„Žygis už švarią Lietuvą“, prasidėjęs rugpjūčio 16 dieną Palangoje, ten pat spalio 31 d. ir baigėsi. Per 77 dienas apkeliauta aplink Lietuvą, įveikta per 1200 kilometrų, surinkta gerokai daugiau nei viena tona šiukšlių. Daugiau nei du šimtai žygeivių keliavo nors po vieną dieną. Nemaža dalis iš jų prisijungdavo net po keletą kartų skirtinguose Lietuvos vietose. Buvo ir tokių, kurie pradėjo žygį kartu ir sugrįžo jį užbaigti.
Žygio sumanytojas ir vadovas Giedrius Bučas pasakoja, kad pirmiausia kilo mintis apkeliauti Lietuvą. Po to, sako, ėmė dėliotis tikslai. Šio žygio tikslas nebuvo vien tik rinkti šiukšles, nors tai buvo vienas iš pagrindinių tikslų. Pastaruosius penkis metus Giedriui didelį susirūpinimą kelia gamtosauga, klimato kaita, perteklinis vartojimas, šiukšlinimas. Šiuo žygiu jis siekia atkreipti visuomenės dėmesį į vis blogėjančią padėtį.
Žygyje keliautojai pasikeisdami kuprinėse nešė gertuvėje pasemto Baltijos jūros vandens minėdami didžiojo tautos šviesuolio: mokytojo, vydūnisto,esperantininko, žygeivio Liudo Alseikos atminimą ir jo surengto žygio dviračiais iš Klaipėdos į Vladivostoką 60-ties metų sukaktį.
Giedriui labai svarbu veikimas iš vien, drauge, kaip vienai didelei darniai šeimai, todėl kelionėje buvo siekiama sutarimo, vienybės ir bendruomeniškumo. Taip pat buvo noras plačiau pažinti savo šalį, grožėtis jos gamta, bendrauti su sutiktais žmonėmis. Žygeiviai ir visi norintieji paliko įrašus žygio dienoraštyje. Keliautojai ne tik rinko pakelės šiukšles, bet ir švarino savo gimtąją kalbą nuo įsivyravusių mūsų turtingoje gimtojoje kalboje svetimžodžių.
Visa sklaida apie žygį buvo labai kruopščiai ir išsamiai sudėliota ir skelbiama socialinio tinklo facebook puslapyje „Už švarią Lietuvą“. Nakvyne ir maitinimu buvo pasirūpinta rėmėjų lėšomis, geranoriškai nusiteikusių ir supratingų geros valios žmonių dėka bei įvairių bendruomenių. Giedrius sakė, kad prie sklandaus žygio rengimo pusę metų prisidėjo ir dirbo bemaž keturiasdešimt žmonių.
Keliautojai dieną pradėdavo mankšta. Jeigu būdavo šalia upė, ežeras ar jūra, tai džiaugsmingai po mankštos išsimaudydavo. Pusryčius ir vakarienę dažniausiai gamindavosi patys. Keliavimas kasdien užtrukdavo apie keturias, penkias valandas. Per valandą buvo nueinama apie penkis kilometrus. Keliautojų daiktus ir kitus kelionės reikmenis perveždavo rėmėjų žygiui paskolinta mašina.
Kasdien, po pietų atvykus į nakvynės vietą, būdavo sveriamos, rūšiuojamos, skaičiuojamos per dieną surinktos šiukšlės. Visi surinkti duomenys bus perduoti savivaldybėms, aplinkos ministerijai.
Žygis baigėsi, bet laukia toliau ilgas ir sunkus darbas, sako žygio vadas. Laukia ir toliau visuomenės švietimas apie darnų vartojimą sukuriant kuo mažiau šiukšlių ir gamtos išteklių tausojimą.
Paklausus žygio vedlio Giedriaus kokie dar iššūkiai galėtų būti ateityje, jis atsakė, kad tuo pačiu tikslu apkeliauti Baltijos jūrą, nes tai penkta pagal didžiausią užterštumą pasaulyje jūra. Jis sako, kad tai užtruktų apie metus ir reikalautų ilgo ir sunkaus pasiruošimo. Šiuo žygiu jis ir jo padėjėjai įrodė, kad tai tikrai įmanoma.
Lapkričio 7 dieną Neries ir Nemuno santakoje Kaune laukia „Žygio už švarią Lietuvą“ uždarymas. Ten susirinks žygio rengėjai, dalyviai, rėmėjai ir bendraminčiai. Bus atgabenta dalis surinktų šiukšlių, sudėliota į vartojimo dėlionę. Daugiau apie žygį skaitykite: https://www.facebook.com/groups/uzsvarialietuva
