Kosmoso technologijų kompanija plečiasi Kaune

Kaunas tampa patrauklia technologijų talentų kalve ir traukos vieta, nurungiančius net didžiuosius pasaulio megapolius. Prieš 6 metus Vilnius universitete įsižiebusi lietuviškos kosmoso technologijų įmonės „NanoAvionics“ istorija šiandien tęsiasi plečiantis ne tik JAV, Jungtinėje Karalystėje, bet ir Kaune. Vilniečiai atidarė padalinį Kauno mokslo ir technologijų parke, ir būtent čia įrengė kosmoso inžinerijos laboratoriją. Kuo laikinoji sostinė patraukė visame pasaulyje pirmaujančius kūrėjus ir kodėl naujojo kosmoso technologijos traukia paklausiausius startuolius?

Iš Vilniaus universiteto – į NASA inžinierių akiratį

„NanoAvionics“ yra pirmoji lietuviška kosmoso technologijų įmonė, kurianti ir tiekianti naujos kartos elektroninius ir mechaninius mažųjų palydovų sistemų sprendimus bei priedus. Įmonės žingsniai į kosmoso pasaulį prasidėjo nuo dviejų didžiausių šalies mokslo ir studijų krypčių – Vilniaus universiteto (VU) Matematikos ir informatikos fakulteto ir Kauno technologijos universiteto (KTU) Elektronikos fakulteto inžinierių tarpusavio lenktynių paleidžiant pirmuosius lietuviškus palydovus.

„Mūsų įkūrėjai prisimena, kad šios lenktynės buvo tarsi įdomus žaidimas, kuri komanda padarys greičiau, išradingiau, kokius rėmėjus prisitrauks. Visa tai paskatino po pirmo „CubeSat“ tipo mažojo palydovo „LituanicaSat-1“ paleidimo įsteigti įmonę. 2017 m., kartu su VU paleidome ir antrą palydovą, kadangi Universitetas dalyvavo tarptautiniame tyrimų projekte Europos universitetuos“, – startuolio pradžią prisimena įmonės marketingo vadovė Vaida Karaliūnaitė.

Palydovų technologijų rinkoje yra labai svarbu išbandyti kiekvieną naują gaminį kosmose, ir tai yra pakankamai brangu kalbant apie sąnaudas. Galimybė tai padaryti antrojo palydovo paleidimo metu suteikė pagreitį „NanoAvionics“ startuoliui. Šiuo metu įmonės komandą papildo ir vyresnieji inžinieriai, dirbę ir su NASA bei ESA vystomais palydovų projektais, o NASA savo technologijų bandymui Žemės orbitoje užsako lietuvių kurtas palydovines sistemas.

Diegia klientų sprendimus ir parduoda vartus į naudingus duomenis

Startuolio komanda veiklos lūžį pasiekė 2018-aisiais, išvysčiusi sąlyginai greitai pagaminamą standartizuotą nano palydovų platformą ir pradėdama tiekti pilnas palydovinių užduočių paslaugas. Pasaulį išvydus palydovinei platformai „M6P“, įmonės klientai – naujoves vystančios korporacijos – ėmė kelti platformas į žemės orbitą ir taikyti naujas palydovinių viešųjų ryšių ir žemės stebėjimo naujoves.

„Sukuriame palydovą įtraukdami klientų naudinguosius krovinius į mūsų išvystytą platformą. Būtent įtraukti naudingieji kroviniai, pavyzdžiui, ryšio sistemos, gebančios gaudyti signalą iš itin mažų daviklių, arba kameros paverčia platformą palydovu. Galime palyginti palydovus su automobiliais – pavyzdžiui, turime paprastą gamyklinį autobusiuką, jis atitinka platformą. Jame patalpinus gydymo įrangą autobusiukas virsta greitosios pagalbos automobiliu – mūsų atveju, tai jau mažasis palydovas“, – verslo ypatybes pristato „NanoAvionics“ atstovė.

