Pirmadienis, 9 birželio, 2025
  • Saulės arkliukai
    • Diskusijos
    • Gyvoji tradicija
    • Etninės kultūros paveldas
    • Kultūros teorijų labirintai
    • Iš mokslo tyrimų
    • Ugdytojai ir ugdytiniai
    • Profesijos
    • Subkultūros
    • Kitos kultūros
    • Kūryba
    • Mes skaitome knygas
    • Margos pievos: renginiai
    • Keliauk lėtai: tėvynės pažinimas
    • Praktiniai patarimai
    • Iš mados istorijos
    • Mados tinklarastininkas
    • Fotogalerijos
    • Redakcija
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
Alkas.lt
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
    • Pareiškimai
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Žinyčia
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
    • Pareiškimai
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Žinyčia
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
Alkas.lt
No Result
View All Result
Pradžia Mokslas

Kaip važiuosime ateityje: darniai, saugiai, „žaliai“ ir… be vairuotojų

www.alkas.lt
2020-10-23 07:00:09
0
Kaip važiuosime ateityje: darniai, saugiai, „žaliai“ ir… be vairuotojų

Vilniaus Gedimino technikos universiteto (VILNISU TECH) Transporto ir logistikos kompetencijos centro direktorius doc. dr. Viktoras Skrickis (Viktor Skrickij) | Asmeninė nuotr.

Vilniaus Gedimino technikos universiteto (VILNISU TECH) Transporto ir logistikos kompetencijos centro direktorius doc. dr. Viktoras Skrickis (Viktor Skrickij) | Asmeninė nuotr.
Vilniaus Gedimino technikos universiteto (VILNISU TECH) Transporto ir logistikos kompetencijos centro direktorius doc. dr. Viktoras Skrickis (Viktor Skrickij) | Asmeninė nuotr.

Būtent tokias transporto sektoriaus naujienas pateikia Vilniaus Gedimino technikos universiteto (VILNISU TECH) Transporto ir logistikos kompetencijos centro direktorius doc. dr. Viktoras Skrickis (Viktor Skrickij). Ateityje greičiausiai nuosavo automobilio taip pat neturėsime, o naudosimės vieninga dalinimosi svetaine, kurioje lengvai rinksimės ir keisime transporto priemones pagal savo poreikius. Beje, mokslininkas pabrėžia, kad pagrindinė kliūtis spartesnei transporto kaitai yra ne technologinės problemos, o žmonių nuostatos.

– Kokias ateities transporto naujienas galėtumėte išskirti? Kaip jos atsilieps žmonėms ar šioje srityje veikiantiems verslams?

– Ateities transportas turės būti ekologiškas, saugus ir apjungtas, t.y. veikti bendroje sistemoje. Tokia sistema skirta žmonių judumui apimtų asmeninius automobilius, viešąjį transportą ir mikrojudumo sprendimus, kurias teikia dviračiai ar paspirtukai. Keliaudamas į darbą, žmogus gali naudotis visomis skirtingomis transporto rūšimis: tam tikrą atstumą nuvažiuoti taksi, vėliau persėsti į autobusą ir pan. Tikslas – kad, visas šias galimybes žmogus rastų vienoje svetainėje ar programėlėje, o ne daugelyje skirtingų.

Kalbant apie krovinių judumą, Europoje pirmauja „Shift2Rail“ sumanymas, t.y. perėjimas nuo krovinių gabenimo keliais prie gabenimo geležinkeliais. Tai yra Europos Sąjungos (ES) tikslas, tačiau jį pasiekti kol kas sunku. Pirmiausia dėl to, kad neturime pakankamai išvystytos geležinkelio infrastruktūros. Šiuo metu Europoje pirmenybė teikiama keleivių pervežimui, todėl dienos metu krovininiai traukiniai dažnai stovi. Tačiau ties tuo taip pat dirbama, šie klausimai sprendžiami pasitelkus ES „Horizon2020“ programos projektus.

– Paminėjote svetaines, jungiančias skirtingas transporto rūšis. Šis verslo būdas yra plačiai paplitęs ir kituose verslo sektoriuose. Kaip jis paveiks mums iki šiol žinomus transporto verslo įpročius?

– Verslo būdai pasaulyje keičiasi, vis dažniau pereinama prie svetainių. Visi žinome taip veikiančias kompanijas, „Amazon“, „Google“, „Uber“ ar „AirBnB“. Toks verslas savo gaminio paprastai neturi, o tik padeda sujungti paslaugos tiekėjus su paslaugos vartotojais ar klientais. Kaip ir minėjau kalbėdamas apie judumą, iškyla noras apjungti skirtingas transporto rūšis vienoje svetainėje.

