 353 mln. eurų daugiau nei per anksčiau. Numatoma, kad senjorų vidutinė senatvės pensija kitąmet didės nuo 377 iki 415 eurų.
Prezidento nuomone, net ir pandemijos akivaizdoje būtina siekti strateginio tikslo sumažinti nepriimtinai didelį pensininkų skurdą ir taip siekti didesnio teisingumo.
„Apie visuomenės gerovę galima spręsti pagal tai, kokia yra jos senjorų padėtis. Kitais metais pensijos augs dešimtadaliu, o skurdo lygis senjorų grupėje, remiantis prognozėmis, sumažės beveik penktadaliu. Išlaikę tokį tempą ir teisingus prioritetus, po kelerių metų galime tikėtis proveržio užtikrinant orią šalies piliečių senatvę“, – sakė Prezidentas, teigiamu pokyčiu laikantis ir kitais metais didėsiančius vaiko pinigus bei kitas socialines išlaidas.
Šalies vadovas taip pat atkreipė dėmesį, kad 2021 m. biudžete skiriamas didesnis dėmesys šalies regionams. Numatyta, kad savivaldybių biudžetų pajamos kartu su valstybės biudžeto dotacijomis augs beveik 11 proc. Be to, savivaldybės, esant poreikiui, galės papildomai skolintis iki 58 mln. eurų.
Vis dėlto, pasak Prezidento, savivaldybių galimybės investuoti ir kurti pažangesnius išmanius regionus ir toliau susidurs su iššūkiais, todėl reikės toliau ieškoti sprendimų dėl didesnių investicijų šalies regionuose galimybių. Svarbų vaidmenį atliks ES Gaivinimo ir atsparumo didinimo fondas, siūlantis unikalią galimybę pakelti visą šalį į aukštesnį kokybinį lygmenį. Tačiau kartu tai reiškia, kad atsakingo investavimo procesui būtina pasiruošti per įmanomai trumpiausią laikotarpį.
Šalies vadovas teigiamai vertina tai, kad pandeminiame biudžete išlieka tvirtas dėmesys nacionaliniam saugumui. Numatyta, kad išlaidos gynybai sieks ne mažiau 2,03 proc. BVP su galimybe padidinti iki 2,05 proc. BVP.
Siekiant kokybiškų viešųjų paslaugų šalies piliečiams, taip pat pažangos švietime ir moksle, itin aktualus išlieka vienas iš esminių Prezidento įvardintų Gerovės Lietuvos vizijos strateginių tikslų – padidinti viešųjų išteklių apimtį iki 35 proc. BVP lygio. Tam pirmiausia reikia efektyviau išnaudoti šešėlinės ekonomikos mažinimo instrumentus ir siekti didesnio šalies mokesčių sistemos teisingumo.
Be reikalo. Biudžetas per daug socialistinis.
Be to, pritarčiau, jei iš viso ĮSTATYMAIS BŪTŲ UŽDRAUSTA VALSTYBEI SKOLINTIS. Valstybė turi gyventi pagal pajamas. Reikia imti pavyzdį iš daugumos piliečių – ar mes skubame skolintis? Tikrai ne. Tik labai nekantrūs ir taupyti negebantys žmones skolinasi.
Kai skolinasi valstybė – dar blogiau. Juk kažkama reiks tas skolas grąžinti. Ir tą naštą perims mūsų palikuonys. Joks doras žmogus vaikams neperkeltų skolos. O kodėl taipelgiasi valstybė? Primityvūs socialistiniai pažadai “bambą griaužia”?
Sutaupyti galima visose srityse, išskyrus Sveikatos apsaugą. Pažiūrėkime, kiek valstybės iždo lėšų iššvaistoma kariuomenei, o kiek moksle yra “mokslo dėl mokslo” (kiek abejotinos vertės projektų, kiek niekam nereikalingų studijų programų universitetuose?), socialinė parama švaistoma net ir tiems, kuriems jos nereikia. Primityvus socializmas Lietuvoje tiesiog bujoja.
