
Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro (ULAC) medikai primena, kad sergamumo erkiniu encefalitu pikas Lietuvoje nustatomas birželio–spalio mėnesiais. Per šį laikotarpį užregistruojama apie 80–90 proc. visų erkiniu encefalitu susirgusių asmenų.
Pasak ULAC gydytojos epidemiologės Aušros Bartulienės, šilti rudeniški orai erkėms palankūs – jos neskuba užmigti ir tyko krūmuose, miškuose ir net tiesiog kiemo žolėse. Jas parsinešame į namus patys, o kartais ir mūsų augintiniai.
ULAC gydytoja epidemiologė A. Bartulienė atsako kur dažniausiai įsisiurbia erkės, kaip atpažinti jų platinamas ligas ir kaip taisyklingai pašalinti erkę.
– Į kurias vietas dažniausiai įsisiurbia erkės?
– Erkės dažniausiai įsisiurbia į kaklą, paausius, kirkšnis, pažastis, kojų ar rankų lenkimo sritį.
– Kokias ligas platina erkės ir kaip jomis užsikrečiama?
– Lietuvoje erkės dažniausiai platina erkinį encefalitą ir Laimo ligą. Žmonės erkių platinamomis ligomis suserga, įkandus užkrėstai erkei. Erkiniu encefalitu taip pat galima užsikrėsti ir vartojant nepasterizuotą ožkų ir karvių pieną.
– Kaip atskirti – tai erkinio encefalito ar Laimo ligos požymiai?
– Erkinis encefalitas pasireiškia sunkiu galvos smegenų ar jų dangalų uždegimu, o jo požymiai neretai būna panašūs į gripo – liga prasideda staiga, pakyla aukšta temperatūra, gali skaudėti galvą, sąnarius, pečius, kai kuriais atvejais gali pradėti krėsti šaltis, pykinti, viduriuoti. Užsikrėtimo laikotarpis (nuo erkės įkandimo iki pirmųjų požymių atsiradimo) gali trukti iki 30 dienų. Įsisiurbus erkei, virusas iš pradžių patenka į kraujotaką ir limfotaką – tada atsiranda požymių, panašių į gripą. Negalavimai paprastai vargina tik apie savaitę, o tada jie išnyksta.
Tiems, kurių imuninės sistemos gynyba sušlubuoja, prasideda antroji ligos fazė – smegenų dangalų ar netgi smegenų uždegimas, kuris ypač pavojingas ar net mirtinas (kasmet Lietuvoje miršta 1–3 asmenys).
Laimo liga – ne virusinė, nuo jos nėra skiepų. Persirgus neįgyjamas imunitetas, tad Laimo liga galima susirgti ne vieną kartą. Dėl šios priežasties erkių saugotis reikėtų ne mažiau nei anksčiau. Užsikrėtimo laikotarpis paprastai trunka nuo 8 iki 30 dienų. Ligai būdingiausias požymis – po 7–14 dienų odoje atsirandanti (erkės įsisiurbimo vietoje) viena ar net kelios raudonos arba elipsės formos ryškiais kraštais dėmės. Jų vietoje oda gali būti jautri, ją palietus jaučiama šiluma. Per kelias dienas paraudimas gali išplisti iki 5 cm diametro ir daugiau. Vėliau šis paraudimas gali pranykti, bet liga plinta toliau. Gali prasidėti kiti požymiai: galvos skausmai, ankstyvas nuovargis, nerimas. Vėlesnėse ligos stadijose – gali pasireikšti nervų sistemos pažeidimų, sąnarių, raumenų, akių, širdies pažeidimų. Negydoma Laimo liga gali tapti lėtine, vis labiau pažeisdama smegenis, nervus, širdį, sąnarius.
– Ką daryti įsisiurbus erkei?