Taip pat matome, kad keičiasi automobilio nuosavybės būdas. Dabar daugelis turi nuosavus automobilius, tačiau vis labiau žmones domina dalijimosi ekonomikos sprendimai, daugelis kompanijų Europoje jau nebeturi nuosavo automobilių parko, o juos nuomojasi, žmonės naudojasi automobilio dalijimosi paslaugomis. Ateityje transporto priemonės savininkas greičiausiai bus ne privatus asmuo, o įmonė. Toks būdas turi daug privalumų – nereikės rūpintis automobilio technine priežiūra, visą dėmesį galėsime skirti tiesiog važiavimui.

– Visgi didžiausias technologinis lūžis transporto sektoriuje siejamas su savivaldžiais automobiliais. Kada juos išvysime keliuose?

– Vyrauja keli automatizavimo lygiai, o šiandien pasiektas trečiasis, kai tam tikrose gatvių atkarpose galime važiuoti su autopiloto pagalba. Ketvirtas lygis yra toks, kai mums tik retkarčiais reikės perimti valdymą ir dėl to jis yra pats pavojingiausias. Automobilis važiuoja pats, žmogus atsipalaiduoja ir tik tuomet, kai transporto priemonė nežino, kokį sprendimą priimti, automobilis perduoda valdymą žmogui. Akivaizdu, kad jūs galite nespėti sureaguoti, suprasti, kas vyksta ir dėl to gali įvykti avarija. Tikėtina, kad ketvirto lygio automobiliai atsiras iki 2025 metų. Pasiekus penktąjį lygį, visais atvejais visus sprendimus priims ir vairuos pats automobilis. Daug techninių sprendimų tam jau yra, tačiau jų tobulinimas ir teisinių klausimų sprendimai užtruks. Tikėtina kad išvysime šias transporto priemonės per ateinanti dešimtmetį.

– Jei jau yra techniniai sprendimai, kas kliudo juos įgyvendinti jau dabar?

– Labai svarbu įvertinti žmonių elgsenos pokyčius, juos taip pat tiriame savo centre. Jei šiandien pasiūlytume savivaldį automobilį, žmonės jo nepriimtų.  Žmonių grupei būdinga galvosena, kad mašina negali vairuoti geriau nei žmogus. Tačiau dėl žmonių kaltės, šiuo metu įvyksta apie 90 proc. visų autoįvykių. Labai svarbu ne tik kurti naujas technologijas, bet ir keisti žmonių elgseną, kad jie šias technologijas priimtų. Pastaraisiais metais atsirado labai daug technologinių sprendimų, tačiau jų diegimas kartais stringa būtent dėl žmonių išankstinių nuostatų. O kartais iš viso galima apsieiti be didelių technologinių naujovių, užtenka tik pakeisti žmonių mąstymą ir taip išspręsti daug problemų be didesnių finansinių investicijų.

Kalbant apie labiau apčiuopiamas ir konkretesnes kliūtis savivaldžių automobilių plėtrai, didžiausios jų yra leidimai ir teisinė bazė.

– Gal galite pateikti keletą pavyzdžių, su kokiomis būtent problemomis čia susiduriame?

– Šiandien negalima užtikrinti sistemų, kurios atsako už saugumą, jei nėra aiškaus algoritmo, kaip jis veikia. Mes nežinome, kaip sistemos, kurios pagrįstos dirbtinio proto technologija, priima sprendimus – mes apmokome nervų tinklą, bet negalime žinoti, kaip sistema elgsis jeigu susidurs su nauja padėtimi. Kliūtys kyla ir dėl etinių klausimų. Jei automobiliui reikės rinktis, ką numušti – vieną vaiką einantį šaligatviu ar dešimt futbolo sirgalių, einančių per gatvę – kaip jis tai padarys? Kas bus atsakingas už priimtą sprendimą? Vairuotojas, kuris savivaldžiame automobilyje iš tiesų yra virtęs tiesiog keleiviu? Automobilio gamintojas? Ar inžinierius, kuris tą algoritmą sukūrė?

Teisinė bazė įvairiose šalyse taip pat skiriasi. Pavyzdžiui, kai kur numatyta, kad vairuotojas negali paleisti vairo, nors savivaldis automobilis iš esmės bus be vairo. Šie visi klausimai turi būti išspręsti. Kada tai įvyks? Tikėtina, netolimoje ateityje. Tačiau reikia suprasti, kad pokyčiai vyks palaipsniui, iš karto visi nepersėsime į savivaldžius automobilius, todėl pradžioje keliuose judės mišrus srautas.

– Ar Lietuvos mokslininkai aktyviai dalyvauja transporto tyrimuose ir naujovių kūrime? Kokiais vykdomais projektais labiausiai didžiuojatės?