BE TO, NE TIK GEROKAI PAPILDYTI VALSTYBĖS IŽDĄ, BET IR LIKVIDUOTI VISAS JAU PAIMTAS SKOLAS GALIMA PRIVATIZUOJANT VALSTYBĖS ŽINIOJE VIS DAR ESANTĮ TURTĄ. Tai ir įvairiausi pastatai, žemė, valstybinių įmonių akcijos. Kodėl privatizacijos procesas toks vangus? Juk privalumai didžiuliai. Pirmiausia – pajamos valstybės iždui, o antrą – puikiai visi žinome, kad PRIVATUS KAPITALAS VISUOMET TVARKOSI SĖKMINGAI, NEI VALSTYBINIS.
Kiti pajamų šaltiniai:
2) Legalizuoti ir apmokestinti sekso paslaugas:
3) Panaikinti populistų valstiečių prikurtus draudimus (prekybos alkoholiu ribojimai ir kt.). Juk puikiai žinome, kad šie ribojimai tapo pasipelnymo šaltinių kaimyninėms valstybėms bei “taškams” – kiekviename kaime dabar jų rasi…
Tad valstybės iždą tikrai galima gerokai papildyti, o jo išlaidas – suamžinti. Taip VISIŠKAI ATSISAKANT SKOLINIMOSI.
O Nausėdai turėtų būti gėda. Iš liberalo (bent jau tokį įvaizdį būdamas ekspertu sudarė) šis politikas pavirto kažkokių socialistinių “gerovės valstybės” utopijų gerbėju…. labai gailiuosi už jį balsavęs rinkimuose… Suklaidino 🙁 Neabejotinai geriau Šimonytė.
„2) Legalizuoti ir apmokestinti sekso paslaugas“ – sako, kad pasitaiko tokių žmonų, kurios iš savo vyrų ima pinigus už seksą. Dabar jos turės deklaruoti pajamas, mokėti mokesčius, jas bet kada galės patikrinti ir VMI?
Buvo garbinama partškolos dėstytoja, prieš tai AMB, dabar garbins ir stums į prezidentus premjerę. O juk tai eiliniai žmonės, visiškai niekuo ypatingi. Nebuvo ir nėra nei geriau, nei blogiau. Jokio išskirtinumo. Šviesa tunelio gale yra tik atvažiuojantis traukinys.
mielas Žemaiti, prieš piktinantis ir viešai teikiant pasiūlymus apie valstybės ekonomiką ir finansus, neprošal būtų jei ne turėti ekonominį išsilavinimą, tai bent jau pasikonsultuoti su tų dalykų specialistais. (Kažkur minėjote, kad esate ar buvote dėstytojas, o kartojate profaniškus į menkai ekonomikoje išprususį rinkėją nukreiptus teiginius – ar čia gal, atvirkščiai, tiesiog tokia forma mėginate iš jų pasišaipyti? Bet juk nesupras …).
Skolinimasis, šiaip jau, tiek privačiame versle, tiek valstybės atveju, yra naudingas, jei pavyksta pasiskolinti už mažesnę kainą negu laukiama investicijos grąža (arba negu laukiamas ekonomikos augimas). Kiekvienas į šalies ekonomiką įlietas euras, kaip kad sėkla, pasėta į arimą, vaizdžiai tariant, ne tik sugrįžta, bet sugrįžta pasidauginęs, t.y. prisideda prie šalies bendrojo produkto augimo (o kartu per mokesčius ilgainiui sugrįžta ir į biudžetą).
