Specialistai įvardijo, kas svarbiausia norint mėgautis tikrai aukštos kokybės sultimis

Sulčių spaudimo metu iki pat spalio vidurio į spaudyklas vežamas įvairiausias derlius – nuo savuose soduose išaugintų ir bene populiariausių sultims spausti obuolių, kriaušių, slyvų, vynuogių iki kitokių vaisių, uogų ar daržovių, kurias maišant lengvai pagaminami įvairiausiam skoniui tinkami deriniai. Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba (VMVT) atkreipia dėmesį, kad svarbios sąlygos, norint mėgautis sveikomis ir skaniomis sultimis, – pačių vaisių kokybė ir tinkamai vykdomas jų perdirbimo procesas bei higiena.

Pirmiausia reikėtų žinoti, kad į sulčių spaudyklą turi būti atvežami nepernokę, nepažeisti obuoliai. Geriausia, pasak maisto saugos specialistų, sultis spausti iš skintų obuolių, nes iš krituolių gaunama mažiau sulčių dėl obuolių pernokimo ir sumiltingėjimo. Jei vis tik sultys spaudžiamos iš krituolių ir pažeistų obuolių, svarbu juos surinkus kuo greičiau pristatyti į spaudyklą perdirbimui.

Planuojant spausti maišytas sultis, pavyzdžiui, obuolių ir moliūgų, obuolių ir morkų, ir pan., į spaudyklą reikėtų atvežti jau paruoštas, supjaustytas daržoves (rekomenduojama, kad jos būtų panašaus dydžio kaip obuoliai), kadangi dažnu atveju sezoninių spaudyklų įranga yra pritaikyta obuoliams.

Gamybos procesas sulčių spaudyklose nėra sudėtingas ir ilgas. Kai kurios spaudyklos gali atvežtus vaisius perdirbti ir atiduoti galutinį sufasuotą gaminį mažiau nei per pusvalandį. Sulčių gamybos procesas prasideda vaisių plovimu, tuomet vaisiai sutraiškomi ir tik tada iš jų spaudžiamos sultys. Išspaustos sultys pasterizuojamos, t. y. pakaitinamos iki maždaug 80 ºC temperatūros ir nukreipiamos išpilstyti.

Dažniausiai sultys pilstomos į specialias pakuotes – plastikinius maišelius su integruotais kraneliais, kurie gali būti įdedami į kartonines dėžutes. „Specialios kartoninės dėžutės ne tik labiau apsaugo sulčių maišelius transportavimo ir sandėliavimo metu, bet ir padeda išlaikyti maišelio kranelį tinkamoje padėtyje. Sultims išpilstyti gali būti naudojami ir pastatomi maišeliai, stiklinė ar plastikinė tara. Beje, vartotojai gali rinktis ir pačios sulčių spaudyklos siūlomas pakuotes, ir atsivežti savo asmeninę tarą sultims išpilstyti. Svarbiausia, kad pakuotės, į kurias pilstomos sultys, atitiktų teisės aktų reikalavimus ir būtų tinkamos sąlyčiui su maistu, atsižvelgiant į paties produkto savybes. Sulčių pilstymui naudojamoms plastikinėms pakuotėms spaudyklos privalo turėti pakuočių gamintojo išduotas atitikties deklaracijas, tačiau kitų rūšių pakuotėms atitikties deklaracijos gali būti ir nebūtinos, priklausomai nuo pakuotės rūšies“, – komentavo VMVT Maisto skyriaus vyriausioji specialistė-valstybinė maisto produktų inspektorė Karolina Vitytė.

Specialistės teigimu, už spaudykloje siūlomų ir parduodamų pakuočių tinkamumą sultims atsako spaudykla. Už vartotojams priklausančios pakavimo taros, kurią jie atsiveža į spaudyklas, kokybę ir tinkamumą atsako patys vartotojai.

Norint ilgiau išsaugoti sultis, labai svarbu pripildytus sulčių maišelius apsaugoti nuo bet kokio pažeidimo transportuojant ar sandėliavimo metu. Sultims sandėliuoti tinkamiausia sausa patalpa, apsaugota nuo pelėsio ir graužikų, galinčių pažeisti pakuotes ir taip sugadinti sultis. Tinkamai sandėliuojant pasterizuotos ir į kokybiškas pakuotes išpilstytos sultys gali būti tinkamos vartoti net iki 2 metų.

Tam, kad atidarius pakuotę sultis būtų galima vartoti ilgiau, pilant iš pakuotės jos neturi turėti sąlyčio su oru. Dėl šios priežasties sulčių maišelio kranelis visada turėtų būti apačioje, apsemtas sulčių. Atidarytą sulčių pakuotę reikia laikyti šaldytuve arba tamsioje, sausoje ir uždaroje vietoje.

Renkantis sulčių spaudyklą VMVT specialistė pataria vadovautis ne vien pažįstamų patarimais ar paslaugų kaina, bet ir pasidomėti, ar spaudykla yra patikima, registravusi savo veiklą VMVT ir turi leidimą tokiai veiklą. Patikrinti, ar sulčių spaudykla veiklą vykdo turėdama reikiamus dokumentus, galima VMVT interneto svetainėje, kur yra skelbiamas Maisto tvarkymo subjektų registras https://vmvt.lt/opendata/mtsr/. Daugeliu atvejų įmonių, turinčių VMVT suteiktą teisę spausti sultis, pagrindinė vykdoma veikla nurodyta „10.32. Vaisių, uogų ir daržovių sulčių gamyba“.

VMVT duomenimis, Lietuvoje šiuo metu yra registruota 116 maisto tvarkymo subjektų, kurių pagrindinė veikla – vaisių, uogų ir daržovių sulčių gamyba. Per 2019 m. ir devynis šių metų mėnesius valstybinės kontrolės metu atlikus 32 planinius patikrinimus 13 atvejų buvo nustatyti pažeidimai, dažniausiai susiję su netinkama bendra ir personalo higiena bei savikontrole (pavyzdžiui, neatlikti geriamojo vandens laboratoriniai tyrimai, nepildyti valymo darbų, pasterizavimo temperatūros registravimo, kenkėjų kontrolės ir kiti žurnalai).