– Esame susitelkę į tarptautinius projektus, nuo 2017 metų esame laimėję keturis „Horizon2020“ programos projektus, du „Interreg“ programos ir vieną nacionalinį. Bendraujame su didžiausiais gamintojais ir geriausiais universitetais, todėl turime prieigą prie gamintojų technologijų ir galimybę dirbti su prototipais. Šiuo metu esame laimėję projektą ir kuriame pakabos sistemas savivaldžiams automobiliams. Jo metu atliksime tyrimą, bus pagamintas prototipas, ir jei viskas pasiseks, gaminys pateks į serijinę gamybą galbūt po dešimties metų. Šio projekto tikslas yra padidinti automobilių važiavimo patogumą iki greituminio traukinio lygio – kad kelionės metu atsiradusį laisvą laiką žmogus galėtų skirti darbui, skaitymui ir galėtų tai daryti patogiai, nepavargdamas. Šiuo metu industriniai partneriai mums ruošia automobilį, kuriame kaip standartinė bus įdiegta mūsų kuriama sistema, o mes ją bandysime tikromis sąlygomis ir tobulinsime. Europoje, mano žiniomis, iš viso yra tik kelios mokslininkų grupės, turinčios tokias išskirtines sąlygas, ir „Vilnius Tech“ bus viena iš jų.

Transporto sektorius Europoje yra labai išvystytas, čia vis dar vyksta didžioji dalis automobilių gamybos. Tačiau transporto priemonė dabar tapo išmani, į ją ateina dirbtinis protas, o čia Europa jau nusileidžia ir turi vytis JAV, Kiniją. Iškyla grėsmė, kad dalis automobilių ar jų dalių gamintojų gali nespėti prisitaikyti, o tai gali turėti skaudžių pasekmių sektoriaus ar visos ES ekonomikai. Būtent šioje srityje vykdome dalį tyrimų ir padedame gamintojams kurti naujas technologijas bei prisitaikyti prie naujų rinkos poreikių. Turime platų partnerių tinklą, esame rengę paraiškas projektams su „Audi“, „Škoda“, „Land Rove“, „Toyota“, bendradarbiaujame su pirmo lygio tiekėjais, t.y. kompanijomis, kurios tiekia komponentus, pavyzdžiui, pasauliniu amortizatorių gamybos lyderiu „Tenneco“, kuriam priklauso „Monroe“ ir „Ohlins“ prekiniai ženklai.

Dirbame ir su geležinkeliais, viename „Horizon2020“ projekte kuriame naują riedmenų diagnostikos sistemą. Šiuo sprendimu domisi „Deutsche Bahn“ – Vokietijos geležinkeliai.

Spausdinti 🖨

Susiję straipsniai:

  1. Lietuviui patikėta tobulinti Londono susisiekimo sistemą
  2. A. Šemeškevičius: Greitai visa pasaulio ekonomika bus paremta IT
  3. Kuriami lietuviški ateities autobusai (video)
  4. Vaizdo konferencijų saugumo spragos: specialistas atskleidė, kokias gudrybes naudoja piktavaliai
  5. Viešųjų ryšių žinovė: Melagingų naujienų skleidėjai veikia nuolat

Siūlomi vaizdo įrašai:

ALKO TURINYS

Parašykite komentarą Atšaukti atsakymą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Naujienos

Visuomenininkai ragina pasirašyti už NT mokesčio įstatymo pataisas, kad gyventojų būstai būtų neapmokestinami
Pilietinė visuomenė

Visuomenininkai ragina pasirašyti už NT mokesčio įstatymo pataisas, kad gyventojų būstai būtų neapmokestinami

2025 06 08
Ukrainos gynėjas
Ukrainos balsas

Žiurkė spąstuose arba kada į orą išlėks putinas?

2025 06 08
Populiariausi vardai 2024 m.
Kalba

VLKK nutarimo „Dėl lietuviškos vardo formos“ paaiškinimas

2025 06 08
Selemonas Paltanavičius | vdu.lt nuotr.
Gamta ir ekologija

Prezidento V. Adamkaus gamtosauginės premijos laimėtojas S. Paltanavičius: patys geriausi darbai atliekami nelaukiant ir nesitikint jokių premijų

2025 06 08
LMA - Lietuvos muziejų asociacija | lma.lt nuotr.
Istorija

Lietuvos muziejų asociacija: kviečiame Valstybės kontrolę dialogui dėl muziejinių vertybių apskaitos

2025 06 07
Susitarimo pasirašymas
Lietuvoje

Ministerijos susitarė dėl bendrų veiksmų ugdant pilietišką jaunimą

2025 06 06
Lėktuvas | sumin.lrv.lt nuotr.
Gamta ir žmogus

Sukčių taikiklyje – neatidūs keliautojai

2025 06 06
Sveikata | sam.lrv.lt nuotr.
Gamta ir žmogus

Kada ligoniai siunčiami į kitas šalis ir kas už tai moka?