Dėl valstybinių įmonių ir dar likusio valstybės turto privatizavimo, tai nemanau, kad Lietuvioje tai yra problema. Privatizuotas turtas ne visuomet tvarkosi sėkmingiau negu valstybinis. Jei kalbame apie visuomenines paslaugas ar valstybės strateginius tikslus, arba apie monopolijas, rinka ne visada tiksliai nustato tokias kainas, pagal kurias būtų pateiktas optimalus visuomenei paslaugų ir prekių kiekis (ne visos tokios paslaugos ir turi rinkos kainą), todėl kartais valstybė turi finansiškai remti tokių paslaugų teigimą arba administracinėmis priemonėmis nustatyti kainas, dalyvauti tokio turto valdymo sprendimuose.
atsiprašau, kažkaip nepasispaudė “Atsakyti”.
Galioja tik vienas dėsnis. “Apgauk savo artimą, nes ateis tolimas ir apgaus tave”. Vat pagal tą dėsnį ir gyvena tie jūsų išsvajoti vakarai. Beje “valstybė” tiksliau kolonija, kurioje gyvenam,irgi.
Natūralioji atranka buvo ir bus visose visuomeninėse santvarkose, nes žmogus pirmiausia yra kas? Gyvūnas! Visada ir visur buvo ir bus vienas kito apgaudinėjimas.
Mielas Kolega,
Būdamas pilietišku neoliberalu negaliu toleruoti gyvenimo skolon. Ypač – demografiškai nykstančioje šalyje.
Manau, kad manyti, jog paskolinti pinigai bus įlieti į ekonomiką yra ne visai tiesa (nebent dalinė tiesa). Didelė lietuvių dalis jų neleidžia vartojimui, taupo. Tai ne kartą yra pastebėję patys ekonomistai. Lietuvoje vartotojų yra mažiau, nei kitose šalyse. Ir tai puiku, nes VARTOTOJIŠKUMAS YRA YDA, O TAUPUMAS IR ASKETIZMAS – DORYBĖ.
Tad be saiko skolindamiesi (ką dabar ir darome) tiesiog sukursime (jau sukūrėme) didžiulę finansinę naštą ateities kartoms. Kad kakas ateityje skolas gražins – tikėti naivu. Tiesiog senstant visuomenei nebus kam, o valdžios apetitas skolintis (ankstesnių skolų dengimui bei naujoms utopijoms) tik augs. Galiausiai niekas mums nebeskolins. Ir jau ir taip negausus jaunimas bėgs iš Lietuvos, nes snieks išvengti didžiulės mokesčių naštos. Prie to mes, deja, einam.
Tad, gerb. Kolega, geriau įsiklausykite ne į kairiųjų, o į neoliberalių pažiūrų ekonomistų nuomonę 🙂
SKOLINIMASIS YRA BLOGAI, TODĖL TURI BŪTI IŠGYVENDINTAS.
na ne, ir skolinamės SU SAIKU (galima palyginti su kitomis ES šalimis), ir vartojame pakankamai nemažai (nors dar gana atsakingai ar nedaug viršydami atsakingą lygį).
Kalbant apie asmeninį pasirinkimą taupyti (tiksliau, atidėti vartojimą), tai jis, savo ruožtu, sudaro prielaidas kažkam tas pačias lėšas pasiskolinti ir patenkinti savo vartotojiškus poreikius dabar, t.y. šalies mastu vartojimo lygis nepakinta, nebent taupoma “į stiklainį” po obelimi ar į čiužinį. Tačiau kaip tik dėl tokių pinigų marinuotojų ir dėl to, kad kitiems nekiltų pagundos elgtis taip pat (nes tai žalinga ekonomikos augimui), normaliam ekonomikos veikimui būtina palaikyti tam tikrą infliacijos lygį, kuris skatina pinigus išleisti dabar, o ne vėliau, kai jų perkamoji galia dėl infliacijos sumažės.