– Ne visos erkės yra užsikrėtusios, o ir tos ne visada spėja perduoti ligų sukėlėjus, tad pastebėjus įsisiurbusią erkę, reikia kuo skubiau ją ištraukti. Prieš traukdami nenaudokite riebalų ar kitų medžiagų – pašaliniai dirgikliai suintensyvina erkės mitybą. Traukdami pincetu erkės nesukiokite į visas puses, o traukite staigiu judesiu. Erkės straubliukas turi mažų kabliukų, kurių pagalba įsitvirtina odoje, todėl pašalinus erkę, jis gali likti odoje. Pašalinus erkę, įkandimo vietą dezinfekuojame. Į laboratoriją vežti atlikti ištrauktos erkės tyrimus neverta – veiksmingų apsauginių priemonių, galinčių padėti apsisaugoti nuo šios erkės, jei ji ir buvo užkrėsta, įkandimo nėra.
– Kaip apsisaugoti nuo erkių platinamų ligų?
– Patikimiausia apsauga nuo erkinio encefalito – skiepai. Erkinio encefalito vakcina, kurios patikimumas iki 98 proc., vaikus galima skiepyti nuo metų. Skiepijama tris kartus, galima pasirinkti įprastą ir greitesnę skiepijimo schemą. Skiepų nuo Laimo ligos – nėra.
– Jei nėra skiepų nuo Laimo ligos, kaip save apsaugoti?
– Reikėtų imtis apsauginių priemonių, t. y. dėvėti tinkamus drabužius. Einant į mišką, reikėtų apsivilkti šviesiais drabužiais: viršutiniai drabužiai turėtų būti ilgomis rankovėmis, kurių rankogaliai gerai priglustų prie riešo; kelnių klešnės taip pat turėtų būti gerai prigludusios prie kūno, t.y. sukištos į kojines arba batų aulus. Galvą patartina apsirišti skarele arba užsidėti gerai priglundančią kepurę, gobtuvą.
Naudoti repelentus (erkes atbaidančios medžiagos), jais padengti atviras žmogaus kūno vietas (veidas, kaklas, rankos) bei gamtoje dėvimus drabužius.
Grįžus iš gamtos (miško) reikėtų gerai apžiūrėti kūną. Vilkėtus drabužius reikėtų pakabinti negyvenamoje patalpoje arba saulėtoje vietoje (sausame ore erkės greitai žūsta).
Vartoti tik pasterizuotą arba virintą karvių, ožkų pieną ar jo gaminius. Virinant pieną virusas žūsta per 2 min., veikiant 70 ºC temperatūrai – per 5 minutes.
Ne mažiau svarbu apsaugai yra sudaryti nepalankias sąlygas erkių gyvenimui ir vystymuisi: būtinas tinkamas parkų, miškų valymas ir priežiūra: sanitarinis miško kirtimas, beverčių krūmų naikinimas, žolės pjovimas nuo ankstyvo pavasario ir augalinių šiukšlių išvežimas; šis būdas ypatingai taikytinas miestų parkams, poilsio, stovyklų, kempingų, motelių ir kitoms žmonių poilsio vietoms.
Daugiau žinių apie erkinį encefalitą galima rasti ULAC interneto svetainėje čia: http://www.ulac.lt/ligos/E/erkinis-encefalitas.
Daugiau žinių apie Laimo ligą galima rasti ULAC interneto svetainėje čia: http://www.ulac.lt/ligos/L/laimo-liga.
Lemūrai gynybai nuo erkių naudoja SKRUZDŽIŲ RŪGŠTĮ – nulaižo ją nuo medžių kamienų, o tada išlaižo savo kailį (ir taip išsitepa rūgšties ir seilių mišiniu). Erkėms ši rūgštis nepatinka.
Vaistinėse, kiek pamenu, būdavo skruzdžių rūgšties? Batus, blauzdų apačią, kojines apipurškus, turėtų suveikti? Tik nežinia, ar ir kiek praskiesti.
Kažin, ar Seimo kėdes ja apipurškus irgi mačytų?