2025 06 06

SKAITYTOJŲ PASTABOS

  • +++ apie Lietuva – tvirtovė, kuri žvelgia į ateitį: Prezidentas Gitanas Nausėda metiniame pranešime ragina stiprinti gynybą, puoselėti istorinę atmintį ir atskleidžia valdžios spragas
  • +++ apie Z. Vaišvila. Patriotizmą reikia ne vaidinti, patriotu reikia būti
  • Rimgaudas apie A. Dubonis. Kai „globali Lietuva“ jau buvo…
  • Tomas Jakutis apie Lietuva – tvirtovė, kuri žvelgia į ateitį: Prezidentas Gitanas Nausėda metiniame pranešime ragina stiprinti gynybą, puoselėti istorinę atmintį ir atskleidžia valdžios spragas

NAUJAUSI STRAIPSNIAI

  • Visuomenininkai ragina pasirašyti už NT mokesčio įstatymo pataisas, kad gyventojų būstai būtų neapmokestinami
  • Z. Vaišvila. Patriotizmą reikia ne vaidinti, patriotu reikia būti
  • Netinkamai laikomi ar gabenami degalai gali prišaukti pavojų
  • Tyrimas: apie pusė lietuvių negali kokybiškai išsimiegoti

Kiti Straipsniai

Selemonas Paltanavičius | vdu.lt nuotr.

Prezidento V. Adamkaus gamtosauginės premijos laimėtojas S. Paltanavičius: patys geriausi darbai atliekami nelaukiant ir nesitikint jokių premijų

2025 06 08
M. K. Čiurlionio triptikas „Raigardas“, 1905 m. | wikimedia.org nuotr.

Per Lietuvą ritasi „Čiurlionio dainų banga“: 9 miestuose R. Zubovas kviečia į čiurlionišką dainų šventę

2025 06 06
Automobilių statymas Neringoje

Nuo birželio – rinkliava už automobilių statymą Nidoje

2025 06 02
Išrinkti vardai sostinės laivams

Išrinkti vardai naujiems elektriniams sostinės laivams

2025 05 30
Vilnius | S. Žiūros nuotr.

Pradedamas įgyvendinti Vilniaus Žaliojo miesto veiksmų planas

2025 05 29
Transporto ministrų susitikimas

Vilniuje – įsipareigojimas stiprinti karinio mobilumo jungtis

2025 05 28
Moksleivių išradimai stebina: nuo išmaniosios neregio lazdelės iki modulinių baldų iš antrinių medžiagų | vilniustech.lt nuotr.

Moksleivių išradimai stebina: nuo išmaniosios neregio lazdelės iki modulinių baldų iš antrinių medžiagų

2025 05 27
Avarija

Kai nedidelė avarija paralyžiuoja miestą: ką žinoti vairuotojams?

2025 05 25
Komisija

Vilnius kviečia balsuoti už 4 geriausius vardus laivams

2025 05 20
Valakampių tiltas

Įsigaliojo eismo ribojimai vykstant Valakampių tiltu

2025 05 19

Skaitytojų nuomonės:

  • +++ apie Lietuva – tvirtovė, kuri žvelgia į ateitį: Prezidentas Gitanas Nausėda metiniame pranešime ragina stiprinti gynybą, puoselėti istorinę atmintį ir atskleidžia valdžios spragas
  • +++ apie Z. Vaišvila. Patriotizmą reikia ne vaidinti, patriotu reikia būti
  • Rimgaudas apie A. Dubonis. Kai „globali Lietuva“ jau buvo…
  • Tomas Jakutis apie Lietuva – tvirtovė, kuri žvelgia į ateitį: Prezidentas Gitanas Nausėda metiniame pranešime ragina stiprinti gynybą, puoselėti istorinę atmintį ir atskleidžia valdžios spragas
  • apie bites ir dar apie R. Dilius. Lietuviški (prūsiški) pėdsakai gintaro kelyje Slovakijoje
 
 
 
 
 
Kitas straipsnis
Baltarusijos demokratinei opozicijai paskirtas EP Sacharovo apdovanojimas

Baltarusijos demokratinei opozicijai paskirtas EP Sacharovo apdovanojimas

Sekite mus Feisbuke

Naujienos | Nuomonių ratas | Kultūra
Visuomenė | Gamta ir žmogus | Mokslas
Skaitiniai | VideoAlkas | Visi rašiniai | Paremkite Alką
 Pradžia

Alkas.lt su Jūsų parama – už lietuvišką Lietuvą!

 fs22 mods | ket testai | Farming Simulator 25 mods | Inbank vartojimo paskolos | FS25 | fs25 mods | DARBO SKELBIMAI | lėktuvų bilietai

 

© 2011 Alkas.lt - Visos teisės saugomos. | Svetainę kūrė - Studija 4D

  • Saulės arkliukai
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
    • Pareiškimai
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Žinyčia
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai