Seimas, 117 narių balsavus už, prieš – vienam, susilaikius 4, po svarstymo pritarė siūlymui kurti naują – Ateities – komitetą.
„Šitam komitetui tenka tam tikras strateginis uždavinys užtikrinti valstybės strateginių interesų priežiūrą. Neabejoju, kad tokio strateginio lygmens komitetas atlieptų toms šiuolaikinėms tendencijoms, kurias matome kitų valstybių parlamentuose pradedant Suomija, baigiant Didžiąja Britanija ir panašiomis Lordų rūmų iniciatyvomis. Tam tikras Seimo narių grįžimas į dabartizmą per strategines valstybės raidos tendencijas, man atrodo, iš tikrųjų būtų prasmingas kartu užtikrinant ir politinį mūsų šalies valdymą“, – svarstymo Seimo posėdyje metu pritarti projektui kvietė Liberalų sąjūdžio frakcijos narys Raimundas Lopata.
Siūloma nustatyti tokias Ateities komiteto veiklos kryptis:
1) rengti ir svarstyti visuomenės ir valstybės ateities raidos modeliavimą, inovacijų ir technologinės pažangos plėtrą, emigracijos ir reemigracijos procesus bei jų įtaką visuomenės raidai, valstybės modernizavimą ir strategines reformas reglamentuojančių įstatymų ir kitų teisės aktų projektus, teikti ir svarstyti pasiūlymus šiais klausimais;
2) svarstyti ir teikti Seimui pranešimus, išvadas ir pasiūlymus dėl klausimų, susijusių su valstybės strateginėmis vystymosi kryptimis ir ateities raidos projekcijomis bei veiksniais, turinčiais įtakos valstybės ateities raidai ir plėtros modeliams, taip pat dėl ekonomikos, inovacijų ir technologinės pažangos plėtros skatinimo, ilgalaikės strateginės valstybės raidos vizijos kūrimo ir įgyvendinimo, ateities raidos modeliavimo ir reformų politikos formavimo;
3) teikti pasiūlymus dėl studijų, susijusių su valstybės ateities raidos projekcijomis ir strateginiu modeliavimu, užsakymo;
4) koordinuoti valstybės institucijų ir įstaigų ir kitų organizacijų darbą rengiant įstatymų ir kitų teisės aktų projektus komiteto kompetencijai priklausančiais klausimais;
5) teikti išvadas dėl Seime svarstomų įstatymų ir kitų teisės aktų projektų ir ilgalaikę valstybės raidos strategiją apibrėžiančių teisės aktų atitikties bei jų įtakos valstybės ir visuomenės ateities raidai;
6) analizuoti užsienio valstybių, tarptautinės teisės aktus ir praktiką, susijusią su inovacijų ir technologinės pažangos plėtros modeliavimu, strateginių valstybės raidos modelių ir ateities scenarijų kūrimu bei įgyvendinimu, inovacijų ir technologinės pažangos įtaka visuomenės ir valstybės raidai, teikti pasiūlymus ir išvadas Seimui;
7) nagrinėti, kaip naudojamos su komiteto kompetencijai priklausančiais klausimais susijusioms veikloms skirtos lėšos kiekvienoje biudžeto asignavimų valdytojo programoje, ir įvertinti jų panaudojimo tikslingumą ir efektyvumą;
8) atlikti parlamentinę kontrolę komiteto kompetencijai priklausančiais klausimais, išklausyti ministerijų, kitų valstybės institucijų ir įstaigų informaciją bei pranešimus, kaip vykdomi įstatymai ir kiti Seimo priimti teisės aktai, susiję su komiteto kompetencijai priklausančiais klausimais.
Numatoma, kad šio komiteto nariais, kaip ir Europos reikalų komiteto nariais, galėtų būti kitų komitetų nariai.
Siūloma, kad Ateities komitetas sudaromas pagal proporcinio Seimo frakcijų atstovavimo principą. Frakcijos, siekdamos užtikrinti kiekvieno komiteto atstovavimą, savo atstovus deleguoja paprastai iš komitetų pirmininkų ar jų pavaduotojų, frakcijų seniūnų ar jų pavaduotojų. Konkretus Ateities komiteto narių skaičius ir sudėtis tvirtinami Seimo nutarimu.
Projektu taip pat siūloma nuo17 iki 13 sumažinti maksimalų komitetų narių skaičių (išskyrus Europos reikalų komitetą ir Ateities komitetą).
