Nežinia dėl kokių pasiekimų Lietuvą vis kas pabando pavadinti „drąsia šalimi“ ar kitaip pabrėžti tariamą naujoviškumą. Tik štai tuo pat metu mes stovime XX a. 70-uosius metus Vakaruose primenančiose spūstyse ir viskas ką gali didžiųjų miestų ir pirmiausiai Vilniaus valdžia, tai mantrų kartojimas apie būtinybę persėsti į viešą transportą, o gal net žiemos viduryje minti dviratį. Pavyzdžiui: iš Perkunkiemio į Savanorių prospektą.
Tai kas įvyko prieš 50 metų? Ir kodėl šiandien esame priversti vis ilgiau dūsti spūstyse?