Protingai skolinantis finansinės naštos ateities kartoms tikrai nėra. Atvirkščiai, tai yra papildomų pajamų šaltinis. Jei pasiskolinti 1 eurą metams jums kainuoja 1 centą, o jis jums atneša 3-5 centus, tai net ir sumokėjus palūkanas jums lieka papildomi 2-4 centai, kurių nebūtumėte uždirbęs, jei nebūtumėte skolinęsis. Grąžinkite paskolą, ir to papildomo pajamų šaltinio nebeteksite. “Niekas nebeskolins” tėra vaikiškas baubas, kurio realiame pasaulyje paprasčiausia nėra – klausimas yra tik skolinimosi kaina (paklauskite graikų 🙂 ).
P.S.: kalbant apie ekonominius dalykus, taupydamas laiką dažniausiai vadovaujuosi ne svetimomis nuomonėmis, o turimomis žiniomis …
Žinoma, kad pinigų nereikia laikyti kojinėse. Net ir banke nereikia laikyti. Juos reikia protingai investuoti. Tačiau IŠMINTINGIAUSIA INVESTUOTI NE SKOLINTUS, O SUTAUPYTUS PINIGUS. Asmeniškai aš taip ir elgiuosi. Jau tai darau daug metų, tad dabar pakankamai nedidelė mano (dėstytojo) alga yra tik šiek tiek didenė, nei pajamos iš investicijų.
Nesu dėstytojas, bet pritariu, kad vartotojiškumas yra bėda, nelaimė, dvasinio menkumo atspindys, psichinė propblema. Vartotojiškumas krauna nežmoniškus pelnus gamintojams ir prekybininkams. Reklamos, tariamų nuolaidų uždusinti žmogeliai net ir sunkiai uždirbus pinigus subega išleisti visiškai nereikalingiems niekalams.
Asmeniškai aš net nepastebiu reklamų 🙂 Tiesiog įsijungus reklamai manoji akis pirmiausia ieško ne jos siužeto, o to kryželio, kur galima ją išjungti. Tad paprastai net nepastebiu, ką reklamuoja 🙂
Esate visiškai teisus – VARTOTOJIŠKUMAS YRA RIMTA VISUOMENĖS YDA. Aišku, iš to išlošia taupieji. Jei visi būtų itin taupūs tai sunku būtų papildyti valstybės iždą.
Tačiau vis tiek. Galime “trinti rankomis”, kai kiti turi tą ydą ir gyvena “nuo algos iki algos”. Tačiau žvelgiant pilietiškai, resursų švaistymas kenkia ne tik visuomenei, bet ir gamtai. Na, ką čia aš aiškinu, ką ir taip visi žinome 🙂
Bardzo rozumnie! Žinoma, jei vėl kas nepasirūpins, kad viso gyvenimo santaupos išnyktų, kaip dūmas… Kaip, pvz., mūsų tėvelių ir mūsų pačių kartos santaupos pernakt išnyko… Kaip suprantu, tapome mūsų verslo ryklių sponsoriais? Didžiuotis savimi galime…
Taip, tai yra grėsmė, kuri daugelį atbaido nuo investicijų. Norisi tikėti, kad tos liūdnos patirtys jau praeitis? Bent jau linkiu, kad jos taptų praeitimi.
Patarčiau visiems rinktis konservatyvias investicijas. Jų grąža gal ir nėra didelė, tačiau garantuojamas stabilumas. Tuo tarpu spekuliacinis investavimas, nors taip pat nėra joks blogis, tačiau pirmiausia kenkia pačiam investuotojui (nuolatinis stresas – nieko gero).
Sakyčiau, tokia pat liga, kaip ir lošimų azartas. Kažin, ar tokie pajėgtų, kaip tamsta, santūriai investuoti.
Taip, iškart gali pastebėti, kas politologas, kas finansininkas, kas lituanistas, o kas tiesiog žmogus iš gatvės…
Kastytis Braziulis. Lietuva yra tokia stipri ir turtinga, kad…
– tiesos.lt/index.php/tinklarastis/straipsnis/kastytis-braziulis.-lietuva-yra-tokia-stipri-ir-turtinga-kad