
Spalio 7 d. prasidedanti „Nepatogaus kino“ šventė kvies atkreipti dėmesį į Lietuvoje vyraujantį neapykantos kurstymą ir geriau suprasti neapykantą. Neapykantos nusikaltimams skirtą šventės dienotvarkę sudarys keturi pokalbiai internete ir du dokumentiniai filmai, kurie renginio dalyviams bus prienami „Nepatogaus kino“ svetainėje (https://nepatoguskinas.lt/2020/kampanija/).
Nors Lietuvoje galiojantis Baudžiamasis kodeksas numato bausmes tiek už neapykantos nusikaltimus, tiek už neapykantos kurstymą, skaičiuojama, kad dėl tokio pobūdžio veikų į teisėsaugą kreipiamasi ypač retai. Lietuvos žmogaus teisių centro atstovai pastebi, jog
kasdien socialiniuose tinkluose matomi neapykantą kurstantys ar įvairias bendruomenes žeminantys įrašai tampa kone įprastu dalyku. Padėtį aštrina ir šiuo metu vykstančios rinkimų varžytuvės, kuriose politinių pažiūrų pristatymai svyruoja ant itin plonos ribos.
Kaip teigia Lietuvos žmogaus teisių centro direktorė Birutė Sabatauskaitė, neapykantos nusikaltimais yra laikomos nusikalstamos veikos, kurių dažniausias požymis – išankstinės nuostatos, neapykanta asmenų grupei ar jai priklausančiam asmeniui dėl amžiaus, lyties, lytinės pakraipos, negalios, rasės, tautybės, kalbos, kilmės, visuomeninės padėties, tikėjimo, įsitikinimų ar pažiūrų.
„Neapykantos nusikaltimams priskiriami ne tik tokie veiksmai kaip užpuolimas, vandalizmas, tačiau ir neapykantos kurstymas žodžiu bei raštu. Atrodo, kad socialiniuose tinkluose tokio pobūdžio pasisakymai padeda tarsi nusimesti atsakomybę ir net nebegalvojama apie pažeminimą bei susipriešinimą, kurį jie pasėja mūsų tarpe. Šventės rengėjai kvies sustoti ir pamąstyti – ar išties negalime vienas kitam būti bent šiek tiek geresni?“ – pasakoja B. Sabatauskaitė.
Anot šventės rengėjų, „Nepatogaus kino“ rodomi pokalbiai bus svarbūs tiek plačiajai visuomenei, tiek bendruomenėms, kurios dažnai tampa neapykantos taikiniais. Bus aiškinamasi, kaip padėti žmonėms, kurie nukentėjo nuo tokių veikų, ar kodėl kalbėjimas apie neapykantos atvejus daliai visuomenės atrodo savireklama. Taip pat bus gilinamasi į žodžio laisvės ir neapykantos ribojimo atvejus, pokalbiai apims ir neapykantos būdus rinkimuose.
„Ne vienam šiomis dienomis stebinčiam rinkimų kovas, kyla klausimas, kur riba tarp neapykantos skatinimo ir politinių idėjų pristatymo? Ar Lietuvai gresia tapti Lenkija arba Vengrija, kuriose partijos rinkimų varžytuvėse nuteikinėja visuomenę prieš LGBT bendruomenę, o vėliau pažada „išgelbėti“ nuo jų pačių sukurto baubo. Dažnai girdime ir nuomones, kad neapykantos ribojimas, persekiojimas varžo žodžio laisvę. Gerokai rečiau kalbame apie neapykantos daromą žalą demokratijai ir susipriešinimą, kurį kai kuriose valstybėse jau galime pamatyti plika akimi“, – sako Lietuvos žmogaus teisių centro komunikacijos vadovė Jūratė Juškaitė, sudariusi neapykantos klausimui skirtų pokalbių darbotvarkę.
Kartu su pokalbiais kviečiama pažiūrėti ir du sukrečiančius filmus: „Sveiki atvykę į Čečėniją“, kuriame pasakojama, kas nutinka, kai valstybė remia ir skatina smurtą prieš dalį savo pačios piliečių, bei „Indianara“ – translytės aktyvistės kovą už išlikimą Brazilijoje.
Pokalbiai bus rodomi šventės „Nepatogus kinas“ ir Lietuvos žmogaus teisių centro „Facebook“ paskyrose. Visi šventės filmai šiais metais bus prieinami virtualioje šventės kino salėje (https://nepatoguskinas.lt/2020/kampanija/) bei daugiau nei 160 Lietuvoje bibliotekų.
netikiu savo akimis – Sabatauskaitė ir Co Alko portale? Čia ta persona, kuri buvo už masinį “pabėgėlių” perkėlimą į Lietuvą, taip pat BLM aktyvi dalyvė, kuri aiškino, kad ir Lietuvos istorijoje per daug baltųjų vyrų ir ją derėtų perrašyti. Negi tai sutampa su Alko politika?
Narsi moteris – rengiasi demaskuoti tuos, kas save gero norinčiais, tolerantiškais ir liberaliais visuomenei pristato, nors iš tiesų visuomenė iš jų patiria nepagarbą, brutali! prievartą, spaudimą?
Ar aš viską ne taip supratau?
Taipssss…, panašu, jog “alkas” palengva nori tapti tokiu sumažintu “delfiu”, kuriame įvairaus plauko rašeivos, ir dar margesnės publikos skoniui skirti rašinėliai randa prieglaudą… O dar prašo aukoti jų veiklai…
Siūlyčiau iš kito kampo pažvelgti – informuotam įspėtam būti praverčia.
Nepamenu katras – Marksas ar Engelsas – mokė. jog reikia mokėti priešo kalbą. Labai pritariu. Aš tą frazę dar ir kitaip išversčiau: reikia žinoti, apie ką jis šneka (ką planuoja).
Negaliu ginčytis su marksizmo klasikais, bet spėju, jog jų mintis buvo taikyta neskiriantiems pelų nuo grūdų. Tikėjaus, jog alkas labiau orientuotas į brandesnę publiką, kuriai nereikia prikišamai aiškinti abėcėlinius dalykus. Bet gal klydau …
KEISTA KAD ALKAS REKLAMUOJA ŠITĄ IŠKRYPĖLIŲ IR DEGENERATŲ PLATINAMĄ ABSURDĄ.
KEISTA KAD ALKAS REKLAMUOJA ŠITĄ IŠKR- YPĖ-LIŲ IR DE-GEN ERATŲ PLATINAMĄ ABSURDĄ.