Globalios rinkos pirmūnai

Didžiausiu šešerių metų pasiekimu įmonės komanda įvardija ne tik sklandų įsiliejimą į nano palydovų gamintojų rinką, bet užimtą pirmaujančių trejetuko vietą. „Pasaulyje tokių kompanijų tėra apie 30, mes sugebėjome atsidurti viršūnėje ir tai padarėme per labai trumpą laikotarpį – mūsų pagrindiniai varžovai veikia apie 15 metų. Būtent prieš porą metų priimtas strateginis sprendimas telktis tik į palydovų platformų jų įtraukimą ir pilnų užduočių vykdymą bei vertikaliai struktūruota organizacija leido tapti pirmūnais ir suburti puikią komandą“, – pabrėžia V. Karaliūnaitė.

Pusė klientų kreipiasi iš JAV – tai telekomunikacijos ir duomenų teikimo sprendimus vystančios korporacijos ir startuoliai, bandantys savo technologijas ir verslo sumanymus. Pavyzdžiui, lietuvių įmonės pagrindinis investuotojas „AST&Science“, žada paleisti mažųjų palydovų spiečius, sukursiančius interneto ir plačiajuosčio ryšio tiekimo tinklą „SpaceMobile“. Tai turėtų užpildyti ryšio trūkumo spragą, kadangi šiuo metu antžeminių ryšio bokštų globalus padengimas tesiekia 30 proc.

„Mažuosius palydovus „įdarbina“ ir priežiūros veiksmus atliekančios organizacijos – nustato piratinius laivus draudžiamos žvejybos vietose, stebi nykstančios gyvūnijos migracijos būdus. Vienas įdomesnių bruožų – išmanioji žemdirbystė atokiuose regionuose, kai augalai patys savo kuriama jėga maitina jutiklius, o pastarieji siunčia žinias palydovams apie žemės drėgnumą, cheminę sudėtį, o šie duomenis perduoda jų savininkui“, – sako V. Karaliūnaitė.

Į Kauną – tęsiantis startuoliškam augimui

Nors įmonė nebevadina savęs startuoliu ir teigia išgyvenantys iš savo pajamų, komandos ir pardavimų augimas ir toliau primena pirmuosius startuolio žingsnius – siekia apie 300 proc. per metus. Komandą nuolat papildo elektronikos ir mechanikos inžinerijos specialistai iš VU, VGTU ir KTU, tačiau prie palydovų konstravimo naujokai prisiliečia tik baigę specialius įmonės inžinierių apmokymus.

„Atrodo, kad Vilniuje išsisėmėme su vietiniais talentais ir atradome, kad yra labai gerų kauniečių žinovų, kurie teigia nenorintys keltis iš mylimo miesto. Mes, pastebėję, kad tai tampa ypročiu, priėmėme sprendimą įkurti padalinį Kauno MTP, kuris tarsi pratęstų Vilniaus gamybinį segmentą“, – pastebi įmonės atstovė.

Mechanikos ir elektronikos inžinierių ieškanti įmonė Kauno mokslo ir technologijų parke įrengė ir elektronikos laboratoriją – tikimąsi, kad specialistai joje projektuos bei surinkinės palydovų sistemas, diegs itin sparčiai besivystantį sektorių pasiekiančias naujoves.

Naujojo kosmoso segmentą atstovaujantys mažųjų palydovų kūrėjai teigia, kad, nors ir paklausi ir auganti, ši rinka vis dar yra labai ankstyvoje vystymosi stadijoje. Klientai palydovų pagalba kol kas bando savo išradimus orbitoje ir vėliau, jei procesas sėkmingas, įmonės pritraukia investicijas teikti pilotinio lygio žemės stebėjimo ar telekomunikacijų paslaugas iš kosmoso. Komanda viliasi, kad kelerių metų bėgyje sulauks žinių apie sėkmingai paleidžiamus ne tik pavienius testinius palydovus, bet ir veikiančius jų spiečius, aprėpiančius visą Žemės rutulį.